V.Vasiliauskas: „Lietuvos rytas“ pasielgė neatsakingai

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad „Snoro“ iš dalies valdomo „Lietuvos ryto“ publikacijos kėlė pavojų šalies finansų sistemos stabilumui. Dėl šios žiniasklaidos grupės ateities turėtų apsispręsti valstybės paskirtas „Snoro“ laikinasis administratorius.

– „Snoras“ jau netrumpą laiką buvo laikomas įtartinu banku tiek dėl savo kapitalo kilmės, tiek dėl ligšiolinių savininkų veiklos. Kodėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė nesiėmė anksčiau jokių veiksmų, siekdami apginti indėlininkų interesus? Gal būtų pavykę išvengti tokių didelių problemų, kokios kilo dabar?

– Dėl kapitalo kilmės vyksta ikisteiminiai tyrimai, todėl negalėčiau pasakyti, kiek jis įtartinas. Trumpai tik priminčiau, kad pagrindinius „Snoro“ banko akcininkus Vladimirą Antonovą ir Raimundą Baranauską, valdžiusių absoliučią daugumą akcijų, Lietuvos bankas buvo įpareigojęs per penkerius metus dalį akcijų perleisti normaliam investiciniam investuotojui. Deja, tai nebuvo padaryta.

Nuo šių metų rugsėjo 19 d. iki lapkričio 11 d. šis bankas buvo inspektuojamas. Tuo metu buvo galutinai įsitikinta, kad problemos jame tikrai gilios. Jos galėjo atvesti prie banko nemokumo, o tai būtų sukėlę pavojų visai šalies finansų sistemai.

Po to, kai atsirado ta visiems gerai žinoma publikacija viename dienraštyje (antradienio „Lietuvos ryto“ išsišokimas apie neva rengiamą valdžios ataką prieš lietuviškus bankus – red. past.), iškilo „Snorui“ gresiančio likvidumo problema. Visi duomenys rodė, kad jau ketvirtadienį jam galėjo pritrūkti pinigų operacijoms. Todėl Lietuvos bankas ir Vyriausybė trečiadienį popiet ėmėsi labai operatyvių veiksmų, kurie užkirto kelią bankui žlugti.

– Bet siekiant stabilizuoti situaciją teko imtis labai nemalonių veiksmų, kurie palietė daugelį „Snoro“ klientų.

– Banko akcijas perėmė valstybės, ji paskyrė laikinąjį banko administratorių. Šis turėjo atvykti į banką ir susipažinti su visa esama situacija. Tik tokiu atveju galima svarstyti apie tolesnius veiksmus.

Norint, kad būtų objektyviai įvertinta esama padėtis banke, teko imtis labai nepopuliaraus ir nemalonaus, bet būtino ir, pabrėžčiau, įstatymais visiškai pagrįsto veiksmo – laikinai sustabdyti visas banko vykdomas operacijas.

Padėtis toliau vertinama. Tačiau bankui leidžiama po truputį atnaujinti kai kurias operacijas.

– Kada būtų atnaujintos visos operacijos arba bent didesnė jų dalis?

– Intensyviai dirba ir laikinasis administratorius, ir Lietuvos bankas. Nagrinėjamas „Snoro“ likvidumo atkūrimo planas. Kaip ne kartą skelbta, iki sekmadienio vakaro Lietuvos banko valdyba priims sprendimus dėl galimybių disponuoti savo pinigais „Snoro“ klientams, tarp jų – ir verslo klientams.

Bankas atnaujins savo veiklą pamažu.

– Ar V.Antonovui ir R.Baranauskui, kurie, matyt, labiausiai prisidirbo ir atvedė banką iki tokios situacijos, žadama kompensuoti už nacionalizuotas akcijas? Galbūt galima nacionalizuoti nekompensuojant?

– Konstitucijoje ir įstatymuose numatyta, kad paimant turtą visuomenės poreikiams turi būti už jį kompensuota. Šiuo atveju visuomenės poreikiams yra paimtos akcijos kaip turtas. Taigi, ir už jį akcininkams būtina atlyginti.

