Apie K. Lavrinovičių, R. Seibutį ir arbitrų darbą (nuomonė)

„Garantuoju, kad mūsų fanai ir visi Lietuvos žmonės tada mūsų aikštėje matys kitokią komandą. Matys komandą, kuri kovos gynyboje, kuri žais su aistra ir agresyvumu“, - taip po pirmųjų Lietuvos krepšinio lygos (LKL) finalo rungtynių kalbėjo Vilniaus „Lietuvos ryto“ strategas Dirkas Bauermannas.

Atsakydami į tai, komandos žaidėjai antrosiose finalinės serijos rungtynės pademonstravo visiškai kitokį krepšinį. Vis dėlto ir tokio žaidimo buvo negana, mat „Lietuvos rytas“ namuose 71:77 nusileido Kauno „Žalgiriui“ ir serijoje iki 4 pergalių atsilieka 0-2. Negana to, kitos tarpusavio rungtynės vyks jau varžovų tvirtovėje – „Žalgirio“ arenoje.

Po šio pralaimėjimo D.Bauermanno auklėtinių šansai pakovoti dėl LKL čempionų vardo sumenko dar labiau, nors ir prieš tai „Lietuvos rytui“ niekas didelių vilčių nekėlė. Kitoje barikadų pusėje – „Žalgiryje“ – tiek žaidėjų, tiek sirgalių nuotaikos yra kitokios. Ypač kauniečių sirgalius gali džiuginti komandos pademonstruotas charakteris.

Kalbant apie pačias rungtynes, jos prasidėjo ganėtinai įprastai – persvarą pirmosiomis minutėmis įgijo „Žalgiris“, o „Lietuvos rytas“ mėgino prisivyti varžovus. Kaip žadėjo D.Bauermannas, šiose rungtynėse šansas buvo suteiktas praėjusį sykį puikiai pasirodžiusiam Artūrui Jomantui – jis rungtynes pradėjo startiniame penkete ir turėjo gintis prieš Mindaugą Kuzminską, kuris pelnė 12 taškų ir nebuvo toks rezultatyvus kaip per pirmąjį susitikimą.

Vis tik negalima teigti, kad toks vilniečių trenerio sprendimas itin pasiteisino – A.Jomantas pelnė vos tašką (apie jo pramestus baudų metimus pakalbėsime vėliau). Taip pat prastas rungtynes sužaidė ir Tomislavas Zubčičius, kuris, nepaisant sėkmingo žaidimo pirmojoje dvikovoje, aikštėje praleido tik 6 minutes ir į žaidimą neįsiliejo.

Tuo tarpu „Žalgirio“ puolėjai rungtyniavo kur kas sėkmingiau. Kaip jau buvo daugybę kartų minėta – žalgiriečiai turi milžinišką pranašumą priekinėje linijoje. Tą pranašumą Joano Plazos auklėtiniai išnaudojo ir šiose rungtynėse.

„Žalgiris“ atkovojo daugiau kamuolių (35 prieš 26), o komandos sunkiojo krašto ir vidurio puolėjai kartu pelnė 38 taškus, kai „Lietuvos ryto“ priekinė linija surinko vos 14 taškų. Ūgio pranašumas buvo akivaizdžiausias, atkovojus kamuolį puolime – žalgiriečiai atkovojo 12 kamuolių po varžovų krepšiu, kas dažnai leisdavo nesunkiai pelnyti taškus antru bandymu.

Dažniausiai „Lietuvos ryto“ bandymai žaisti per priekinę linija vykdavo, kamuolį „ant ūso“ perduodant Mindaugui Katelynui, kuris neretai likdavo prieš žemesnį varžovą ir tai daugiau ar mažiau išnaudodavo.

Tačiau pirmojoje rungtynių dalyje sėkmingiau žaidimas klostėsi sostinės ekipai. To nuopelnus galime skirti aktyviai komandinei gynybai ir smarkiai pasikeitusiai komandos taktikai. Anksčiau „Lietuvos rytas“ remdavosi tritaškiais metimais, bet šiose rungtynėse komandos gynėjai stengėsi veržtis arčiau krepšio bei atakuodavo iš vidutinio nuotolio. Per du kėlinius vilniečiai išmetė tik tris tritaškius, kuriuos visus pataikė (per antrąją rungtynių pusę – 3/9).

Keista, kad „Lietuvos rytui“ būnant „ant bangos“ „Žalgiris“ neišnaudojo to, kad D.Bauermanno ekipa jau turėjo 4 komandines pražangas. Jas praėjusio sezono vicečempionai surinko per pirmąsias dvi antrojo kėlinio minutes. Būtent tuo metu ir augo jų pranašumas, vienu metu pasiekęs 14 taškų ribą.

Antrojo kėlinio pabaigoje ir trečiojo ketvirčio pradžioje žaidimas pasisuko kitokia linkme – „Žalgiris“ paspartino žaidimo tempą ir po sėkmingo žaidimo gynyboje greitai pereidavo į varžovų aikštės pusę.

