Vyriausybė: pensininkai pirmieji pajus šalies finansų būklės gerėjimą

Vyriausybė priėmė sprendimą, kad kai tik šalies ekonominė ir finansų padėtis ims gerėti, pensininkai bus pirmieji, kuriems bus kompensuojami pajamų praradimai, patirti dėl sumažintų pensijų.

Tokį sprendimą Vyriausybė priėmė remiantis Konstitucinio teismo išaiškinime suformuota doktrina, kad tiek grįžimas prie buvusių pensijų, tiek pensijų ar kitų išmokų kompensavimas turi būti siejamas su valstybės ekonomine ir finansine situacija, su valstybės galimybe surinkti pakankamai lėšų, kad šiuos įsipareigojimus būtų galima įvykdyti.

Vyriausybė apsisprendė, kad dėl sunkmečio sumažintas pensijas kompensuos jas nuosekliai didinant kol tų pensininkų, kurių pensija buvo sumažinta, vidutinė pensija bus didesnė nei buvusioji 2008 metais (iki sumažinimo) ne mažiau kaip 5 procentais.

Kada galės prasidėti kompensavimas?

Nuo 2010 metų laikinai dvejiems metams sumažintų pensijų kompensavimas, kaip tai ir įvardinta Konstitucinio Teismo išvadoje, prasidės tuomet, kai bus sukaupta pakankamai išteklių jį pradėti – tai yra, bus tenkinami nustatyti viešųjų finansų rodikliai ir kai pensijos galės būti kompensuojamos ne skolintomis lėšomis. Vyriausybė nutarė, kad per visą kompensavimo laikotarpį (įskaitant planuojamas kompensuoti pensijas) turės būti tenkinamas vienas iš rodiklių: 1) subalansuotas "Sodros" biudžetas, o viešųjų finansų deficito rodiklis atitinka Mastrichto kriterijų (3 proc. BVP) ir rodo ne mažesnį kaip 0,5 proc. BVP gerėjimą ateinančiais metais arba 2) trejų praėjusių, einamųjų ir dviejų ateinančių metų viešieji finansų rodiklio vidurkis nėra deficitinis.

Kaip žinia, Vyriausybė, siekdama pagerinti ekonominę ir finansinę šalies padėtį ir 2012 metais pasiekti 3 proc. BVP viešųjų finansų deficito uždavinį, per 2011-2012 planuoja naujas taupymo priemones, kurios padėtų sumažinti deficitą 4,5 mlrd., vykdyti "Sodros" reformą. Jei šių sprendimų priėmimui nebus sutrukdyta, sumažintų pensijų kompensavimas galėtų prasidėti 2014 metais.

Kokį sprendimą šiandien priėmė Vyriausybė?

Kadangi 2010 m. birželio 29 dienos Konstitucini Teismas, pasisakydamas dėl valstybinių pensijų taip pat nurodė, kad sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti įtvirtinta įstatymu, Vyriausybė šiandien patvirtino Sumažintų valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją bei pavedė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pagal šiuo nutarimu patvirtintos Koncepcijos nuostatas parengtą įstatymo projektą, kuriuo būtų reglamentuojama valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijų kompensavimo tvarkos, o taip pat pateikti siūlymai dėl netekimų dėl sumažintų valstybinių pensijų proporcingo kompensavimo.

Rengdama pensijų kompensavimo tvarkos koncepciją, Vyriausybė taip pat rėmėsi 2009 metų gruodžio 3 dienos nutarimu, kuriame įtvirtinta nuostata, kad atsigavus Lietuvos ekonomikai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei konstatavus ekonominio sunkmečio pabaigą, krizės laikotarpiu sumažintos valstybinio socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo pensijos bus kompensuojamos numatant spartesnį (palyginti su kitomis biudžeto išlaidomis) minėtų valstybinio socialinio draudimo pensijų augimą, nedidinant valdžios sektoriaus skolos ir fiskalinio deficito.

Kaip buvo pasisakęs Konstitucinis Teismas?

Konstitucinis Teismas 2010 m. balandžio 20 d. išaiškinime "Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktų nuostatų, susijusių su pensijų ir atlyginimų mažinimu per ekonomikos krizę, išaiškinimo" pabrėžė, kad " ir Vyriausybė pagal Konstituciją turinti įgaliojimus vykdyti valstybės biudžetą, ir Seimas, pagal Konstituciją valstybės biudžetą tvirtinant įstatymu, negali nereaguoti į tokį esminį valstybės ekonominės ir finansinės būklės pakitimą, kai dėl ypatingų aplinkybių (ekonomikos krizės, gaivalinės nelaimės ir kt.) valstybėje susiklosto itin sunki ekonominė, finansinė padėtis";

Konstitucinis Teismas savo 2010 sprendime nurodė, kad laikinas pensijų ar atlyginimų sumažinimas pagrįstas tol, kol nesibaigia ypatinga situacija, kuri apibrėžiama kaip tokia situacija, "dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis, nepaisant įvairių kitų priemonių ekonominei krizei įveikti taikymo, pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, arba lėšų, būtinų pensijoms mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus ir pensijas";

Konstitucinis Teismas savo sprendime nurodė, kad "nebelikus minėtos ypatingos situacijos įstatymų leidėjas privalo numatyti asmenims, kuriems tokia pensija buvo paskirta ir mokama, susidariusių praradimų kompensavimo mechanizmą, pagal kurį valstybė įsipareigotų tokiems asmenims, nebelikus minėtos ypatingos situacijos, per protingą laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl senatvės pensijos sumažinimo";

Šis išaiškinimas, taip pat parodo, 2008 metais priimti sprendimai dėl pensijų padidinimo (vidutiniškai 30 proc.) iš esmės netenkina minėtame Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išdėstytų nuostatų, kadangi šių įsipareigojimų tvariam vykdymui nebuvo sukauptos reikiamos lėšos arba užtikrintas reikiamas lėšų srautas, dėl ko jau 2008 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas pasiekė 1 procentą BVP.

Ar nėra taip, kad kompensuoti sumažintas pensijas užkraunama atsakomybė kitai valdžiai?

Dabartinė Vyriausybė, priimdama nepopuliarius, bet būtinus viešųjų finansų taupymo veiksmus elgiasi atsakingai ir kaip tik kuria prielaidas, kad ir dabar, ir ateityje galėtų būtų įgyvendinti įsipareigojimai gyventojams. Per 2011-2012 planuojami nauji viešųjų finansų konsolidavimo veiksmai siekiant deficitą sumažinti dar 4,5 mlrd. litų, o jų įgyvendinimas sudarys sąlygas pradėti pensininkams pirmiesiems kompensuoti sumažintas pensijas.

Jei ši valdžia norėtų ‚užkrauti‘ kompensavimo naštą kitoms, ji priimtų neįgyvendinamus kompensavimo pažadus ateičiai, o ne imtųsi nepopuliarių taupymo priemonių. Atsakingas elgesys, priimant sprendimus, turėtų būti visų valdžių pagrindinis veiklos principas.


Šiame straipsnyje: pensininkaipensija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių