Įsimintiniausi Anglijos taurės finalai (top 10)

  • Teksto dydis:

Šeštadienio popietę „Manchester City“ ir „Wigan“ klubai susigrums Anglijos FA taurės finale, kuris vyks jau 132-ąjį kartą. Nors šįmet daugelis prognozuoja lengvą pergalę „miestiečiams“, tikimės, kad „Premier“ lygos autsaideris sugebės parodyti ko yra vertas.

„Man City“ klubas FA taurę yra laimėjęs penkis kartus, o „Wigan“ šiemet pirmą kartą pateko į finalą. FA taurė yra seniausias pasaulio futbolo turnyras, pirmą kartą surengtas 1871-72 metais, todėl finalo proga norime apžvelgti dešimt įsimintiniausių turnyro finalų.

10. „West Ham“ – „Preston“ (1964)

  • „West Ham“ – „Preston“ dvikovos akimirka | dailymail.co.uk nuotr.

    Prieš 49-erius metus vykęs FA taurės finalas tarp Londono „West Ham United“ ir „Preston North End“ klubų baigėsi londoniečių pergale 3-2, kuomet „West Ham“ komandos narys Ronnie Boyce‘as savo komandai pergalę atnešė paskutinę rungtynių minutę.

Per pertrauką „Preston“ futbolininkai laiminėjo rezultatu 2-1, tačiau antrojo kėlinio pradžioje „West Ham“ rezultatą išlygino, o vėliau iškovojo dramatišką pergalę. Šiame finale buvo pagerintas jaunausio iki tol žaidėjo rekordas, mat „Preston“ gretose pasirodė 17 metų ir 345 dienų amžiaus Howardas Kendallas.

  • „West Ham“ 3 – 2 „Preston“
  • 10' [0 - 1] Doug Holden
  • 12' [1 - 1] John Sissons
  • 40' [1 - 2] Alex Dawson
  • 52' [2 - 2] Geoff Hurst
  • 90' [3 - 2] Ronnie Boyc

9. „Liverpool“ – „Everton“ (1989)

  • „Liverpool“ – „Everton“ dvikovos akimirka | guardian.co.uk nuotr.

    Šis FA taurės finalas buvo žaidžiamas praėjus vos penkioms savaitėms po žymiosios Hilsboro tragedijos. Prieš rungtynes minėtame įvykyje žuvusios aukos buvo pagerbtos tylos minute, o abiejų komandų futbolininkai ant rankų ryšėjo juodus raiščius.

„Liverpool“ klubas šiame mače į priekį išsiveržė jau ketvirtąją minutę, kuomet įvartį pelnė Johnas Aldridge‘as. Visgi, rungtynėms einant į pabaigą, kai jau atrodė, kad mačą minimaliu rezultatu laimės „raudonieji“, 89 minutę išlyginamąjį įvartį įmušė Stuartas McCallas.

Savo akimis patikėti negalintys „Everton“ sirgaliai po S.McCallo įvarčio pradėjo veržtis į aikštę, tačiau juos nuraminus pradėtas žaisti pratęsimas. Jo metu „Liverpool“ vėl išsiveržė į priekį, o „Everton“ dar kartą išlygino rezultatą. Visgi, tuoj pat krito trečias ir lemiamas „Liverpool“ įvartis.

  • „Liverpool“ 3 – 2 „Everton“
  • 4' [1 - 0] John Aldridge
  • 89' [1 - 1] Stuart McCall
  • 95' [2 - 1] Ian Rush
  • 102' [2 - 2] Stuart McCall
  • 104' [3 - 2] Ian Rush

8. „Bolton“ – „West Ham“ (1923)

  • Akimirka prieš „Bolton“ – „West Ham“ mačą | espnfc.com nuotr.

    Prieš 90 metų vykęs FA taurės finalas pirmą kartą buvo žaidžiamas Londono „Wembley“ stadione. 127 tūkst. sirgalių talpinančiame stadione mačą stebėti atėjo apie 300 tūkst. fanų, todėl mačas, dėl minią suvaldyti bandžiusio policininko ant balto žirgo, pramintos „Baltojo žirgo finalu“.

Tokio sirgalių antplūdžio tikrai nesitikėta, todėl ir apsaugininkų, skirtingai negu šiais laikais, buvo ženkliai mažiau. Teigiama, kad tam vienam policininkui daugiau niekas ir nepadėjo, nors tuo ir nesinori tikėti. Kad ir kaip ten bebūtų, finalas dėl fanų antplūdžio vėlavo 45 minutėmis.

