D.Gudzinevičiūtė apie Latvijos sporto centrą: vos nenumiriau iš pavydo

„Kai nutyla telefonas, pasidaro nejauku. Pirmasis mėnuo buvo labai intensyvus. Kol kas vykdome senuosius darbus, o pagrindinės naujovės prasidės nuo kitų metų pradžios, kai bus patvirtina darbo programa ir biudžetas“, susitikime su žiniasklaidos atstovais pirmąjį mėnesį LTOK prezidentės poste apibūdino Daina Gudzinevičiūtė.

Olimpinė čempionė tvirtino, kad jau spėjo užmegzti ryšius su kaimyninių šalių atstovais. „Spalio pabaigoje aplankėme Latvijos olimpinį komitetą. Susipažinome su jų olimpiniu komitetu. Norisi atkreipti dėmesį į kaimyninės šalies sporto centrus. Man teko apsilankyti tik viename, kuris įsikūręs Rygos centre. Jame kasdien apsilanko 3 000 žmonių. Sporto centras pritaikytas tiek visuomeniniam, tiek profesionaliam sporto gyvenimui - pradedant krepšiniu, baigiant lengvąja atletika, plaukimu, kineziterapija ir taip toliau. Tai yra valstybės statytas centras. Latvijos vyriausybė už šiuos 6 sporto centrus artimiausius 10 metų mokės kreditus. Latvijos olimpinio komiteto atstovai teigė, jog apsilankius Ventspilyje išvystume žymiai geresnį ir gražesnį sporto centrą. Tačiau man užteko ir Rygos. Vos nenumiriau iš pavydo“, - teigė naujoji LTOK prezidentė.

D. Gudzinevičiūtė tarptautinė veikla Latvija neapsiribojo. „Visų pirma, stengiamės betarpiškai bendrauti su kaimyninėmis valstybėmis. Turime oficialų kvietimą iš Lenkijos olimpinio komiteto, kuris leidžia naudotis turimomis sporto bazėmis. Baltarusijos sporto vadovas yra šalies prezidentas Aleksandras Lukašenka, tad einamuosius reikalus teko derinti su olimpinio komiteto viceprezidentu. Jis taip pat sutiko dalintis turimomis bazėmis.  Į Estiją vyksime kitą savaitę, kur stengsimės pasisemti teigiamos patirties. Šioje šalyje taip pat išrinkti nauji olimpinio komiteto vadovai“.

„Taip pat aplankėme ir Azerbaidžaną. Tai buvo šventinis vizitas, jų tautiniam komitetui sukanka 20 metų. Sostinė Baku stebina statybų mąstais. Jaučiama, kad investicijoms į sportą čia skiriamas atitinkamas dėmesys Londono olimpiadoje šalies sportininkai iškovojo 10 medalių, o 2016 metais Rio de Žaneire sporto visuomenė tikisi šį rezultatą pagerinti“, - kelionės įspūdžiais dalinosi šaulė.

LTOK prezidentės planuose – kelionė į Europos olimpinio komiteto generalinę asamblėją Izraelyje. Į ją D. Gudzinevičiūtė vyks kartu su generaliniu sekretoriumi Valentinu Paketūru ir garbės prezidentu Artūru Poviliūnu. Kuris, anot buvusios šaulės, bus itin svarbus plečiant tarptautinius ryšius.

Prezidentė pasidžiaugė, kad Lietuvoje pasiteisina mini sporto centrų idėja. „Klaipėdoje turime išvystytą sunkiosios atletikos bazę, Alytuje – sportinio ėjimo, Panevėžyje – dviračių sportą. Tačiau liūdina tai, kad visapusiškas Druskininkų sporto centras yra pradinėje statymo stadijoje, nors miesto meras rodo didžiulį entuziazmą“, mintimis dalijosi D. Gudzinevičiūtė.

Pagrindinis dėmesys – ateinančių metų biudžetui

Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė spalio pradžioje teigė: "Sportas mūsų šalyje turi gražias perspektyvas sėkmingai plėtotis ir augti, tačiau pergalėms būtina ne tik paspartinti sporto bazių statybą, bet ir pagerinti sporto finansavimą“.  Jau kiek seniau LTOK atstovai atviru laišku kreipėsi į Seimą ir Vyriausybę, kuriame ragino išgirsti šalies vadovės žodžius. Taip pat laiške išdėstyti ir du konkretūs prašymai:

1. Nemažinti iš valstybės biudžeto skiriamo sporto ir kūno kultūros finansavimo (lėšų, tenkančių KKSD) bei ieškoti galimybių ją didinti.

2. Papildomai palaikyti Seimo narių iniciatyvą Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondui tenkančią akcizo pajamų, gautų už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką, dalį padidinti nuo 1  iki 3  proc., kaip kad neseniai analogišku būdu buvo padidintas kultūros finansavimas šalyje.

Siekiame, kad valstybė pripažintų sporto svarbą. Finansavimas nuolat mažėja. 2010-aiais valstybė kūno kultūros ir sporto departamentui skyrė 98 milijonus litų, 2012-aisiais tik 84 mln. o kitąmet planuojama skirti jau tik 78,9 mln.

„Jeigu būtų pritarta šiam projektui,  tiesiogiai sportui skiriamos lėšos sumažėtų daugiau nei dvigubai. Olimpiniam centrui skiriamo lėšos sumažėtų 40 procentų. Darysime viską, kad būtų rasta papildomų pinigų. Be to, federacijos įspaustos į rėmus – jos privalo iš anksto numatyti kiek kainuos atitinkamas vidaus ar tarptautinis čempionatas. Juk neįmanoma tiksliai numatyti kiek bus dalyvių, kiek kainuos apgyvendinimas, transportas ir panašūs dalykai“, - piktinosi LTOK prezidentė.

D. Gudzinevičiūtė: Seimo ir Vyriausybės veiksmuose nematau jokios logikos

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, net 73 proc. šalies gyventojų neužsiima jokia fizine veikla. Dar birželio mėnesį Seimas 2013 m. paskelbė sveikatingumo metais, taip norėdamas atkreipti dėmesį į sporto naudą, o jau po kelių mėnesių drastiškai ketina sumažinti jo finansavimą. Kur čia logika?, - „retotiškai klausė D. Gudzinevičiūtė.

Prezidentė kol kas nespėjo artimiau pabendrauti su vidaus reikalų ministerija, kuriai tiesiogiai pavaldus KKSD, - „Neteko bendrauti su vidaus reikalų ministerija. Taip pat nemanau, kad artimiausiu metu atsiras sporto ministerija. Ji būtų labai naudinga, tačiau visi supranta, kad naujų ministerijų kūrimas reikalauja didžiulių lėšų“.

D. Gudzinevičiūūtė taip pat minėjo, kad Tarptautinis olimpinis  komitetas septyniems Lietuvos jauniesiems sportininkams įsteigė solidarumo stipendijas, kurios skirtos pasiruošti 2014 m. Sočio žiemos olimpinėms žaidynėms. Vieni iš LTOK rėmėjų penkis jaunuosius sportininkus skatins 400 litų dydžio stipendijomis. Jos orientuotos pasiruošti II-ioms jaunimo olimpinėms žaidynėms.

Komiteto prezidentė užsiminė apie geriausių metų sportininkų ir trenerių rinkimus,  - „norime šį renginį padaryti ne tokį nuobodų“- mįslingai spaudos konferenciją užbaigė D. Gudzinevičiūtė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

automoto

automoto portretas
Gerb. Prezidente , padekit ,prasau, atgaivint "Nemuno zieda": cia tiek yra veiklos.....Aciu!

Gedas

Gedas portretas
Negalime viska atiduoti tik sportui,ir taip sportininkai gauna rentas jauni ,sunkiai dirbame visi.Sumazinti sporto vadukams atlyginimus,turime dirbti taip kad issilaikyume nes visiems daug reikia o dovanu karaliai jau numire

Luka

Luka portretas
Oj, miela Daina, tą patį apie Latvijos muzikos mokyklas sako lietuvių mokytojai ir muzikos mokyklų vadovai. O dar kur instrumentai kuriais latviukai mokosi groti, jie muzikos mokyklose mokosi groti ir vargonais ir marimbom, taip kad čia "mirštančių" tokių kaip Jūs pilna lietuva...
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių