- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Premjero Andriaus Kubiliaus Seime neparėmė net didžioji dalis jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovų.
Prieš buvo dauguma konservatorių
Ketvirtadienį absoliuti dauguma parlamentarų atmetė Vyriausybės pasiūlytą ir paties ministro pirmininko teiktą įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Už tai, kad projekto pateikimui būtų pritarta, balsavo tik 30 Seimo narių iš 104 dalyvavusių balsavime. 38 buvo prieš, 36 susilaikė.
A.Kubiliui pasipriešino net 26 iš 34 balsavime dalyvavusių TS-LKD frakcijos narių.
Vyriausybė projektu siūlė atsižvelgti į lietuvių kalbininkų paaiškinimus, kad „asmenvardis yra unikalus tam tikro asmens tapatybės žymuo ir nėra kalbos dalykas“. Todėl įstatymu siūlyta leisti į lietuviškus dokumentus užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniškomis raidėmis, tai yra su visomis „w“, „q“ ir kitomis panašiomis raidėmis, kurių nėra lietuvių kalboje.
Premjeras siūlė Seimui dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar kalbininkų nuostatos galėtų būti perkeltos į įstatymą. KT jau dukart yra nusprendęs, kad lietuviškuose dokumentuose užsieniečių pavardės gali būti rašomos tik transkribuotos lietuviškai.
Priminė 1938 metų patirtį
A.Kubilius priminė, kad tarpukario Lietuvoje užsieniečių pavardės pasuose rašytos originalo kalba „Turime suvokti, kad jeigu ne okupacija, šiandien vardus ir pavardes rašytume dokumentus taip, kaip rašėme tarpukariu“, - sakė premjeras. Jis pacitavo 1938 metais galiojusį atitinkamą įstatymą: „Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos taisykles, tačiau gali būti rašoma ir pagal jo kalbos taisykles, jeigu tai daroma lotyniškais rašmenimis“. „Mes siūlome lygiai tą patį“, - pabrėžė premjeras.
„Gyvenimas darosi vis dinamiškesnis, žmonės keliauja, tuokiasi, todėl susiduriame su tuo, kad dokumentuose bandant atspindėti tokią besikeičiančią padėtį susiduriama su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, jeigu lietuvaitė išteka už kokio užsieniečio, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, tarkim, „w“, jai leidžiama į pasą įrašyti tokią pavardę, bet gimus vaikui į lietuvišką pasą pavardė transkribuojama, pakeičiama pagal lietuvių kalbos taisykles. Tai vėliau nulemia visokius nesusipratimus“, - paaiškino A.Kubilius.
Pasak jo, daugumoje Europos valstybių asmenvardžių rašymo problema sprendžiama taip, kaip siūlo daryti Lietuvos Vyriausybė. „Visi mes mylime lietuvių kalbą ir Lietuvą, bet turime spręsti iškylančias problemas“, - pridūrė premjeras.
Atmetė projektą
Vyriausybės vadovas pripažino, kad daugiausiai klausimų dėl vardų ir pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose kelia Lietuvos pasus turintys lenkų tautybės žmonės, kurių asmenvardžiai šiuo metu yra transkribuojami pagal lietuvių kalbos taisykles.
„Žinau įvairių nuomonių, esu augęs literatų, lituanistų šeimoje. Lietuvių kalbos specialistai turi pakankamai aiškią nuomonę, kuri išdėstyta projekte. Siūlau diskusijų nebijoti ir pratęsti jas komitetuose ir apskritai Seime, nesivadovaujant tik emocijomis“, - ragino A.Kubilius.
Tačiau dauguma parlamentarų supeikė šį Vyriausybės projektą, vadindami jį neatitinkančiu Konstitucijos ir lietuvių kalbos taisyklių. „Lietuvių kalba yra didžiausia mūsų kultūros vertybė. Nesuprantu, kodėl asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis“, - piktinosi TS-LKD narė Vida Marija Čigriejienė.
Balsų dauguma parlamentarai nusprendė ne grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti, bet visiškai jį atmesti. Tokius balsavimo rezultatus Seimo nariai palydėjo plojimais.
Pagrasino santykių su Lenkija pablogėjimu
Parlamentarai 75 balsais už, 3 prieš ir 10 susilaikius pritarė vadinamajam tautiškajam TS-LKD sparnui priklausančio Seimo nario Gintaro Songailos pasiūlytam kitokiam, nei Vyriausybės, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui.
Juo siūloma įteisinti pernai rudenį KT nutarime išdėstytą leidimą ne pagrindiniame paso puslapyje užsieniečių pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis originalo kalba.
„Tai vadinamasis latviškasis variantas, nes Latvijoje antrajame paso puslapyje galima įrašyti originalią pavardę, nors pagrindiniame lape rašoma transkribuota latviškai. Latvijai dėl to niekas Europoje nereiškia pretenzijų, todėl to neturime bijoti ir mes“, - tikino G.Songaila.
Pasak jo, vardas ir pavardė nėra „asmens prekės ženklas“, todėl sietinas su kalba ir jos taisyklėmis. Be to, politiko nuomone, negalima pažeisti jau dukart paskelbtos KT išvados dėl užsienietiškų asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose.
Po to, kai Seimo narių dauguma atmetė Vyriausybės pasiūlytą projektą ir pritarė G.Songailos parengto teisės akto pateikimui, lenkų tautybės Seimo narys Jaroslavas Narkevičius įspėjo, kad tai „Europos dvasios neatitinkantis žingsnis, kuris tikrai nepagerins santykių su strategine kaimyne Lenkija“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius6
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų9
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė3
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...