Pačios rungtynės nebuvo tokios įspūdingos, kaip prieš rungtynes vykęs šimtatūkstantinės minios bandymas patekti į stadioną, kuris tiesiog fiziškai netalpina tiek žmonių. Anksti į priekį išsiveržęs „Bolton“ klubas po pertraukos pelnė ir antrą įvartį bei šventė pergalę 2-0.

Po finalo tuometinis „West Ham“ klubo treneris Charlie Paynteris skundėsi, kad aikštės šonuose minėtasis policininkas ant balto žirgo ištrypė duobių, todėl „jo komandos krašto saugams buvo neįmanoma žaisti tokioje aikštėje“.

  • „Bolton“ 2 – 0 „West Ham“
  • 2' [1 - 0] David Jack
  • 53' [2 - 0] Jack Smith

7. „Liverpool“ – „Wimbledon“ (1988)

  •  

    „Wimbledon“ klubas triumfuoja FA taurėje | dailymail.co.uk nuotr.

    Šio FA taurės finalo rezultatas, matyt, buvo labiausiai šokiruojantis per visą turnyro istoriją, kai tuo metu dominuojančią Anglijos futbolo jėgą – „Liverpool“ klubą – nugalėjo visišku autsaidere laikyta „Wimbledon“ ekipa rezultatu 1-0.

Niekas „Wimbledon“ komandos nelaikė rimta konkurente, tuo tarpu „Liverpool“ buvo tik ką iškovojęs Anglijos čempionų titulą (šeštajį kartą per dešimt metų) ir ruošėsi tapti pirmuoju klubu, iškovosiančiu FA taurę ketvirtą kartą savo istorijoje.

Visgi, rungtynių scenarijus susiklostė visai kitaip. Pirmiausia „Liverpool“ įvartis buvo neįskaitytas, o vėliau komanda nerealizavo 11 metrų baudinio, kas buvo pirmas toks įvykis per visą turnyro istoriją. Galiausiai, „Wimbledon“ prieš pertrauką pelnė įvartį, kuris atnešė jiems pergalę.

  • „Liverpool“ 0 – 1 „Wmbledon“
  • 37' [0 - 1] Lawrie Sanchez

6. „Coventry“ – „Tottenham“ (1987)

  • „Coventry“ – „Tottenham“ dvikovos akimirka | guardian.co.uk nuotr.

    Dar vienas netikėtas FA taurės finalas, tiksliau – netikėta jo baigtis. Vos tris įvarčius per visą sezoną šiame turnyre praleidę Londono „Tottenham“ futbolininkai laikyti stipriais favoritais, tačiau vienintelį kartą savo istorijoje iki finalo nužygiavęs „Coventry“ klubas triumfavo.

Rungtynės prasidėjo dviems greitais abiejų komandų įvarčiais. Prieš pertrauką „Tottenham“ išsiveržė į priekį, bet antrajame kėlinyje „Coventry“ klubas rezultatą išlygino ir mačui prireikė pratęsimo, kurio metu londoniečiai įsimušė į savo vartus ir pralaimėjo.

Verta paminėti, kad „Spurs“ klubas FA taurėje iki finalo buvo iškovojęs aštuonias pergales iš eilės, todėl šis pralaimėjimas buvo tarytum lietus iš giedro dangaus. Šiam finalui pažymėti netgi buvo sukurta „Hot Shot Tottenham!“, pasiekusi 18 vietą Anglijos muzikos topuose.

  • „Coventry“ 3 – 2 „Tottenham“
  • 2' [0 - 1] Clive Allen
  • 8' [1 - 1] Dave Bennett
  • 40' [1 - 2] Gary Mabbutt
  • 62' [2 - 2] Keith Houchen
  • 95' [3 - 2] Gary Mabbutt (į savus vartus)

5. „Tottenham“ – „Manchester City“ (1981)

  •  

    Tottenham“ – „Manchester City“ dvikovos akimirka | goal.com nuotr.

Tarp įsimintiniausių nebūtų galima nepaminėti šimtojo FA taurės finalo vien dėl jame pelnytų įvarčių, kuriuos laikome vienais gražiausių per visą turnyro istoriją. Tiesa, jei kas nežinojote, anksčiau, jei po 90 minučių ir pratęsimo rezultatas išlikdavo lygus, rungtynės būdavo peržaidžiamos.

Peržaisti reikėjo ir šį finalą. Tai buvo dešimtasis kartas FA taurės istorijoje, kuomet komandos nesugebėjo išsiaiškinti santykių per vieną mačą. Pirmoji „Tottenham“ ir „Man City“ dvikova baigėsi 1-1, tuo tarpu pakartotinį mačą po sunkios kovos „Spurs“ laimėjo 3-2.

