Vyriausybė nepritaria siūlymui originalias pavardes rašyti tik ne pagrindiniame paso puslapyje

Vyriausybė nepritaria projektui, kuris leistų nelietuvišką vardo ir pavardės formą rašyti tik ne pagrindiniame paso puslapyje. Ministrų kabinetas dėl pavardžių rašymo dokumentuose siūlo apsispręsti po Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismo sprendimo.

Įstatymo projektui, kuris leistų nelietuvišką vardo ir pavardės formą rašyti ne pagrindiniame paso puslapyje, po pateikimo parlamentarai pritarė kovo mėnesį - iškart po to, kai atmetė Vyriausybės siūlymą leisti pavardžių rašybą dokumentuose lotyniško pagrindo, bet nebūtinai lietuviškais rašmenimis.

Tačiau tokiam projektui nepritaria Vyriausybė, dėl to trečiadienį priėmusi išvadą. Anot jos, pirmiausia reikėtų sulaukti Teisingumo teismo sprendimo, kadangi abejotina, ar šis projektas neprieštarauja ES teisei.

Šis sprendimas, anot teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, turėtų būti rudenį.

Liuksemburge įsikūręs teismas svarsto, ar nuostatos, pagal kurias vardas ir pavardė gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, nepažeidžia vienodo požiūrio principo nepriklausomai nuo asmenų rasės arba etninės priklausomybės, taip pat diskriminacijos draudimo ir laisvo piliečių judėjimo principų.

ES teismą byla pasiekė iš Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo pagal pareiškėjų - Lietuvos pilietės Malgožatos Runevič-Vardyn ir jos vyro lenko Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) pareiškimą dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės aktų įrašus.

Lietuvos lenkai ir juos remiantys Lenkijos politikai ilgą laiką prašo Lietuvos valdžios įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose ne vien lietuviškais rašmenimis. Vyriausybė šiemet pateikė Seimui atitinkamą įstatymo projektą, bet parlamentarai aiškia dauguma jį atmetė.

Tuo pačiu Seimo nariai nutarė pradėti svarstyti alternatyvų kelių Seimo narių pateiktą projektą, pagal kurį dokumentuose siūloma asmens vardą ir pavardę rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma, o nelietuviška vardo ir pavardės forma asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma paso kitų įrašų skyriuje.

Teisingumo ministerija siūlo Vyriausybei nutarimu nepritarti šiam projektui, nes, pasak ministro, jis neišspręstų santuokas su užsieniečiais sudariusių ar tautinėms mažumoms atstovaujančių Lietuvos piliečių problemų.

Pasak R.Šimašiaus, Vyriausybė praėjus pusmečiui turėtų apsispręsti, ar vėl teikti Seimui įstatymo projektą, kuris leistų dokumentuose rašyti pavardes originaliai lotyniško pagrindo rašmenimis.

Naujienų agentūros BNS užsakymu tyrimų bendrovės RAIT atliktos apklausos duomenimis, 46,6 proc. respondentų pritaria, kad Lietuvos pilietybę turintiems kitų tautybių asmenims būtų suteikta teisė savo pavardes asmens dokumentuose rašyti originalo kalba, naudojant lotyniškus rašmenis.

Tokiai idėjai nepritariantys teigė 30,3 proc. apklaustųjų, 23 proc. sakė neturintys nuomonės.