Liūtis Indonezijoje futbolininkams tapo auksinė

Indonezijos sostinėje vykusiame pirmajame pasaulio gatvės futbolo čempionate jėgas išbandė 12 komandų, bet tik šeimininkams ir lietuviams pavyko pasiekti finalą. Lemiamo mūšio dėl aukso medalių atomazga buvo netikėta – dėl itin prastų klimato sąlygų nutarta mačą atšaukti, o čempionais paskelbti iškart abi komandas.

Pirmojo gatvės futbolo čempionato grupių etapas lietuviams susiklostė dviprasmiškai – pasiektos keturios pergalės, tačiau  Indonezijos rinktinei pralaimėta net 1:12. Pusfinalyje Lietuvos komanda susitiko su kitos grupės nugalėtoja Rumunija. Po permainingos kovos pasiekta pergalė 5:4 ir pelnytas kelialapis į finalą, kuris vėliau buvo atšauktas.

Aukso medaliai įteikti rinktinės vadovui Stasiui Pranevičiui, ekipos atstovui Giedriui Lubui, treneriui Broniui Vaitiekūnui, žaidėjams Andriui Krasinskui, Aurinui Ivaškevičiui, Benui Buzevičiui, Žydrūnui Germanui, Artūrui Rasimavičiui, Ernestui Gudeliauskui, Donatui Žemeliui.

"Bet kuriuo atveju patekome į istoriją. Vargu, ar kitais metais pavyks išsaugoti šį titulą, nes antrasis čempionatas įvyks Portugalijoje. Ten turbūt atvyks šiemet nežaidę brazilai, meksikiečiai ir daugiau pajėgių Pietų Amerikos bei Europos komandų", – po egzotiškos kelionės teigė futbolo klubo "Feniksas" vadovas S.Pranevičius.

– Kaip lietuviai atrado gatvės futbolą ir išvyko į pasaulio čempionatą? – paklausėme S.Pranevičiaus.

– Viskas prasidėjo dar 2006 m., kai įkūrėme asociaciją "Feniksas", kuri per sportą stengiasi suvienyti ir padėti integruotis į visuomenę žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo. Pradėjome dalyvauti Europos ir pasaulio benamių čempionatuose – iš viso jau sukaupėme net vienuolika tokių startų. Lankėmės Brazilijoje, Meksikoje, Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, ne vienoje Europos šalyje ir du kartus tapome Senojo žemyno čempionais.

Pasaulyje benamių čempionatams skiriamas didelis dėmesys. Pavyzdžiui, šiemet vykusį turnyrą Škotijoje transliavo keliolika televizijų, apsilankė apie 100 spaudos atstovų, kas antrą dieną apsilankydavo šalies premjerė.

Benamių ir gatvės futbolo taisyklės – analogiškos. Vienintelis skirtumas – gatvės futbole kėlinys trunka ne 7, bet 10 min. Todėl dalyvauti pirmajame gatvės futbolo čempionate kvietimus gavo visi benamių čempionatų dalyviai.

Tiesa, benamių futbole, kur dalyvauja žmonės, turintys problemų dėl alkoholio, narkotikų, benamiai ar pabėgėliai, svarbiausias kriterijus – socialinis reiškinys, gatvės futbole – tik sportas.

– Kodėl pirmoji čempionatą organizavo Indonezija?

– Dėl palankaus klimato Azijoje itin populiarus gatvės futbolas. Tiesa, į tolimą šalį dėl finansinių sunkumų negalėjo atvykti daug komandų, iš Europos, be mūsų, dar atvyko Šveicarijos, Rumunijos, Rusijos komandos, nebuvo nė vienos Pietų Amerikos rinktinės.

– Ar Lietuvos komandos pagrindą sudarė kauniečiai?

– Pagrindą sudarė "Fenikso" nariai, penki futbolininkai – kauniečiai, taip pat ir vadovai. Dar – treneris iš Panevėžio, po žaidėją iš Širvintų ir Ukmergės.

– Čempionate dalyvavo mums egzotiškų šalių – Palestinos, Pakistano, Rytų Timoro ir Papua Naujosios Gvinėjos komandos. Koks jų lygis?

– Kai kurių – mėgėjiškas. Papua Naująją Gvinėją įveikėme rezultatu 12:0. Tačiau kai kuriose komandose žaidė iš pažiūros profesionalūs futbolininkai. Dauguma – 20–25 metų amžiaus žaidėjai. Be Europos komandų – Rumunijos ir Šveicarijos – išskirčiau Rytų Timoro, Malaizijos ir Indonezijos futbolininkus.

Beje, po kiekvieno benamių čempionato vienas du žmonės padaro karjerą: vienas brazilas iškart buvo pakviestas į garsiąją "Flamengo" ekipą, čilietė pateko į savo šalies jaunimo rinktinę. Neabejoju, kad tas pats vyks ir po gatvės futbolo pirmenybių.