Įvarčiai, apie kuriuos užsiminėme anksčiau, buvo antrosiose rungtynėse „miestiečių“ komandos saugo Steve‘o MacKenzie atliktas puikus smūgis (VIDEO) ir rezultatyvus „Tottenham“ saugo Ricky Villos reidas į varžovų baudos aikštelę (VIDEO).

  • „Tottenham“ 1 – 1 „Manchester City“ (po pratęsimo)
  • 30' [0 - 1] Tommy Hutchison
  • 79' [1 - 1] Tommy Hutchison (į savus vartus)
  • „Tottenham“ 3 – 2 „Manchester City“
  • 8' [1 - 0] Ricky Villa
  • 11' [1 - 1] Steve MacKenzie
  • 50' [1 - 2] Kevin Reeves (11 m)
  • 70' [2 - 2] Garth Crooks
  • 76' [3 - 2] Ricky Villa

4. „Arsenal“ – „Manchester United“ (1979)

  • „Arsenal“ – „Manchester United“ dvikovos akimirka | dailymail.co.uk nuotr.

Prieš 34-erius metus vykęs FA taurės finalas tarp Londono „Arsenal“ ir „Manchester United“ klubų buvo įsimintinas savo dramatiška pabaiga. Taurės laimėtojas sprendėsi paskutinėmis rungtynių minutėmis, todėl šis fainalas gavo „Penkių Minučių finalo“ vardą.

Didžiąją rungtynių dalį „Arsenal“ absoliučiai dominavo, o rungtynėms artėjant prie pabaigos „kanonieriai“ pirmavo rezultatu 2-0. Visgi, visą mačą prasčiau atrodę „raudonieji velniai“ per dvi minutes (86 ir 88 min) rezultatą išlygino.

Po šių dviejų staigių „Man United“ įvarčių atrodė, kad rungtynės persikels į pratęsimą, tačiau vos po minutės netikėtai krito dar vienas įvartis. Šįkart pasižymėjo „Arsenal“, kuriems pergalę ir triumfą FA taurėje atnešė tikslus Alanu Sunderlando smūgis.

  • „Arsenal“ 3 – 2 „Manchester United“
  • 12' [1 - 0] Brian Talbot
  • 43' [2 - 0] Frank Stapleton
  • 86' [2 - 1] Gordon McQueen
  • 88' [2 - 2] Sammy McIlroy
  • 89' [3 - 2] Alan Sunderland

3. „Blackpool“ – „Bolton“ (1953)

  • „Blackpool“ – „Bolton“ dvikovos akimirka | guardian.co.uk nuotr.

Ganėtinai retas reiškinys futbolo rungtynės, ypač finale, kad mačas būtų siejamas ne tiek su dvejomis ten žaidusiomis, o su vienu žaidėju, tačiau „Blackpool“ saugo Stanley Mathewso pasirodymas 1953-ųjų metų FA taurės finale yra būtent toks.

Sužaidus daugiau negu valandą „Blackpool“ futbolininkai pralaiminėjo rezultatu 1-3, tačiau mačui artėjant prie pabaigos iniciatyvos ėmėsi S.Mathewsas. Saugas puikiai skirstė kamuolius ir pats perimdavo iš varžovų kamuolį, rengė pavojingus reidus ir ne kartą smūgiavo į vartus.

68 minutę, po puikaus S.Mathewso perdavimo, „Blackpool“ puolėjas Stanas Mortensenas sušvelnino rezultatą, o 89 minutę tas pats S.Mortensenas pelnė „hat-trick‘ą“, tapdamas pirmuoju futbolininku, pelniusiu tris įvarčius per mačą FA taurės istorijoje.

Besibaigiant pridėtiniam rungtynių laikui, kai jau atrodė, kad pratęsimas yra neišvengiamas, „Blackpool“ puolėjas Billas Perry, vėl po S.Mathewso perdavimo, sugebėjo nuginkluoti varžovų vartininką. „Blackpool“ per 25 minutes pelnė tris įvarčius ir triumfavo FA taurėje.

  • „Blackpool“ 4 – 3 „Bolton“
  • 2' [0 - 1] Nat Lofthouse
  • 35' [1 - 1] Stan Mortensen
  • 40' [1 - 2] Bobby Langton
  • 55' [1 - 3] Eric Bell
  • 68' [2 - 3] Stan Mortensen
  • 89' [3 - 3] Stan Mortensen
  • 90' [4 - 3] Bill Perry

2. „Arsenal“ – „Liverpool“ (2001)

  •  

    „Arsenal“ – „Liverpool“ dvikovos akimirka | dailymail.co.uk nuotr.