Tačiau kokio dydžio tas atlyginimas bus, dar neaišku. Įstatyme numatyta, kad akcininkams turi būti kompensuojama pagal akcijų rinkos vertę. Laikinasis administratorius įvertins banke esantį turtą, tada ir paaiškės tikroji akcijų vertė, kuri bus atlyginta.

– Ar gali būti, kad vertė bus nulinė arba artima nuliui?

– Tuo atveju, jeigu bankas pripažįstamas nemokiu. Viskas priklausys nuo padėties banke, nuo aktyvų, nuo disponuojamo turto ir įsipareigojimų santykio. Padėtį turi įvertinti laikinasis administratorius.

– Ar buvę „Snoro“ akcininkai gali būti vadinami aferistais?

– Kaip centrinio banko vadovas negaliu padėties vertinti kaip paprastas žmogus ar nepriklausomas apžvalgininkas.

– Kodėl, pasinaudojus šia proga, nenorima įsteigti nuolatinio valstybinio komercinio banko? Numatomas tik laikinasis, kuris keleriems metams perims vadinamuosius geruosius „Snoro“ aktyvus.

– Sutinku su ne kartą šią savaitę įvairiais lygiais išsakyta nuomone, kad valstybė neturėtų dalyvauti komercinės bankininkystės verslo srityje. Valstybė turi šią sritį prižiūrėti, kontroliuoti, bet ne joje dalyvauti.

„Snoro“ atveju valstybė laikina komercinio banko savininke tapo tik iš bėdos. Kita vertus, tai, kad dabartiniu metu šis bankas priklauso valstybei, yra geriausias sprendimas, esant tokioms aplinkybėms. Tai pripažįstama ir tarptautiniu lygiu, pavyzdžiui, Europos Komisijos atstovai yra parėmę Lietuvoje priimtus sprendimus.

– Paaiškinkite šiek tiek detaliau – bus įsteigtas kažkoks naujas bankas, į kurį bus perkelti paprastų žmonių indėliai ir turbūt gerosios verslo įmonių sąskaitos? Kitaip tariant, po tam tikro laiko indėliai ir tos sąskaitos bus jau kitame banke, nebe „Snore“?

– Bus įsteigtas naujas bankas, į kurį, atidalijus „Snoro“ turtą į gerąjį ir blogąjį bankus, bus pervestos visos pagal Indėlių draudimo įstatymą apdraustos sąskaitos. Tas naujas bankas normaliai funkcionuos ir žmonės ar įmonės galės be apribojimų disponuoti apdraustomis lėšomis. Jei norės, jie galės netgi prieš laiką nutraukti indėlius, bet atkreipčiau dėmesį, kad tai reikš, jog nebus priskaičiuotos palūkanos. Todėl nemanau, kad tai būtų tikslinga daryti. Tie, kurie terminuotųjų indėlių sutarčių nenutrauks, atsiims savo indėlius, kai sueis terminas, ir sulauks sutartų palūkanų.

Indėliams grąžinti bus naudojamos „Snore“ esančios lėšos. Akcininkų, šiuo atveju – valstybės, pinigai bus naudojami tik tuo atveju, jei bus tam reikalas.

– O ar bus toks reikalas?

– Tai paaiškės vėliau, kai išsiaiškinsime visą „Snoro“ turimą turtą, įsipareigojimus. Ties tuo dabar dirba laikinasis administratorius.

– Per kiek laiko turi atsirasti naujas bankas?

– Įstatymas numato, kad indėliai turi būti kompensuojami per 30 darbo dienų įvykus draudžiamajam įvykiui. Taigi, turime 30 darbo dienų, po kurių reikės išmokėti. Tai ir yra tas terminas, per kurį turi būti išspręsta didžioji dauguma su „Snoro“ pertvarka susijusių klausimų. Tikimės, kad tai įvyks greičiau.

Fiziškai tas gerasis bankas, kur žmonės eis tvarkyti visų savo reikalų, liks tose pačiose patalpose, tose pačiose būstinėse, kaip ir dabar „Snoras“. Dėl naujojo banko pavadinimo kol kas nieko negaliu pasakyti, tik tiek, kad jis bus solidus.

– Kas bus daroma su vadinamuoju bloguoju banku?

– Jis bus administruojamas pagal bankroto procedūrą. O gerasis bankas ilgainiui bus privatizuotas.

