D. Butvilas šliūkštelėjo alyvos į ralio bendruomenės laužą

Lūžo ietys

Prieš porą savaičių iš ralio Lenkijos mieste Gdanske grįžęs D.Butvilas šliūkštelėjo alyvos į ir taip dažnai tarpusavio konfliktų žiežirbomis besisvaidančios ralio bendruomenės laužą.

Priminsime, kad būtent Gdansko ralio Lietuvos sportininkai nusprendė atsisakyti praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai automobilių ralio grietinėlė, tylint kitiems sportininkams, pareiškė nepasitikėjimą tuomet Ralio komitetui vadovavusiam Mariui Simsonui ir jo komandai. Ralio kaimyninėje šalyje buvo atsisakyta ir pasirinktas visiems gerai žinomas Talsų ralis Latvijoje. Tuomet į viešą erdvę mesti motyvai skambėjo taip, kad Lenkijos ralis būtų per tolimas Lietuvos sportininkams, o patys lenkai taip pat nebūtų važiavę iki bendro etapo Žemaitijoje. Čia buvo susikirtę ir pačių Lietuvos ralių organizatorių interesai – lenkus matyti norėjo ir Žemaitijos ralio organizatoriai, ir Ramūnas Čapkauskas, organizuojantis "Rally Elektrėnai", ir po Ralio komiteto pertvarkos nebelikusio ralio šalia Vilniaus organizatoriai.

"Dalis lenktynininkų žinomomis pavardėmis garsiai pasakojo kokie baisūs Gdansko keliai, kad ten gerų ruožų iš viso nėra, gąsdino, kad lietuviai, nuvykę ten, sugadins savo techniką ir apskritai nėra ko ten važiuoti. Jeigu esate iš tų, kurie pasidavė šiai perversmo psichozei ir paklausėte klaidingų kalbų, esate prie nukentėjusiųjų. Jus apgavo. Dar kartą vietoj Gdansko ralio buvo pasirinktas Talsų ralis Latvijoje. Tas pats ralis kiekvienais metais su tais pačiais iki skausmo pažįstamais greičio ruožais. Jau ėjome tuo keliu ir ką mums tai davė? Kodėl nepabandyti kažko naujo?" – klausė šiemet Lenkijos ralio čempionate besivaržantis D.Butvilas.

Viename interviu jis pripažino, kad ir Lietuvoje vykstančiuose raliuose jo nebematome vien dėl to, kad, pasak sportininko, važinėjant visuomet kone tomis pačiomis trasomis nustojama tobulėti.

Kokybė, o ne kiekybė

Antroje vietoje kaimyninės šalies uostamiestyje finišavęs lenktynininkas tvirtina, kad nieko, kuo buvo gasdinama Lietuvoje, kalbant apie ralį Lenkijoje, jam neteko matyti. "Gdansko ralio greičio ruožai buvo labai techniški. Jokių beviltiškų tiesių ruožų, griovių ar duobių. Danga keitėsi kas kelis kilometrus, taip pat ir kelio plotis, ritmas. Būtent tai vienas didesnių ralio išskirtinumų. Po pirmo važiavimo kelias tik truputį prasivalė, neatsirado nė vienos vėžės, nekalbant apie kelio braukimą automobilio dugnu. Visur kietas gruntas, dėl to vietomis net darėsi slidu. Palyginimui: Talsų ralio ruožai, važiuojant antrą kartą, dažnai būdavo čiuožimas dugnu per didelius akmenis", – įspūdžiais iš Lenkijos dalijosi sportininkas. "Lietuva vėl pralaimėjo pasirinkdama seną gerą saugų variantą. Bet tai nėra ėjimas į priekį. Kitais metais lenkai gal jau būtų atvažiavę į du etapus, didėtų dalyvių skaičius raliuose, ekipažai atvažiuotų treniruotis ir galima būtų toliau bendradarbiauti", – sakė D.Butvilas.

Lenktynės Latvijoje yra labiau pramoginis pasivažinėjimas nei rimtas darbas kalbant apie finansinius dalykus ir sportininkų tobulėjimą.

Taigi nusprendėme palyginti šiuos du ralius. Juolab kad jie vyko kone tuo pačiu metu. Lenkijos čempionate Gdanske prie starto linijos stojo 34 ekipažai, dauguma – Lenkijos sportininkai. Net septyni iš jų, tarp jų ir D.Butvilas, važiavo R5 markės automobiliais, "Open" klasėje varžėsi lietuvių mylimi "Mitsubishi Lancer EVO" ir "Subaru Impreza". Kaimyninėje Latvijoje prie starto linijos išsirikiavo 49 ekipažai, važiuojantys Lietuvos ir Latvijos ralio čempionatuose, bei "Baltic Trophy". Iš jų 30 – važiuojantys ir Lietuvos automobilių ralio čempionato įskaitoje. Taigi, paprastai skaičiuojant, aišku, kad, be lietuvių, Latvijoje būtų buvę apie 20 stiprių vietinių sportininkų. Pasirinkę Lenkiją, lietuviai būtų varžęsi su tokiu pačiu skaičiumi stiprių kaimyninės šalies sportininkų.

Žinoma, Latvijoje kiekybiniu požiūriu ralis buvo gausesnis. Jame kartu dar vyko Latvijos ralio sprinto ir istorinių automobilių lenktynės. Tad iš viso važiavo kone 120 dalyvių. Vis dėlto kokybiniu trasų ir varžovų technikos požiūriu pranašesnis Gdansko ralis.

