- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Australijos leiboristų vyriausybė 1974 metais Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos atsisakė įvertinusi imigrantų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos politines simpatijas - jog jie bet kokiu atveju linkę balsuoti už tuometinės opozicijos partijas, rodo Jungtinių Valstijų diplomatinio susirašinėjimo dokumentai.
Šis Australijos vyriausybės žingsnis netrukus buvo pasmerktas šalies Senato, o Australijoje nuvilnijo protesto demonstracijos.
Naujoje „WikiLeaks“ sudarytoje duomenų bazėje paskelbto dokumentai rodo, kad Australija savo poziciją glaudžiai derino su Naująja Zelandija, kuri pareiškė netikinti, kad praėjus 34 metams po aneksijos Baltijos šalys turi galimybę atgauti nepriklausomybę.
1974 metų rugpjūčio 1 dienos dokumente aprašomas JAV ambasados Australijoje pareigūno pokalbis su Australijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnu. Diplomatas pasakė, kad Australijos ambasadoriui nurodyta atsakyti teigiamai, jei jo bus paklausta, ar planuojamas apsilankymas Baltijos šalyse reiškia Australijos pripažinimą, jog Baltijos šalys yra Sovietų Sąjungos dalis.
„Leiboristų vyriausybė nusprendė “sutvarkyti„ Baltijos šalių politiką, pasak Cooperio (Australijos diplomato pavardė - BNS), kai padarė išvadą, kad imigrantai iš Baltijos šalių “turbūt balsuotų už liberalus„ bet kuriuo atveju (už opozicijos partiją), ir Leiboristų partija prarastų mažai rinkėjų dėl politikos pokyčių“, - rašoma JAV ambasados Kanberoje parengtame dokumente.
Kituose JAV dokumentuose aprašoma Australijos lietuvių bendruomenės ir Senato kritika. Per balsavimą Senate ministrą smerkiantis pareiškimas buvo priimtas 29 balsais prieš 27.
Rezoliuciją parengęs opozicijos senatorius tuomet priminė, kad prieš praeitus rinkimus premjeras leiboristas Gough Whitlam (Gofas Vitlemas) laiške Lietuvos bendruomenei patvirtino, jog nepripažįsta Lietuvos, Latvijos ir Estijos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą, o kitame pasisakyme prieš mažiau nei pusmetį buvo dar kategoriškesnis: „Pripažįstame de jure Estijos, Latvijos ir Lietuvos egzistavimą“.
Savo poziciją Baltijos šalių atžvilgiu tuomet pakeitė ir Naujoji Zelandija. Anot JAV diplomatų parengto dokumento, šios šalies pareigūnai nurodė, kad „nėra jokių galimybių Baltijos šalims atgauti nepriklausomybę, praėjus 34 metams nuo aneksijos, o Naujajai Zelandijai yra nenaudinga nepripažinimo politika“.
Amerikiečių dokumente rašoma, kad „sovietų ambasadorius Velingtone informuotas, kad Naujoji Zelandija pripažįsta Baltijos šalių inkorporavimą į Sovietų Sąjungą“, tačiau premjeras nenorėjo, kad šis pozicijos pasikeitimas būtų viešinamas.
Naujoji Zelandija pernai Lietuvai oficialiai pareiškė, kad nepripažino aneksijos ir nelaikė Lietuvos Sovietų Sąjungos dalimi.
„Peržiūrėjus ministerijos dokumentus nerasta jokios informacijos, liudijančios, kad Naujoji Zelandija būtų kada nors pripažinusi Lietuvą Sovietų Sąjungos dalimi“, - pareiškė Naujosios Zelandijos užsienio reikalų ir prekybos ministerija.
Toks pareiškimas yra 2012 metų liepos 2 dieną pasirašytame laiške Lietuvos diplomatinei atstovybei.
Sovietų Sąjunga Baltijos šali okupavo ir neteisėtai aneksavo 1940 metais. Neskaitant Sovietų Sąjungos satelitų, Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių aneksiją oficialiai buvo pripažinę labai nedaug demokratinio pasaulio valstybių. Vakarų pasaulio vykdyta nepripažinimo politika užtikrino Baltijos šalių valstybingumo tęstinumą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ekspertinė komisija pateikė išvadą dėl informatikos tarpinio patikrinimo rezultatų
Laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė tikina ketvirtadienį gavusi ekspertinės komisijos išvadas dėl informatikos tarpinio patikrinimo. Pasak jos, ar atlikta analizė keis galutinį patik...
-
Atmintinų dienų sąraše – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtos dienos
Seimas į atmintinų dienų sąrašą įrašė 3 naujas – jaunimo darbuotojams, lituanistinėms mokykloms ir mecenatystei skirtas dienas. ...
-
EŽTT nepriėmė F. Kirkorovo skundo dėl draudimo atvykti į Lietuvą9
Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) nutarė nepriimti Rusijos muzikos atlikėjo Filipo Kirkorovo, kurio koncertinė veikla įvardijama Kremliaus „minkštosios galios“ įrankiu, skundo dėl Migracijos departamento sprendimo uždrausti jam...
-
Klaipėdoje planuojama rekonstruoti miesto polikliniką
Klaipėdos savivaldybė pasirašė sutartį su įmone „Synergy Solutions“, kuri parengs 1979 metais uostamiestyje pastatytos poliklinikos kapitalinio remonto techninį projektą. ...
-
Apie gaisrą Medininkų pasienio punkte – naujos detalės9
Medininkų pasienio kontrolės punkto angare ketvirtadienio naktį kilo gaisras, buvo uždarytas eismas. Paaiškėjo ir daugiau detalių. ...
-
Žalgiriečiai kviečia visus į svarbią kovą: savo paramą dabar galite parodyti ir jūs
Ne kartą parodžiusi savo tvirtą poziciją dėl karinės agresijos Ukrainoje, Kauno „Žalgirio“ organizacija ir toliau siekia padėti už savo laisvę kovojantiems ukrainiečiams. „Žalgirio“ krepšininkai prisijungė prie Pakru...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
Klaipėdiečiai: ant šaligatvių virsta medžiai1
Draudimas kirsti ar genėti medžius įsigaliojo nuo kovo vidurio. Tad uostamiestyje iki šios datos jau turėjo būti viskas iškirsta ir išgenėta. Tačiau klaipėdiečiai stebisi virš šaligatvių pavojingai pasvirusiais ir b...
-
Klaipėdos savivaldybės pastate – darbuotojų evakavimo pratybos2
Klaipėdos savivaldybės administracijos pastate, esančiame Liepų gatvėje, vyko darbuotojų evakavimo pratybos. Jų metu pastate buvo imituotas gaisras, sklido dūmai. Pasigirdus garsiniams signalams, žmonės evakavosi iš pastato į sutartą vietą ...
-
Vilniuje kaimynų bendrystę stiprins per dešimt bendruomenių projektų1
Sostinė bendruomenių tradicijas kuriančioms ir puoselėjančioms iniciatyvoms šiemet skiria 50 tūkst. Eur. Parama paskirstyta dvylikai kaimynystės ryšius stiprinančių projektų – isi jie dedikuoti vilniečių įtraukimui į kultūrin...