E. Jankauskas: škotus nustebinome ir galime didžiuotis

E. Jankauskas:

„Atvažiuoti į tokį stadioną ir tokią stiprią komandą pastatyti į tokią situaciją yra pozityvu iš mūsų pusės. Iš kitos pusės labai gaila, nes antras rungtynes iš eilės paliekame stadioną liūdnoki. Tas jausmas toks pat nemalonus, žinant, kad laiko buvo likę nedaug. Bet esu patenkintas, kaip vaikinai kovėsi.

Buvome labai gerai pasiruošę šioms rungtynėms. Žinojome, kur jų stipriosios pusės ir ginklai. Stengėmės juos paneigti, bet tai pareikalavo labai daug energijos. Žinau, kiek jėgų kainuoja tokios rungtynės.

Pasikartosiu, bet mūsų žaidėjams trūksta praktikos tokio intensyvumo rungtynėse. Pabaigoje buvo sunku rasti fizinių resursų, išlaikyti tokį tempą. Šiame komponente atsiliekame, tačiau komandos dvasia ir vieningumas matėsi aikštėje. Vaikinai nusipelno rezultato ir galim savim didžiuotis.

Neabejoju, kad škotus nustebinome, nes žinau, ką šiai šaliai reiškia futbolas ir ką reiškia nelaimėti. 40 tūkst. žiūrovų liko nepatenkinti. Malonu, kad mūsų aistruoliai paplojo. Ačiū kiekvienam iš jų, kad surado laiko, noro ir lėšų atvykti mus palaikyti. Mes tikrai tai jautėme.

Statistiniai duomenys rodo, kad pralaimėjome aukštus kamuolius, kurie yra tarsi škotų kraujyje. Tačiau kitose dvikovose vyriškumu tikrai nenusileidome. Po rungtynių buvo pilna rūbinė sužeistų. Tokios buvo rungtynės – vaikščiojo alkūnės, visi trankėsi galvomis. Žaidėjai negailėjo nei savęs, nei kitų. Po trijų dienų laukia rungtynės, todėl laukia didelis iššūkis atstatyti jėgas.

Įmušėme puikų įvartį po kombinacijos – ne atsitiktinis, ar atšokęs. Buvo neblogų išėjimų į ataką, susikūrėme gerų progų. Natūralu, kad ne visi smūgiai kris į vartus. Škotai taip pat turėjo daugiau progų, tačiau įmušė vieną įvartį. Abi komandos galėjo ir laimėti, ir pralaimėti.

Nė viename rungtynių etape nenorėjome sulįsti į baudos aikštelę ir atsispardyti. Kaip ir su slovėnais per paskutines dešimt minučių stengėmės ir atakuoti.

Pirmos dvejos ciklo rungtynės nuteikė optimistiškai. Skaudu, kad vaikinams reikia pergyventi jausmų gamą, kai pergalė yra čia pat ir išslysta. Daug turėjau rungtynių, kur nelaimėdavau ar laimėdavau paskutinėmis sekundėmis.

Žinau, ką reiškia žaidėjui, kuris atidavė viską, daugiau negalėjo duoti, ir kai pergalė prarandama. Dabar svarbiausia apie tai pamiršti ir likti su pozityviais dalykais. Kitos rungtynės labai svarbios. Manau, kad žaidėjai užsitarnavo pagarbą. Negalime nuvilti savęs ir aistruolių.“

Saugas Fiodoras Černychas:

„Šiandien vėl pasisekė įmušti. Gaila, kad tai nebuvo pergalingas įvartis. Džiaugsmas dėl įvarčio, be abejo, daug mažesnis. Po pirmojo kėlinio atėjome visi vyriškai pakalbėjome, kad reikia taip pat žaisti, spausti, nebijoti varžovų. Įmušėme įvartį, turėjome dar progų, jų neišnaudojome. Gaila, kad nepavyko.