Apgalvotas žingsnis

Atsistatydinusio Lietuvos ralio komiteto narys Mantas Babenskas ilgą laiką Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) komiteto sprendimą perkelti ralį į Lenkiją aiškino tuo, kad buvo stengiamasi užmegzti strateginius ryšius su stipria automobilių sporto šalimi.

(Nuotraukoje - Mantas Babenskas)

"Lietuva automobilių ralyje yra tarsi sala be patikimų strateginių partnerių. Estai draugauja su suomiais, latvių čempionatas vietinių dalyvių prasme skurdus, bet jie pritraukia daug užsieniečių savo sporto ambasadorių dėka. Baltarusijoje ralio lygis toks pats, kiek gyvybės požymių turi Raudonojoje aikštėje gulintis Leninas. Švedija – už Baltijos jūros, Ukraina – per toli. Vienintelis stiprus partneris galėjo būti Lenkija, tačiau jie iki šiol daugiausia rengė ralius asfaltu, o tai buvo kliūtis, panaši į skirtingo pločio geležinkelio vėžę tarp mūsų valstybių. Situacija pernai pasikeitė, kai lenkai nusprendė, kad jiems reikia ralių, organizuojamų žvyrkeliais, ir daugiau patirties važiuojant šia danga. Kadangi jie tokį ralį teturėjo vieną, atsisuko į Lietuvą kaip partnerę, su kuria galima būtų rengti bendrus etapus. Taip gimė mintis, kad sprinte toliau sėkmingai būtų bendradarbiaujama su latviais, o pagrindiniame čempionate – su Lenkija", – dėstė mintis M.Babenskas.

Lietuva automobilių ralyje yra tarsi sala be patikimų strateginių partnerių.

Vis dėlto tokia komiteto strategija nesulaukė sportininkų palaikymo. Vieni tai laiko ambicijų karu tarp pirmojo dešimtuko šalies sportininkų ir M.Simsono, kurio žmona vadovauja įstaigai, kuri būtų organizavusi ralį Vilniaus regione. Tačiau net ir didžiausiems Mario ir Neringos Simsonų priešininkams derėtų pripažinti, kad jų ir Audriaus Gimžausko ilgus metus Zarasuose organizuotas ralis būdavo vienas techniškiausių, geriausiai organizuotų ir gausiausių ralių Baltijos šalyse, virsdavęs, kaip ir žiemos ralis, organizuojamas Benedikto Vanago komandos, ne tik lenktynėmis, tačiau ir didžiule švente.

Išsigando varžovų

Vienas automobilių sporto pasaulyje žinomas, tačiau savo pavardės nenorėjęs skelbti pašnekovas taip pat tikino nesuprantantis, kodėl Lietuvoje greičiausiais tituluojami sportininkai pabūgo išbandyti Lenkijos trasas.

"Kiekvienam sportininkui svarbiausias interesas turėtų būti tobulėjimas, kad reikėtų važiuoti naujomis trasomis, dalyvaujant  nepažįstamiems varžovams. Lietuvos ralių organizatoriai labai stengiasi, kad trasos būtų kitokios, tačiau, kasmet ralį organizuojant toje pačioje vietoje, labai sunku surasti tuos kitokius 100 km", – sakė pašnekovas.

Pasak jo, vienintelė įtikimiausia priežastis – sportininkai išsigando, kad gali būti kaimyninėje šalyje nukarūnuoti. "Kalbos, kad iki Gdansko toli važiuoti ar kad šio ralio trasose lūžta ratai, laužtos iš piršto ir skamba labai vaikiškai. Pažvelkime, kiek ratų ir pakabos elementų sulūžo Latvijoje. Kai būdavo organizuojami raliai kartu su estais, sportininkams tekdavo nuvažiuoti ir didesnius atstumus, o kalbėjimas apie trasas, kai didžioji dauguma ralio dalyvių jas yra tik matę kaip žiūrovai, geriausiu atveju yra tarytum turgaus bobučių bambėjimas", – žodžių nesirinko ne vieną tūkstantį kilometrų sportinėse trasose įveikęs vyras.

Jis paragino paskaičiuoti ir galimą naudą Lietuvos sportininkams. "Kalbėdami apie Lenkiją, galvoje turime šalį, kurioje šiuo metu gyvena maždaug penkiolika kartų daugiau žmonių nei Lietuvoje, – 38,5 mln. Šalį, kurios ekonomika kilo net krizės metu, kurioje visiškai kitokie pinigų srautai. Manau, kad net ir B.Vanagas, nusprendęs pasirinkti šturmaną iš Lenkijos, galvojo ne tik apie puikų Sebastiano Rozwadovskio darbą, tačiau ir apie rinką, kuriai jis atstovauja", – sakė vyras. Visiškai kitokios nuomonės jis buvo apie kaimyninę Latviją. "Braliukai be Rygos šprotų nelabai ką turi pasiūlyti. Tad raliai Latvijoje yra labiau pramoginis pasivažinėjimas nei rimtas darbas kalbant apie finansinę komandos prizmę ir paties sportininko tobulėjimą. Nežinau, ką galvoja atsakingi LASF asmenys, tačiau, kuriant ilgą laikę sporto šakos vystymosi strategiją, reikia priimti ir nepopuliarius sprendimus", – kalbėjo pašnekovas. Net ir galvojant apie sportininkų rėmėjų žinomumą, jiems būtų daug parankiau savo vardą garsinti kaimyninėje šalyje, iš kurios į Lietuvą atkeliauja daugiausiai turistų nei šiaurinėje kaimynėje.

Artimiausias Lietuvos automobilių ralio čempionato (LARČ) etapas po pusantros savaitės laukia Kelmėje, po to rugpjūtį visi sportininkai susitiks naujame LARČ etape Rokiškyje.