D. Zavackas: kauniečiams linkiu kantrybės, bet su jais nebendrauju

Nemėgstamiausiu Kauno „Žalgirio“ gerbėjų krepšininku tapęs Donatas Zavackas dvikovų su stipriausia Lietuvos komanda išskirtinėmis nevadina.

Buvęs pagrindinio žalgiriečių varžovo Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjas antrą sezoną atstovauja Rygos VEF ekipai.

Praėjusį sezoną kiekvienas Zavacko prisilietimas prie kamuolio buvo lydimas švilpimu, tačiau krepšininkas į tai nekreipia dėmesio.

Apie „Žalgirio“ žaidimą ir sirgalius Zavackas kalbėjo „BasketNews.lt radijo“ laidoje, kurioje taip pat atskleidė siekiantis pakartoti triumfą Europos taurės turnyre.

– Donatai, ar esate patenkintas VEF komandos žaidimu?
– Viskas tvarkoje. Stengiamės ir dirbame. Kaip sekėsi, galėsiu pasakyti pasibaigus sezonui. Europos taurėje patekome į kitą etapą, o dabar bandysime žengti toliau. Mūsų tikslas buvo patekti į kitą etapą. Žinoma, gavosi truputį sunkiau, nei planavome, bet svarbu, kad tikslą įvykdėme.

– Ar daug laiko praleidžiate su kitu komandos draugu Antanu Kavaliausku?
– Visko pasitaiko. Laiką praleidžiu ne vien su Antanu. Su latviais ir amerikiečiais taip pat. Komanda draugiška, todėl daug laiko praleidžiu su visa komanda.

– VEF treneris Ramūnas Butautas teigė, kad Latvijos čempionatas nėra labai pajėgus. Ar jums asmeniškai netrūksta stiprių varžovų?
– Sutinku su tuo, kad Latvijos čempionatas nėra labai stiprus. Turime gal tik kelias stipresnes komandas. Kadangi dar žaidžiame ir VTB Vieningoje lygoje, tai mums tų rungtynių užtenka. Žinoma, norėtųsi daugiau stipresnių priešininkų, bet yra taip, kaip yra.

– VEF yra viena iš nedaugelio komandų, kuriai šį sezoną pavyko įveikti Kauno „Žalgirį“. Ar reikėjo prieš šias rungtynes ieškoti papildomos motyvacijos?
– Nemanau. „Žalgiris“ iki šios akimirkos yra viena geriausių komandų Europoje. Manau, kiekviena komanda nori juos nugalėti. Įrodėme sau, kad galime žaisti su gerais klubais ir juos nugalėti. Vis dėlto vėliau pralaimėjome prancūzams ir rusams, todėl tas įrodinėjimas prasidėjo iš naujo.

– Rungtynėse su „Žalgiriu“ ir jūs asmeniškai atrodėte išskirtinai motyvuotas. Gal tik pasirodė?
– Ne. Žaidžiau prieš stiprią komandą ir stengiausi iš visų jėgų. Vieną kartą sekasi, kitą kartą – ne.

– Ar po rungtynių neteko apie senas sąskaitas pabendrauti su „Žalgirio“ gerbėjais?
– Na ne. Su jais, taip sakant, nebendrauju (juokiasi).

– Kaip sutikote šventes?'
– Kalėdas sutikau Lietuvoje, o Naujus metus – su šeima Rygoje. Įpratau prie to, kad per Kalėdas dovanų negaunu. Dabar jau aš pats jas dovanoju. (juokiasi) Gavau visokių mažų dovanėlių, bet nieko išskirtinio.

– Ką pats dovanojote?
– Pagrindinės dovanos – žaislai. Ypač sūnui. Padovanojau krūvą žaislų. Sūnui dar tik dveji metukai, todėl jam patinka visokios didelės mašinos, konstruktoriai, kuriuos pats gali surinkti ir t.t. Per Kalėdas sūnus gavo ir žaislinę gitarą. Jis mėgsta ja skambinti.

– Kaip pats vertinate tuos dvejus tėvystės metus?
– Vertinu gerai, nes man įdomu. Tai nauja ir smagi patirtis. Be abejonės – sūnaus gimimas pakeitė ir mane patį. Kiekvienas tėvas, kaip ir aš, sulaukia asmeninių pokyčių. Įgavau didesnės atsakomybės, nes tapau atsakingas ne tik už save.

– Ką vis dar norite sau įrodyti krepšinio aikštelėje?
– Norėčiau kuo toliau nukeliauti Europos taurėje, o gal net ir pakartoti šio turnyro laimėjimą. Norisi ir VTB Vieningoje lygoje pasiekti daugiau nei praėjusiais metais. Pernai nepatekome net į atkrintamąsias varžybas, bet ne visada viskas gaunasi.

– Kokie jums buvo 2012-ieji metai aikštelėje ir už jos ribų?
– Sakyčiau, kad viskas buvo normalu. Jie nebuvo kuo nors išskirtiniai, išskyrus tai, kad tapau Latvijos čempionu. Europos taurėje ir VTB lygoje toli nenužygiavome, todėl metai – vidutiniai. Reikia tikėtis, kad šie metai bus geresni.

– Ką reiškia tai, kad komandoje yra dar du lietuviai?
– Manau, kad tai labai daug nekeičia. Žinoma, gerai yra tas lietuviškas bendravimas. Kada būni užsienyje, kur nėra lietuvių, tas komandos narių bendravimas nėra toks atviras. Vis dėlto mūsų komanda šiais metais yra gana neblogai suburta. Visi su visais bendrauja. Tiesa ta, kad amerikiečiai daugiau bendrauja tarpusavyje. Jie šneka sava kalba. Vis dėlto didelio susiskirstymo tikrai nėra.

– Šį sezoną jums teks sugrįžti į „Žalgirio“ areną, kur gerbėjai praėjusį sezoną jus sutiko nesvetingai. Nepaisant to, asmeniškai sužaidėte puikias rungtynes. Ar jaučiate išskirtinių išgyvenimų, atvykdamas žaisti į Kauną?
– Nesakyčiau, kad sužaidžiau puikias rungtynes, nes į kaulus gavome 40 taškų skirtumu. Apie savo pasirodymą galiu pasakyti tą patį: kartais sužaidi geriau, kartais – blogiau. Nelabai galiu kažką išskirti.

– Ar komandos draugai klausia, kodėl kauniečiai į jus reaguoja neigiamai?
– Nematau reikalo kažko kažkam aiškinti. Manau, kad jie ir patys viską žino.

– Ko norėtumėte palinkėti Lietuvos krepšinio gerbėjams 2013 metais?
– Visiems palinkėsiu kantrybės.