- Giedrius Simonavičius, lrt.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaukus pasipriešinimo iš kai kurių ministrų, bandymai pertvarkyti Lietuvos turto valdymą perimant jį iš ministerijų ir sutelkiant vienose rankose patyrė nesėkmę. Valstybės įmonių valdymo koncepcijoje, kurią kitą savaitę svarstys Vyriausybė atsisakoma planų įmones valdyti per specialiai steigiamą vadinamą įstaigą, visas turtas paliekamas ministerijoms.
Ekspertai teigia, kad likus prie senosios tvarkos, įmonės toliau bus galimais neskaidraus partijų finansavimo aruodais, pranešė LTV „Panorama“.
Valstybė komercinio turto, kaip geležinkeliai, paštas, elektros ir kitos įmonės, turi už keliolika milijardų litų, tačiau šis turtas biudžetą papildo labai varganomis sumomis. Dabar svarbiausios įmonės pavaldžios ministerijoms, o jų valdybose sėdi politikai ir valdininkai. Siekiant turto valdymą padaryti mažiau priklausomą nuo politikų, Vyriausybė prieš kelis mėnesius valstybines įmones ketino sutelkti į specialiai įkurtą kontroliuojančia bendrovę „Visuomis“.
Kilus pasipriešinimui, prieš mėnesį prabilta apie švelnesnę reformą – turto valdymą pavesti naujai įkurtai centrinei įstaigai, kuri turėjo būti atskaitinga Finansų ministerijai. Tačiau paaiškėjo, kad ir ši reforma žlugo.
Kitą savaitę Vyriausybėje bus svarstoma valstybės valdomų įmonių efektyvumo didinimo koncepcija, kurioje numatyta, kad svarbiausios valstybės įmonės ir toliau liks pavaldžios ministerijoms.
„Tą nulėmė politinės valios trūkumas ir prisirišimas prie įmonių – sunku atsisveikinti su jomis“, – mano ūkio ministras Dainius Kreivys.
Jis pripažįsta, kad nepavykus depolitizuoti įmonių, geresnio turto valdymo reforma judės kur kas lėčiau. Tačiau tikimasi, kad daugiau naudos iš valstybės turto biudžetui ir piliečiams pavyks išspausti, pavyzdžiui, reikalaujant valstybines įmones viešai pateikti ketvirčių veiklos ataskaitas, įmonių vadovų atlyginimus labiau siejant su veiklos rezultatais, komercines veiklas atskiriant nuo nekomercinių.
Be to, pagal koncepciją Finansų ministerija, konsultuodamasi su kitomis ministerijom is, valstybės įmonėms nustatys aiškius tikslus, kiek jos turi uždirbti pelno ir kokią naudą iš to turės biudžetas.
„Jeigu turėsime centralizuotą sistemą, pagal kurią įmonėms nustatomi rodikliai, ir tie tikslai bus pasiekti, tuomet akcijas valdanti ministerija ir įmonės vadovai turės paaiškinti, kodėl jie negali to padaryti“, – sakė finansų ministrė Ingrida Šimonytė.
Skaičiuojama, kad į biudžetą, kitąmet iš valstybės įmonių bus gauta maždaug 300 milijonų litų. Tačiau analitikai teigia, kad valstybines įmones palikus ministerijoms padėtis iš esmės nesikeis.
„Neminint pavadinimų, galima pasakyti, kuri kompanija – socialdemokratų, kuri – konservatorių ar panašiai. Tai blogai, nes tada tos kompanijos tampa neskaidriais aruodais neskaidriam partijų finansavimui, pamina visus demokratijos pagrindus.
Išvalstybinimas arba vietinių karaliukų – ministrų – nuėmimas nuo tų kompanijų pulso būtų buvusi labai prasminga reforma. Deja, mūsų politinė sistema nėra pasiruošusi tokiam radikaliam žingsniui“, – įsitikinęs Raimondas Kuodis, Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius.
Turto valdymo centralizavimui priešinosi susisiekimo ministras, kurio ministerijai pavaldūs uostai, geležinkeliai, paštas, kitos įmonės. Pagal naują koncepciją įmones palikus ministerijoms, ministras stipraus pasipriešinimo nebereiškia.