     

Po 77 metų, kuomet FA taurės finalas kasmet buvo rengiamas Londono „Wembley“ aikštėje, stadionas buvo uždarytas rekonstrukcijai, todėl seniausio pasaulio futbolo turnyro finalas 2001 metais persikėlė į Kardifo „Millennium“ stadioną, esantį Velse.

„Liverpool“ klubas buvo ne per seniausiai laimėjęs Anglijos lygos taurę, tuo tarpu Londono „Arsenal“ ekipa šalia antros vietos „Premier“ lygoje dar norėjo triumfuoti ir FA taurėje, todėl laukė labai įdomi dvikova.

Didžiąją rungtynių dalį iniciatyva priklausė „Arsenal“ futbolininkams, kurie 72 minutę pagaliau sugebėjo išsiveržti į priekį. Visgi, 83 ir 88 minutėmis „Liverpool“ puolėjas Michaelas Owenas sugebėjo pelnyti du įvarčius ir atnešė pergalę „raudoniesiams“.

Tą sezoną „Liverpool“ klubas iškovojo net tris trofėjus, tuo tarpu, kas liečia FA taurę, tai buvo pirmasis finalas turnyro istorijoje, kai abiejų komandų treneriai buvo ne britai. „Arsenal“ vadovavo prancūzas Arsène‘as Wengeras, o „Liverpool“ – prancūzas Gérardas Houllier.

  • „Arsenal“ 1 – 2 „Liverpool“
  • 72' [1 - 0] Fredrik Ljungberg
  • 83' [1 - 1] Michael Owen
  • 88' [1 - 2] Michael Owen

 

 


1. „Liverpool“ – „West Ham“ (2006)

  •  

    „Liverpool“ – „West Ham“ dvikovos akimirka | guardian.co.uk nuotr.

     

Turbūt daugelis iš Jūsų sutiksite, kad įsimintiniausiu Anglijos FA taurės finalu būtų galima laikyti 2006 metais vykusią „Liverpool“ ir Londono „West Ham United“ klubų dvikovą, kuriai prireikė ne tik pratęsimo, tačiau ir vienuolikos metrų baudinių.

Šiose rungtynėse pirmieji į priekį išsiveržė „West ham“ futbolininkai, kai „Liverpool“ gynėjas Jamie Caragheris 21 minutę nukreipė kamuolį į savo vartų tinklą, o po septynių minučių tikslus Deano Ashtono smūgis padvigubino londoniečių pranašumą.

Nepraėjus nė penkioms minutėms „Liverpool“ puolėjas Djibrilis Cissé pelnė įvartį ir atgaivino „raudonųjų“ šansus. Geriau antrąjį kėlinį pradėję liverpuliečiai spaudė varžovus ir galiausiai sugebėjo išlyginti rezultatą, dėka Steveno Gerardo įvarčio.

Nepaisant „Liverpool“ žaidėjų pastangų, 63 minutę „West Ham“ vėl išsiveržė į priekį, kai pasižymėjo gynėjas Paulas Konchesky. Vėl besivejančių rolėje atsidūrę „raudonieji“ stengėsi iš visų jėgų ir per pridėtą mačo laiko S.Gerrardo smūgis sugebėjo išplėšti pratęsimą.

Po pratęsimo švieslentėje toliau degė skaičiai 3-3, kas reiškė, jog prireiks vienuolikos metrų baudinių. Visas rungtynes gana neužtikrintai žaidęs „Liverpool“ vartininkas Pepe Reina baudinių serijoje sugebėjo atremti net tris iš keturių ir „raudonieji“ laimėjo baudinius 3-1.

  • „Liverpool“ 3 – 3 „West Ham“ (po pratęsimo)
  • 21' [0 - 1] Jamie Carragher (į savus vartus)
  • 28' [0 - 2] Dean Ashton
  • 32' [1 - 2] Djibril Cissé
  • 54' [2 - 2] Steven Gerrard
  • 63' [2 - 3] Paul Konchesky
  • 90' [2 - 3] Steven Gerrard
  • Vienuolikos metrų baudinių serija:
  • 1-0. Dietmar Hamann („Liverpool“)
  • 1-0. Bobby Zamora („West Ham“)
  • 1-0. Sami Hyypiä („Liverpool“)
  • 1-1. Teddy Sheringham („West Ham)
  • 2-1. Steven Gerrard („Liverpool“)
  • 2-1. Paul Konchesky („West Ham“)
  • 3-1. John Arne Riise („Liverpool“)
  • 3-1. Anton Ferdinand („West Ham“)

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių