Geriausias Lietuvos beisbolininkas: galutinis tikslas – čempionų žiedai

Per 6 mėnesius – 162 rungtynių

Beisbolo klubo „Pittsburgh Pirates“ ir jam atstovaujančio D. Neverausko sportinis sezonas trunka 6 mėnesius – nuo balandžio iki spalio. Per tą laiką lietuvis sužaidžia maždaug po 12 rungtynių per mėnesį. Tiesa, jis, kaip ir kiti žaidėjai metiko pozicijoje, gauna daugiau poilsio, todėl dalį varžybų praleidžia.

O tų varžybų tikrai nemažai. Laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ D. Neverauskas atskleidė, kad stipriausioje pasaulio lygoje Major League Baseball (MLB), kurioje varžosi geriausi Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bei Kanados beisbolo klubai, komandos per sezoną sužaidžia net 162 rungtynes.

Iš pradžių – įsitvirtinti, po to – tapti čempionu

TV laidos „Lietuvos mokyklų žaidynės“ vedėjo Mindaugo Ponomariovo–Ozio paklaustas, kokie svarbiausi jo tikslai žaidžiant MLB, D. Neverauskas sako, kad pirminė užduotis – galutinai įsitvirtinti lygoje. Tolimesnis tikslas – tapti dalimi komandos, kuri užsidės čempionų žiedus.

„Esu pirmasis į MBL patekęs lietuvis, o kartu būčiau ir pirmasis, kuris tapo jos čempionu“, – sako sportininkas. Jis atstovauja Pitsburgo beisbolo klubui, tačiau miestas turi ir savą ledo ritulio komandą, dabartinius NHL čempionus „Pittsburgh Penguins“ bei amerikietiškojo futbolo klubą „Pittsburgh Steelers“.

„Visų šitų komandų atributika yra vienodų spalvų: auksinė, balta ir juoda. Pitsburgas labai sportiškas miestas ir žmonės palaiko visas miesto komandas. Todėl čia normalus vaizdas, kuomet, pavyzdžiui, į „Pirates“ varžybas ateina sirgaliai su „Penguins“ marškinėliais“, – pasakoja D. Neverauskas.

Anot jo, miesto komandos vienos kitų neužgožia. Beisbolo sezonas vyksta pavasarį ir vasarą. Ledo ritulys prasideda spalio, baigiasi – balandžio mėnesį, amerikietiškojo futbolo sezonas startuoja rugsėjį, o finalinės varžybos žaidžiamos vasarį. Todėl pitsburgiečiai kiaurus metus turi ką žiūrėti ir už ką sirgti.

Į beisbolą atvedė tėvas

„Šiuolaikinis beisbolas atsirado Šiaurės Amerikoje ir ten įsitvirtino. Populiarus jis ir Japonijoje, tačiau Europoje ir Lietuvoje susidomėjimo juo dar trūksta“, – teigia D. Neverauskas.

Nors mūsų šalyje šis sportas gana egzotiškas, pašnekovo kelias į jį buvo labai paprastas. Jo tėtis – beisbolo treneris. Tad šios sporto šakos atradinėti nereikėjo – ji visuomet buvo šalia.

Pirmas dalykas, kurį daro D. Neverauskas pasibaigus beisbolo sezonui – keliauja namo. „Man patinka čia būti, tiesa, taip susiklostė, kad grįžtu rudenį ir žiemą, t. y. ne pačiu šilčiausiu metu. Tačiau Lietuvoje man labiau patinka nei JAV. Buvimą ten matau kaip darbą, o čia – mano namai“, – laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“ teigia sportininkas.

Beisbolą gali žaisti visi

Laidos pašnekovas pasakoja, kad žaidžiant beisbolą svarbiausi 2 žaidėjai: metikas ir mušėjas. Svarbiausia dvikova vyksta tarp jų. Kiti – viso gynyboje yra 9 žaidėjai – įsitraukia, jeigu atmušamas kamuoliukas.

„Beisbolas išsiskiria tuo, kad čia nelabai žiūrima ar tu esi aukštas, ar žemas, plonas ar storas. Yra 9 pozicijos ir kiekvienoje gali save atrasti. Tu gali būti tik geras mušėjas, o gali – tik geras metikas. Tad sudėjimas, ūgis – nesvarbu“, – sako beisbolininkas. Jis pats pripažįsta, kad yra išbandęs visas pozicijas, tačiau šiuo metu žaidžia tik kaip metikas.

Siųsdamas sveikinimus „Lietuvos mokyklų žaidynių“ sportininkams, D. Neverauskas pirmiausiai linkėjo noro išeiti iš namų bei nukeliauti į treniruotę ir joje pasistengti būti geriausiu – kad ir kokia sporto šaka tai būtų.

Beisbolininko teigimu, sportas jam suteikė valios, užsispyrimo nesustoti, kovoti ir judėti priekin.

Kodėl beisbolo žaidėjai naudoja skirtingas pirštines

Daugiau apie savo karjerą ir beisbolą D. Neverauskas pasakos laidoje „Lietuvos mokyklų žaidynės“, kurią šeštadienį 10.30 val. rodys kanalas TV6. Žiūrovai taip pat galės sužinoti, kada ir kodėl naudojamos medinės bei metalinės beisbolo lazdos, kodėl skirtingų pozicijų žaidėjai turi skirtingas pirštines, kaip laikomas ir kaip metamas beisbolo kamuoliukas.

Lietuvos mokyklų žaidynės – masiškiausias sporto renginys Lietuvoje. Jame dalyvauja per 200 tūkst. mokinių iš daugiau nei 1100 Lietuvos mokyklų. Žaidynių programoje net 25 sporto šakos: nuo legendinių estafečių „Drąsūs. Stiprūs. Vikrūs“ iki olimpinių sporto šakų – lengvosios atletikos ar krepšinio. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Žaidynes organizuoja Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos tautinis olimpinis komitetas, Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, savivaldybės, mokyklos. Projekto tikslas – per sportą ugdyti sveiką, atsakingą ir pilietišką jauną žmogų.