– Kaip pavadintumėte „Snorui“ iš dalies priklausančio „Lietuvos ryto“ elgesį susidariusiomis aplinkybėmis?

– Tenka pripažinti, kad „Lietuvos ryto“ publikacijos, ypač praėjusio antradienio, suveikė kaip akceleratorius, kuris paspartino „Snoro“ probleminio kamuolio augimą ir, kaip to padarinys, ryžtingus į situaciją operatyviai reagavusios valstybės veiksmus. Jie šiomis aplinkybėmis buvo teisingi, veiksmingi ir laiku priimti.

Asmeniškai man nesuprantamas toks visuomenės informavimo priemonės elgesys, kai į pavojų statoma visa Lietuvos bankų sistema, jos stabilumas.

– Koks „Lietuvos ryto“ ir apskritai visų „Snoro“ antrinių įmonių likimas?

– „Snoras“ tebėra kontroliuojančioji bendrovė, kuriai priklauso nemažai įvairių įmonių, įskaitant ir dalį „Lietuvos ryto“ akcijų. Laikinasis administratorius susipažįsta su esama situacija visoje kontoliuojančiojoje bendrovėje. Jis ir priims efektyviausią ekonominį sprendimą, ką reikėtų daryti su antrinėmis įmonėmis.

– Jos bus išparduodamos?

– Palaukime, kol laikinasis administratorius susipažins su padėtimi banke ir priims sprendimus arba pateiks atitinkamus siūlymus Vyriausybei bei Lietuvos bankui.

– Daugiau probleminių bankų Lietuvoje yra?

– Kalbame tik apie vieno banko ligą. Gana sunkią ligą, tačiau ji laiku diagnozuota ir bus ilgainiui pagydyta.

Pagrindo nerimauti dėl kitų bankų visiškai nėra. Lietuvos bankas disponuoja visa būtina informacija, kad galėtų tai konstatuoti visiškai atsakingai, tiesiai, atvirai, be jokių užuolankų.

– Jūs pats kada nors turėjote asmeninių piniginių reikalų su „Snoru“?

– Prieš kelerius metus, kai dėsčiau universitete, man išdavė šio banko kortelę ir pervedinėjo į tą sąskaitą užmokestį už paskaitas. Bet dabar to nebėr.


Šiame straipsnyje: SnorasLietuvos rytas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Jurijus Subotinas

Jurijus Subotinas portretas
. Man daugiau panasu, kad Grybauskaitei su savo LVB statytiniu Vasiliausku reikes patiems atsakyti uz ta zala, kuria ji surenge priesh SNORO banka, bei V.Antonova ir R.Baranauska asmeniskai. NE GUDRAUKITE panele Grybauskaite, informuoti zmones zino ir supranta, kad biudzetas nesurenkamas ir tai bumerangu atsilieps pensiju ir kitoms socialinems ishmokom. Sitas jusu sugalvotas triukas su "nacionalizacija", tik laikinai nukels data baisaus socialinio sprogimo, kuris jau subrendo Lietuvoje ir biudzeto nepapilsdis. Tokius triukus gali sugalvoti tik eiliniai kalkuliatoriniai buchgalteria, kuriais esate kartu su Simonyte, bet ne zmones nors kiek suprantantys ekonomika. Cia jums ne kvaila shipsiena demonstruoti. SANTVARKA, KURIOJE buvo vadovaujama pseudoekonominiais principais - "pinigai -vertybiniai popieriai-pinigai", bet ne "pinigai-gamyba-preke-pinigai" - patyre galutini kracha ir jusu veiksmai, panele Grybauskaite, tik juoka sukelia. O UZ SNORO BANKA ir zmoniu mulkinima REIKES ATSAKYTI "po polnoj", panele Grybauskaite.

Skaitytojas

Skaitytojas portretas
Snoro banko kurį valdo rusas laikraštis neatsakingas, o Ūkio banko laikraštis kurį valdo rusas atsakingas, nieko nesuprantu.

kieno paklausti

kieno paklausti portretas
Turiu snoro banko kortele, ar ji keisis? Reikes kazkokia nauja issiimti? Pavadinimas banko juk keisis? Paaiskinkit apie smulkmenas.
VISI KOMENTARAI 25
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių