Dakaro raliui besiruošiantis lenktynininkas A. Juknevičius pavydi buriuotojams

Sunkiausioms pasaulio lenktynėms - Dakaro raliui - besiruošiantis lenktynininkas Antanas Juknevičius nėra abejingas ir buriavimo sportui. „Ambersail II“ jachtos pristatyme dalyvavęs sportininkas neatsisako minties išbandyti savo jėgas atviroje jūroje.

Duodamas interviu naujienų agentūrai ELTA, Dakaro ralio vilkas A. Juknevičius papasakojo apie tai, ko pavydi Lietuvos buriavimo bendruomenei ir ko tikisi iš artėjančių sunkiausių pasaulio bekelės lenktynių.

- Dalyvavote „Ambersail II“ jachtos pristatyme. Mėgstate buriuoti?, - ELTA paklausė A. Juknevičiaus.

- Esu bandęs buriuoti. Tik gaila, kad viskam neužtenka laiko. „Ambersail II“ pristatymo renginyje vienas iš smagiausių dalykų, kuriuos aš mačiau, yra tai, kad čia susirinko labai daug šaunių žmonių, kuriuos taip smarkiai suvienijo bendra idėja. Turiu pripažinti, kad mes labiau kultivuojame individualų sportą. Yra individualios sporto šakos ir yra komandinės. Truputį pavydžiu buriuotojams to komandiškumo ir tos vienybės. Laivo atsiradimo istorija griebė už širdies iki ašarų. Žinau, kad daug draugų čia dalyvauja, todėl man, žvelgiant iš lenktynininko pusės, yra kiek pavydu. Mes važiuojame kiekvienas už save, esame po vieną. Mes negalime surinkti 10-12 žmonių į vieną būrį, kaip tenka daryti jachtoje.

- Turbūt dėl to visai realu buriuotojų bendruomenei surinkti milijoninį biudžetą „Volvo Ocean Race“ lenktynėms?

- Tikrai taip, ir dėl to galima pavydėti. Jeigu Dakaro ralyje su mūsų automobiliu važiuotų 15 žmonių, tai visi išsidalintų kaštus ir finansiškai būtų gerokai lengviau. Būtų galima net atskirti 3-4 profesionalus, o kiti 4-5 būtų jauni, augantys lenktynininkai. Pas mus yra taip, kad arba tu turi rezultatą ir turi palaikymą, partnerius, arba tu neturi rezultato ir tuomet labai sunku prasimušti per pirmą didelę bangą, kai esi vienas. Dėl to labai didžiuojuosi tuo, ką matau „Ambersail'e“. Tikrai labai gražus ir vienijantis projektas. Tikiuosi, kad kokiame nors etape galėsiu sudalyvauti ir aš.

- Ar artėjantis Dakaras bus kuo nors ypatingas?

- Kaip pasikeitė Dakaro dalyvių lygis, pamatysime tik po lenktynių. Nieks neskaičiuoja žąsiukų prieš sezoną. Po vasaros visi skaičiuoja. Tik po Dakaro bus aišku, ar mes viską gerai padarėme. Prognozuoti aš nenoriu. Mes dabar darome viską taip, kaip suprantame teisingai. Jeigu suprasime, kad kažką padarėme ne taip, tai bus akivaizdu visiems. Galvojame, kad viską darome gerai, mūsų komanda yra tokia pati kaip pernai, pasikeitė tik vienas žmogus. Mums labai svarbu, kad automobilis turėtų gerą aurą.

- Šiemet Dakaro ralis vyks tiks vienoje valstybėje. Ar tai reiškia, kad Pietų Amerikos Dakaro epocha artėja į pabaigą?

- Nemanau. Gali būti, kad kitais metais Dakaras vyks Čilėje, Peru arba trijose valstybėse. Šnekėjau su antru žmogumi Dakaro ralio organizacijoje. Jis sakė, kad viską reikia su šalimis suderinti dviem mėnesiams, bet šalys to nemoka. Ten žmonės gyvena visai kitaip, o organizatoriai nori viską suplanuoti dvejiems metams į priekį. Dėl to sunku yra susiderinti. Bet visada yra kitų variantų. Jeigu organizatoriai matys, kad ralis tampa nebesaugus arba nepatikimas dėl mentaliteto ir kitų dalykų, tai galima ralį perkelti į Namibiją, į Pietų Afrikos Respubliką. Galbūt į arabų kraštus - Omaną, Jungtinius Arabų Emyratus. Dakaras bet kokiu atveju tęsis. Tai yra per didelis renginys. Čia kaip ir „Volvo Ocean Race“ buriuotojų lenktynės. Jos vyktų net jei ir, juokaujant, Horno ragas pasislinktų. Dakare yra lygiai tas pats. Toks renginys buvo ir bus. O kur jis vyks, tai man pačiam kaskart įdomu. Dėl manęs, jis galėtų vykti ir Antarktidoje.

- Jau daug metų Afrikoje vyksta „Africa Eco Race“ ralis. Kokia jūsų nuomonė apie šias lenktynes?

- Manau, kad jos turi galimybių augti. Tai visgi yra šokia tokia Dakaro kopija. Aš stebiu jų situaciją nuo pat pradžių, kai lenktynės buvo sukurtos 2010 metais. Nelabai stipriai jie auga. Matome, kad per keletą metų jie liko tokie patys. Jose startuoja tik 30-35 automobiliai. Visos pagrindinės gamyklinės komandos renkasi Dakarą. „Africa Eco Race“ yra labiau veteranų lenktynės, kurių biudžetai yra nedideli, bet leidžia išnaudoti savo patirtį ir palenktyniauti savo malonumui. Tai tarsi veteranų lyga, kurioje ir aš pats matau galimybių ateityje sudalyvauti kaip nuotykių platformoje. Žinoma, jeigu šios lenktynės smarkiai išaugtų, mes svarstytume perėjimą į jas, bet kol kas jiems toli toli iki Dakaro. Tai dar nėra tas renginys, kuris viliotų jaunus, ambicingus ir norinčius kažką laimėti lenktynininkus.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių