Vyriausybės projektas dėl pavardžių rašymo patyrė fiasko Seime (papildyta)

Premjero Andriaus Kubiliaus Seime neparėmė net didžioji dalis jo vadovaujamos Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos atstovų.

Prieš buvo dauguma konservatorių

Ketvirtadienį absoliuti dauguma parlamentarų atmetė Vyriausybės pasiūlytą ir paties ministro pirmininko teiktą įstatymo projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. Už tai, kad projekto pateikimui būtų pritarta, balsavo tik 30 Seimo narių iš 104 dalyvavusių balsavime. 38 buvo prieš, 36 susilaikė.

A.Kubiliui pasipriešino net 26 iš 34 balsavime dalyvavusių TS-LKD frakcijos narių.

Vyriausybė projektu siūlė atsižvelgti į lietuvių kalbininkų paaiškinimus, kad „asmenvardis yra unikalus tam tikro asmens tapatybės žymuo ir nėra kalbos dalykas“. Todėl įstatymu siūlyta leisti į lietuviškus dokumentus užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniškomis raidėmis, tai yra su visomis „w“, „q“ ir kitomis panašiomis raidėmis, kurių nėra lietuvių kalboje.

Premjeras siūlė Seimui dar kartą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) išaiškinimo, ar kalbininkų nuostatos galėtų būti perkeltos į įstatymą. KT jau dukart yra nusprendęs, kad lietuviškuose dokumentuose užsieniečių pavardės gali būti rašomos tik transkribuotos lietuviškai.

Priminė 1938 metų patirtį

A.Kubilius priminė, kad tarpukario Lietuvoje užsieniečių pavardės pasuose rašytos originalo kalba „Turime suvokti, kad jeigu ne okupacija, šiandien vardus ir pavardes rašytume dokumentus taip, kaip rašėme tarpukariu“, - sakė premjeras. Jis pacitavo 1938 metais galiojusį atitinkamą įstatymą: „Nelietuvio pavardė rašoma pagal lietuvių kalbos taisykles, tačiau gali būti rašoma ir pagal jo kalbos taisykles, jeigu tai daroma lotyniškais rašmenimis“. „Mes siūlome lygiai tą patį“, - pabrėžė premjeras.

„Gyvenimas darosi vis dinamiškesnis, žmonės keliauja, tuokiasi, todėl susiduriame su tuo, kad dokumentuose bandant atspindėti tokią besikeičiančią padėtį susiduriama su įvairiomis problemomis. Pavyzdžiui, jeigu lietuvaitė išteka už kokio užsieniečio, kurio pavardėje yra lotyniškos raidės, tarkim, „w“, jai leidžiama į pasą įrašyti tokią pavardę, bet gimus vaikui į lietuvišką pasą pavardė transkribuojama, pakeičiama pagal lietuvių kalbos taisykles. Tai vėliau nulemia visokius nesusipratimus“, - paaiškino A.Kubilius.

Pasak jo, daugumoje Europos valstybių asmenvardžių rašymo problema sprendžiama taip, kaip siūlo daryti Lietuvos Vyriausybė. „Visi mes mylime lietuvių kalbą ir Lietuvą, bet turime spręsti iškylančias problemas“, - pridūrė premjeras.

Atmetė projektą

Vyriausybės vadovas pripažino, kad daugiausiai klausimų dėl vardų ir pavardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose kelia Lietuvos pasus turintys lenkų tautybės žmonės, kurių asmenvardžiai šiuo metu yra transkribuojami pagal lietuvių kalbos taisykles.

„Žinau įvairių nuomonių, esu augęs literatų, lituanistų šeimoje. Lietuvių kalbos specialistai turi pakankamai aiškią nuomonę, kuri išdėstyta projekte. Siūlau diskusijų nebijoti ir pratęsti jas komitetuose ir apskritai Seime, nesivadovaujant tik emocijomis“, - ragino A.Kubilius.

Tačiau dauguma parlamentarų supeikė šį Vyriausybės projektą, vadindami jį neatitinkančiu Konstitucijos ir lietuvių kalbos taisyklių. „Lietuvių kalba yra didžiausia mūsų kultūros vertybė. Nesuprantu, kodėl asmenvardžiai nėra lietuvių kalbos dalis“, - piktinosi TS-LKD narė Vida Marija Čigriejienė.

Balsų dauguma parlamentarai nusprendė ne grąžinti įstatymo projektą Vyriausybei tobulinti, bet visiškai jį atmesti. Tokius balsavimo rezultatus Seimo nariai palydėjo plojimais.

Pagrasino santykių su Lenkija pablogėjimu

Parlamentarai 75 balsais už, 3 prieš ir 10 susilaikius pritarė vadinamajam tautiškajam TS-LKD sparnui priklausančio Seimo nario Gintaro Songailos pasiūlytam kitokiam, nei Vyriausybės, Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektui.

Juo siūloma įteisinti pernai rudenį KT nutarime išdėstytą leidimą ne pagrindiniame paso puslapyje užsieniečių pavardes rašyti lotyniškais rašmenimis originalo kalba.

„Tai vadinamasis latviškasis variantas, nes Latvijoje antrajame paso puslapyje galima įrašyti originalią pavardę, nors pagrindiniame lape rašoma transkribuota latviškai. Latvijai dėl to niekas Europoje nereiškia pretenzijų, todėl to neturime bijoti ir mes“, - tikino G.Songaila.

Pasak jo, vardas ir pavardė nėra „asmens prekės ženklas“, todėl sietinas su kalba ir jos taisyklėmis. Be to, politiko nuomone, negalima pažeisti jau dukart paskelbtos KT išvados dėl užsienietiškų asmenvardžių rašymo lietuviškuose dokumentuose.

Po to, kai Seimo narių dauguma atmetė Vyriausybės pasiūlytą projektą ir pritarė G.Songailos parengto teisės akto pateikimui, lenkų tautybės Seimo narys Jaroslavas Narkevičius įspėjo, kad tai „Europos dvasios neatitinkantis žingsnis, kuris tikrai nepagerins santykių su strategine kaimyne Lenkija“.