Į sporto metraštį sutilpo ne vien pergalės

Su dopingo šešėliu

1. Pirmą kartą per Lietuvos sporto istoriją Metų sportininku išrinktas atletas, anksčiau baustas už dopingą.

Tarp trijų pagrindinių nominantų buvo sunkiaatlečiai Aurimas Didžbalis ir Žygimantas Stanulis bei kanojininkas Henrikas Žustautas.

Lietuvos sporto apdovanojimų tarybos, kurią sudarė šalies Tautinio olimpinio komiteto, Sporto federacijų sąjungos, Sporto žurnalistų federacijos ir Parolimpinio komiteto atstovai, sprendimu Metų sportininku pripažintas Rio de Žaneiro olimpiados bronzos medalio laimėtojas A.Didžbalis.

Vieną ketvirtadalį galutinio balso lėmė ir sporto mėgėjų nuomonė.

Aurimas Didžbalis, Reuters nuotr.

A.Didžbalis dopingo medžiotojams buvo įkliuvęs 2012-ųjų liepą. Jo organizme aptikta dehidrochlormetiltestosterono, auginančio raumenų masę, pagreitinančio jėgų sugrąžinimą po didelių krūvių. Be to, šis anabolinis steroidas pasižymi ypatinga savybe – pasislepia organizme ir, tiriant mėginius, kartais gali prasprūsti pro laborantų akis.

A.Didžbalis buvo diskvalifikuotas dvejiems metams, iš jo atimtas Europos čempionate iškovotas sidabro medalis, atletas negalėjo dalyvauti Londono olimpiadoje.

"Nei aš, nei treneris Bronislovas Vyšniauskas nesuprato, kas galėjo atsitikti. Visi rinktinės nariai Europos čempionatui rengėsi vienodomis sąlygomis. Mano sąžinė švari, – tąkart interviu "Kauno dienai" sakė A.Didžbalis. – Kelios dienos po siaubingos naujienos buvo labai sunkios, užplūdo ir ypač niūrios mintys. Tačiau teisingai sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Pagalvojau: kodėl turėčiau iškelti baltą vėliavą? Didžioji dauguma artimųjų mane palaikė – giminaičiai, treneriai, draugai. Buvo ir kitokių atvejų, tačiau tai tik atsijojo grūdus nuo pelų. Trokštu nutildyti kritikus."

Sunkiaatletis reabilitavosi, 2014-aisiais pasaulio čempionate iškovojęs bronzos medalį, 2015-aisiais Europos čempionate – aukso, galiausiai šiemet olimpinėse žaidynėse – bronzos.

1992-aisiais Metų sportininku buvo išrinktas olimpinis čempionas Romas Ubartas, tačiau disko metikas į dopingo skandalą įklimpo vėliau – 1993 m. po pasaulio lengvosios atletikos čempionato.

Debiutanto paraiška

2. Rio de Žaneiro parolimpiadoje Kaunui atstovavo du sportininkai – Lietuvos sporto universiteto doc. dr. Kęstutis Skučas (dalyvavo disko metimo bei vežimėlių neįgaliesiems lenktynėse) ir Kovo 11-osios gimnazijos moksleivis plaukikas Edgaras Matakas.

K.Skučas – vienas labiausiai patyrusių mūsų šalies parolimpiečių, 2004 m. žaidynių vicečempionas. Trenerio Ramūno Leono auklėtiniui E.Matakui startas parolimpiadoje buvo debiutinis.

Kauniečiai Rio de Žaneire medalių neiškovojo, tačiau pagerino asmeninius ir nacionalinius rekordus.

"Lietuvoje neįgaliųjų sportas finansiškai nėra lepinamas. Sakoma: pirmiau rodyk rezultatą, po to pagalvosime apie pinigus. Mažai kam įdomu, kokiomis priemonėmis tų pergalių pasieksi. Tokia tendencija vyrauja daugelį metų ir nesikeičia. Daug kas laikosi ant entuziastų, kurie aukoja savo laiką už minimalų atlygį, pečių. O proveržio labai norėtųsi, juo labiau kad rinktinę papildė perspektyvus jaunimas", – svarstė K.Skučas.

"Edgaras treniruojasi vos dvejus metus, dirba kasdien ir daug. Silpni į tokias žaidynes nepatenka. Pagal amžių Edgaro laukia dar mažiausiai trys parolimpiados", – apie E.Matako perspektyvą kalbėjo treneris R.Leonas.

Trigubas triumfas

3. Geriausia 2016-ųjų Lietuvos kiokušin karatė kovotoja kaunietė Inga Mikštaitė šiemet laimėjo net trijų Europos čempionatų aukso medalius.

Kauno klubo "Kariai" įkūrėjo ir trenerio Gedimino Varkalos auklėtinė I.Mikštaitė gegužę triumfavo Tbilisyje (Gruzija) surengtame Europos čempionate pagal naujas Pasaulio karatė organizacijos (WKO) taisykles, birželį – Belgrade (Serbija) įvykusiame Kiokušin pasaulio sąjungos (KWU) Europos čempionate, galiausiai lapkritį – Sofijoje (Bulgarija), Europos kiokušin karatė organizacijos (EKO) absoliučios svorio kategorijos čempionate.

"Kai stoviu ant nugalėtojų pakylos, aukštyn keliama Lietuvos vėliava ir girdžiu himną, jausmas žodžiais sunkiai nusakomas. Tai galima palyginti su širdyje grojančiu dievišku orkestru, – viename interviu sakė I.Mikštaitė. – Žengdama ant tatamio vis dar jaučiu azartą. Kol rezultatai geri, tol kovosiu."