„Pirmiausia vis dėlto ministerijos, kurios kuruoja valstybines įmones, yra kur kas giliau įsigilinusios į įmonės reikalus, ir ministrai yra tie žmonės, kurie turi reikalauti iš įmonių veiklos rezultatų ir, be jokios abejonės, prisiimti atsakomybę, jeigu įmonės prastai veikia“, – sakė Eligijus Masiulis.
Paklaustas, gal tiesiog nenori paleisti iš savo politinės įtakos įmonių, ministras sakė: „Manau, kad ne čia priežastis, aš nesikišu į įmonės veiklą nei skambučiais, nei faksais, tam yra sudarytos įmonių valdybos“.
Šią savaitę dėl Premjero patarėjo Mindaugo Majausko skambučio „Lietuvos geležinkelių“ vadovui Stasiui Dailydkai kilo skandalas. M. Majauskas, prašęs daugiau pinigų į biudžetą iš „Lietuvos geležinkelių“, sako sulaukęs S. Dailydkos grasinimų. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas kaltinimus atmeta ir sako, kad M. Majauskas peržengė kompetencijos ribas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dalis vilniečių negavo perspėjimo apie didžiulį gaisrą: ministrė sako, kad reikės tai išsiaiškinti2
Daliai gyventojų negavus perspėjimo pranešimų apie gaisrą Vilniuje, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė mato poreikį peržiūrėti techninį šios sistemos įgyvendinimą. ...
-
Didelis gaisras sostinėje: kietųjų dalelių koncentracija sumažėjo
Aplinkos apsaugos agentūros specialistai tvirtina, kad Panerių gatvėje likvidavus trečiadienio vakarą įsiplieskusį gaisrą, kietųjų dalelių koncentracija ore sumažėjo ir yra nepavojinga. ...
-
Aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į orą po gaisro sostinės automobilių sąvartyne
Užgesinus trečiadienį Vilniuje automobilių laužyne kilusį gaisrą, aplinkosaugininkai tirs, kiek teršalų pateko į aplinką, praneša Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovas Edgaras Skrebė. Pasak jo, nors įmonė „Ruvis“ ...
-
„Litexpo“ centre prasideda karjerai ir studijoms skirta paroda
Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“ ketvirtadienį vyks parodos „Karjera & studijos Lietuvoje 2024“ atidarymas. ...
-
Lietuvos pasienyje su Baltarusija – jau savaitė be neteisėtų migrantų
Lietuvos pasienyje su Baltarusija per pastarąją parą neteisėtų migrantų vėl nefiksuota, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Vilniaus savivaldybė: dėl gaisro daliai ugdymo įstaigų rekomenduojama dirbti nuotoliu1
Trečiadienio vakarą kilusio didžiulio gaisro sostinėje dūmai yra toksiški, todėl į gaisro taršos poveikio zoną (2 km spinduliu nuo gaisravietės) patenkančioms švietimo ir ugdymo įstaigoms dėl galimo neigiamo poveikio sveikatai ...
-
20-ųjų narystės NATO metinių išvakarėse – minėjimai Šiaulių aviacijos bazėje, Seime
Šiaulių aviacijos bazėje ir Seime ketvirtadienį vyks Lietuvos 20-osioms narystės NATO metinėms skirti renginiai. ...
-
Kovo 28-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 28-oji, ketvirtadienis, 13 savaitė. Dangaus kūnai: saulė teka 6.00 val., leidžiasi 18.48 val. Dienos ilgumas 12.48 val. Mėnulis (pilnatis) teka 22.55 val., leidžiasi 06.39 val. Vardadieniai: Filemonas, Girmantė, Odeta, Rimkantas, Sikstas, Virga...
-
VST stiprina į hibridines grėsmes galintį reaguoti savo elitinį padalinį ORKA11
Viešojo saugumo tarnyba (VST) stiprina ir ketina plėsti savo elitinį padalinį „Operatyvaus reagavimo kontratakos komandą“ (ORKA), galintį reaguoti į hibridines grėsmes. VST vykdo jaunuolių atrankas į šį padalinį. ...
-
Netektis KU bendruomenėje: mirė L. Z. Ruseckienė1
Eidama 90-uosius metus, mirė viena ryškiausių Lietuvos literatūros pedagogikos tyrėjų, ilgametė Klaipėdos universiteto dėstytoja, profesorė Liuda Zinaida Ruseckienė. ...