Žalieji siekia referendumo dėl Visagino atominės elektrinės

užkastas pažaliaves numirėlis ir beldžiasi iš kapo ................atsiminiau, mobiliaką namuose palikau..........

Ar tapsime Naujaisiais Vasiukais? 2009 m. paskutinėmis valandomis atsisveikinome su Ignalinos atomine elektrine (IAE). Tai buvo viena iš didžiausių nesąmonių, padarytų po 1990 m. Autoritetingų specialistų tvirtinimu, po kapitalinio remonto ji saugiai galėjo dirbti dar 30 m. Vaizdžiai kalbant, papjovėme sveiką, daug pigaus ir gero pieno duodančią karvę. Mėsos iš tos karvės nebus – 20 m. brangiai pūdysime ir užkasime. Dabar melšime tik brangų ir ne tokį švarų užsienietišką pašarą ryjančias karves, o trūkstamą pieną, t. y., elektrą, brangiai pirksime iš kaimynų. Labiausiai nusivilti turėtų tie, kuriems sapnavosi atominis grybas virš Visagino, kurie svajojo, kad tas „monstras“ būtų kuo greičiau uždarytas ir džiūgavo, kai tai pagaliau įvyko. Dabar vietoj vienos atominės turėsime dvi iš abiejų Lietuvos pusių – Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje, prie pat Lietuvos sienų. Jose bus ne po vieną, o po du ar net daugiau blokų. Ir nežinia, ar jos bus saugesnės. Jeigu būtų leista veikti abiem IAE blokams, niekas jų nebūtų statęs. Apie tai rašyta tiek Rusijos, tiek Baltarusijos spaudoje. Trečioji elektrinė iškils tolėliau – Lenkijoje. Nusigraužti nagus turėtų ir nuolat šaukiantys apie grėsmes ir priklausomybes nuo Rusijos. Didesnės priklausomybės, kokioje Lietuva atsidūrė dabar, seniai nebuvo. Giriamasi ES parama Lietuvai. Tik kam iš tikrųjų ta parama atitenka? Elektros energija pabrango 30%. Kadangi dujas ir trūkstamą elektrą perkame iš Rusijos ir Baltarusijos, ta ES parama ten ir nukeliauja. Tik jau ne iš paramą gaunančių ponų, o iš eilinių žmonių kišenių. Štai, ir visa "išmintinga“ politika... O gal toks ir buvo slaptas IAE uždarymo šauklių tikslas? Nusikalstamai neatsakingai įsipareigoję ES uždaryti atominę, įsimušėme kelis gėdingus įvarčius į savo vartus... Tų įvarčių savininkai dabar teisinasi, neva, į ES kitaip nebūtų priėmę. Būtų – ir dar kaip. Čekijos Prezidentas, ultimatyviai atsisakęs pasirašyti Lisabonos sutartį, išsikovojo visas Čekijai palankias nuolaidas. Lietuvoje drąsuolių tokiam žingsniui neatsirado. Guodžiamasi nežinia kada būsima nauja atomine jėgaine. Teneįsižeidžia šių projektų autoriai, bet man tai primena žinomo herojaus postringavimus apie pasaulinę šachmatų sostinę – Vasiukus. Bent jau „Laisvosios rinkos“ dėsnių dievintojai turėtų suprasti, jog mažai valstybei, atsidūrusiai tarp trijų galingų atominių elektrinių, nelogiška apie tai net galvoti. Ir be milijonus kainuojančių „galimybių studijų“ aišku, kad tokia elektrinė, dar projektuojant ir statant, pabrangtų 2-3 kartus, ir Lietuvai prireiktų milžiniškų investicijų. Jos gaminama energija būtų labai brangi ir visiškai nekonkurencinga. Siūlyčiau nešvaistyti pinigų visokioms „studijoms“, o naujos galingos atominės elektrinės idėjas, jeigu ne palaidoti, tai padėti į gilų stalčių geresniems laikams. Gal jų ir neprireiks, nes netoli tas laikas, kai atsiras saugūs nedideli reaktoriai, kuriuos bus galima pastatyti prie kiekvieno didesnio miesto. Juk seniai aišku, kad gigantomanijos laikų tolimo elektros perdavimo linijose iššvaistomi didžiuliai energijos kiekiai. Kur kas logiškiau būtų turėti elektrines prie didžiųjų vartotojų ir tiekti ją į pakraščius mažesniems. Prieš metus atviru laišku kreipiausi į tuometinius Lietuvos vadovus, siūlydamas imtis rimtų žygių, kad IAE nebūtų uždaryta. Išgirstas nebuvau. To ir nesitikėjau. Nesitikiu ir dabar, nors dar yra viena išeitis – kapitaliai suremontuoti ką tik uždarytą AE ir paleisti iš naujo, jeigu sveikas protas nugalėtų. Deja, naivu to tikėtis. Gal bent netapsime Naujaisiais Vasiukais ir nešvaistysime lėšų neperspektyvioms naujos galingos AE statybos idėjoms „studijuoti“? Tuo labiau, kad ir taip jau esame įklimpę į gilų skolų liūną. A. B., Vilnius. Vakarų Ekspresas, 2010 m. sausio 04 d.

tereikia atsakymo i klausima : kas , kam , kiek , kur ? kas atlygintu zala jei sprogtu ? kam atlygintu nes aplink ir kitos salys ? kiek atlygintu ? kur Lietuviai gyventu jei sprogtu ? O galim buti svariausia valstybe , tereikia kad seimas ir prezidente dirbtu Lietuvai , neliktu nei vieno siukslyno , siuksles butu perdirbamos ir deginamos , elektra gamintusi is atsinaujinanciu saltiniu o reikiamas detales gamintu Lietuvoj , tokiu budu sumazetu bedarbyste o tai reiskiasi kad atsigautu sodra ir Lietuvos ekonomika . O ateityje atsinaujinantys saltiniai pasieks aukstesni lygmeni ir bus galima ju pagalba isgauti daugiau elektros . Na ir aisku atsinaujinantys saltiniu detales lengvai perdirbamos . Vat ir viskas viskas paprasta , bet tik ne su kenkejais valdzioje .

Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokietija vysto vandenilio gamybą, naudojant saulės ir vėjo energiją. Tas vandenilis ir yra pagrindinės energijos atsargos. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. V.Landsbergio duomenimis Rusijos strateginiuose planuose yra idėja karo atveju sunaikinti tikslesnio pataikymo raketa Ignalinos elektrinę, užteršiant radiacija žymią Lietuvos teritorijos dalį. Vykime iš valdžios tuos, kurie didina Lietuvos strateginį pažeidžiamumą, parsiduodami japonų monopolijai. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija? Atominės elektrinės projektas Lietuvoje tampa ne vien komerciniu, tačiau ir politiniu, nukreiptu prieš Rusiją ir Lukošenko. Ar apsimoka mums tokia brangiai kainuojanti politika? Ar pajėgūs mes ja užsiimti? Akmens amžius pasibaigė ne dėl akmenų trūkumo. Iškastinio kuro amžius baigiasi ne dėl iškastinio kuro trūkumo. Vokietijos sprendimas rodo to amžiaus pabaigą.