Ar moterų krepšinis tikrai toks nuobodus? (komentaras)

Buvo laikai, kai į moterų krepšinio rungtynes rinkosi 3,5 tūkstančių sirgalių. Žinoma, tada Lietuvai Eurolygoje atstovavusi Vilniaus „Telekomo“ komanda buvo subūrusi pajėgią sudėtį, Europoje džiugino puikiais rezultatais, o į sostinę atvykdavo tokios žemyno grandės kaip Maskvos „Dinamo“.

Beveik po dešimties metų situacija tokia, kad į nė karto LKL šį sezoną nelaimėjusios „Palangos Triobet“ arba atgrasios būklės salę šaltą žiemą minimaliai šildančių Vilniaus „Sakalų“ rungtynes rinkdavosi daugiau žmonių, nei į bet kurios LMKL komandos mačus.

Pastaraisiais metais moterų lygos lankomumas – viena didžiausių problemų. Už ją nebent didesnė – finansiškai itin stiprių komandų trūkumas. Apie pirmąjį LMKL Achilo kulną portalas Krepsinis.net kalbėjosi su daugiau nei dešimtmetį lygos direktore dirbančia Audra Ginelevičiene.

Moteris jau ne pirmą kartą kartoja – žiūrovui LMKL patraukli bus tada, kai stiprios komandos demonstruos aukšto lygio krepšinį. Deja, vien nuo LMKL ši sąlyga nepriklauso.

„Pritraukti žmones į sales yra mūsų visų – lygos vadovų, klubų, žaidėjų ir trenerių darbas“, – LMKL uždarymo šventėje neslėpusi geros nuotaikos pasakojo A.Ginelevičienė.

Prieš porą metų atskleidusi, kad kai kurios komandos dirba „moksleiviškai“, šiemet ji buvo labiau patenkinta. Direktorės teigimu, šis sezonas buvo išskirtinis tuo, kad klubai atliko daug „užklasinės“ veiklos, kuri anksčiau krisdavo tik ant vienos jos pečių.

Ir iš tiesų, galima pastebėti pagyvėjimą LMKL ekipų informavimo srityje – komandos turi atstovus spaudai ir fotografus, kurie nuosekliai dažnai platina informaciją. Judama profesionalia linkme. LMKL taip pat vykdė socialines akcijas. Pavyzdžiui, krepšininkės rengdavo treniruotes krepšinio mokyklose.

„Pasakyti, kad padarėme viską, būtų naivu. Žmogui gal ir atrodo, kad darai viską, bet vėliau matai klaidas ir tai, kaip galėjai viską padaryti kitaip“, – tinklalapiui Krepsinis.net sakė A.Ginelevičienė.

LMKL vadovė tikino turinti naujų idėjų kitam sezonui, bet jų neatskleidė. Paliko intrigai. Tiesa, A.Ginelevičienė išdavė, kad šalia įvykių aikštėje turėtų būti rengiamas šou, kuris sudomintų žiūrovą.

„Norime kiekvienose rungtynėse kurti ir šou programą. Pažiūrėkite į JAV – kaip ten įtraukiami sirgaliai. Būtų šaunu sukurti tokią sistemą. Gal žmonės vietoj kino teatro pirktų bilietą į moterų krepšinio rungtynes“, – vylėsi ji.

A.Ginelevičienė mano, kad susidomėjimas moterų krepšiniu po truputį auga. Tačiau iš moters minčių galima suprasti, kad didesniam šuoliui reikia aukštesnio žaidimo lygio: „Reikia kuo daugiau atsigręžti į sporto mokyklas. Ir jaunas mergaites pratinti prie profesionalumo bei skatinti, kad šešiolikmetės pasirinktų ne manekenių, o krepšininkių kelią.“

LMKL direktorei kartais silpnumo akimirkomis kyla minčių atsisveikinti su šiomis pareigomis. Tačiau, kaip sakė ji, „išsimiegi ir vėl viskas gerai“. A.Ginelevičienė nepasiduoda ir nenustoja svajoti apie šviesią moterų krepšinio Lietuvoje ateitį: „Didžiausias mano noras ir tikslas – intriguojanti aukšto lygio kova aikštelėje. Ir kad žmogus išėjęs pasakytų: visai įdomus tas moterų krepšinis!“