Praėjusį kartą minėjau, kad „Lietuvos ryto“ žaidimui itin svarbus yra Nemanja Nedovičius. Sutapimas ar ne, bet antrojo kėlinio pabaigoje, kai N.Nedovičių aikštėje pakeitė Miltonas Palacio, „Žalgiris“ per dvi minutes pelnė 9 taškus be atsako.

Nežinau, ar turėčiau sakyti komplimentus „Lietuvos ryto“ treneriams, ar priekaištus „Žalgirio“ trenerių štabui, bet didelę įtaką žaidimui ketvirtajame kėlinyje darė M.Katelyno irTautvydo Lydekos susirinktos keturios asmeninės pražangos.

Vilniečiai rungtyniavo be Patricko O‘Bryanto, kurio arenoje nebuvo išvis (D.Bauermannas atsisakė atskleisti to priežastis), tad, M.Katelynui ir T.Lydekai išnaudojus pražangų limitą, „Žalgirio“ būtų laukęs lengvas kelias link pergalės. Tačiau pražangų išprovokuoti niekaip nepavykdavo dėl kitų „Lietuvos ryto“ krepšininkų (ypač gynėjų) pagalbos aukštaūgiams. Tiek N.Nedovičius, Renaldas Seibutis ir A.Jomantas protingai prasižengdavo prieš savo oponentų aukštaūgius, kas leido išlaikyti intrigą iki pat rungtynių pabaigos.

Kalbant apie R.Seibutį, buvo gera matyti jo demonstruojamą žaidimą – jis žaidė taip, kaip jam ir yra būdinga. To nebuvo galima pasakyti apie pirmąsias rungtynes, kuriose gynėjas buvo tiesiog nematomas. Didžiąją dalį taškų R.Seibutis pelnė sau įprastu būdu – metimais iš vidutinio nuotolio. Metimai iš už sienelės ar suklaidinus varžovą, yra šio krepšininko duoną.

Gerų žodžių negalėčiau pasakyti Ado Juškevičiaus pasirodymą. Žalgirietis po kelių pastarųjų sėkmingų rungtynių įgavo pasitikėjimo savo jėgomis, bet jo nenukreipė teisinga linkme ir dažniausiai pasikarščiuodavo, tiek kalbant apie veiksmus puolime, tiek apie pražangas. Vis tik J.Plaza yra linkęs pasitikėti jaunais žaidėjais ir nereikėtų abejoti, kad net ir po tokio pasirodymo A.Juškevičius sulauks savo šanso.

Didžiausių aplodismentų nusipelnė „Žalgirį“ į pergalę atvedęs Kšyštofas Lavrinovičius. Jis pelnė 22 taškus ir puikiai „skaitė“ žaidimą. Aukštaūgis išnaudodavo didesnę nei įprastai jam suteikiamą laisvę prie tritaškių metimų linijos. Be to, jis puikų žaidimą pademonstravo ir ketvirtojo kėlinio pabaigoje.

Teisybės dėlei privalu paminėti, kad pergalę iškovoti galėjo (ir tikriausiai buvo nusipelnę) „Lietuvos ryto“ krepšininkai, nors nuo jų ir nusisuko Fortūna. Kitaip negalima pasakyti, kai du profesionalūs krepšininkai – M.Katelynas ir A.Jomantas – prameta keturis baudų metimus iš eilės.

P.s. aš labai nuoširdžiai tikiuosi, kad išauš tokia diena, kai svarbiausiose LKL dvikovose teisėjaus specialistai iš užsienio. Nenoriu sakyti nieko blogo apie vietinius teisėjus, tačiau turbūt ir aklas supranta, kad jiems nepavyksta sėkmingai kontroliuoti rungtynių eigos. Specialistai iš užsienio tokioms dvikovoms būtų tinkamiausias sprendimas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

apskritai

apskritai portretas
tai šaunuoliai žalgiriečiai ir jų treneris J.Plaza. Su pergale ir linkime pergalingai baigti šį LKKL sezoną.

Rička

Rička portretas
Su nuomone galima sutikti, tik norėčiau papildyti apie teisėjų darbą. Vieno iš pakartojimų metu aiškiai atkreipiau dėmesį į teisėją ( neminėsim pavardės), kuris pakėlė į viršų ranką fiksuodamas Vilniečio pražangą, kai jis dar buvo per pusmetrį nuo varžovo ir tik po sekundės įvyko kontaktas. Jokie užsienio teisėjai mūsiškiams neprilygs. Tik mes galime numatyti busimą pražangą ir niekas kitas. O matėsi gerai todėl, kad kartojimas vyksta sulėtintai ir visi trys buvo vienoje trajektorijoje. Suklysti neįmanoma. O jei pratęsus nuomones, kurias išsakė tokie krepšinio korifėjai, kaip Sabonis, Jovaiša ir dar ne vienas kauniečių specialistas, tai išeina, kad rungtynės buvo sutartos ir Katelinas su Jomantu specialiai prametė, o po netikslių kauniečių baudų specialiai kamuolių neatkovojo. Ir ne kitaip.

LSU

LSU portretas
Iš kur Lietuvoje atsiranda tokie Lukai Kučinskai,didieji krepsinio ekspertai.Tu vaikeli įdėk savo nuotrauką,norėtųsi pamatyti protingą veidą.
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių