VTEK nusprendė nevertinti Konstitucinio Teismo teisėjų elgesio

Tarnybinės etikos sargai nusprendė nevertinti galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų veikloje.

Antradienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) svarstė grupės Seimo narių sausio 4 dieną pateiktą prašymą ištirti, ar šeši KT teisėjai nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nagrinėdami bylą dėl Mokslo ir studijų įstatymo  konstitucingumo. Skunde nurodyta, kad šie teisėjai ir jiems artimi asmenys yra susiję darbo santykiais su valstybinėmis aukštosiomis mokyklomis.

VTEK nariai nusprendė, kad galiojantys teisės aktai nesuteikia jiems įgaliojimų vertinti KT teisėjų elgesio, nors ir pabrėžė, jog visi valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, įskaitant ir teisėjus, turi laikytis prievolės vengti interesų konflikto.

„Įstatyme įtvirtintos prievolės, tarp jų ir pareiga vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra, taikomos visiems valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenis, neišskiriant KT teisėjų. Tokios pozicijos laikosi pats KT, 2004 m. kovo 31 d. nutarime pažymėjęs, kad „bet kuriam valstybės pareigūnui sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą draudžia Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas. Pagal šį įstatymą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privatūs ir visuomenės viešieji interesai turi būti suderinti, turi būti užtikrinta, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtintas priimamų sprendimų nešališkumas ir užkertamas kelias korupcijai valstybinėje tarnyboje atsirasti bei plisti“, - teigiama VTEK išvadoje.

Kita vertus, anot tarnybinės etikos sargų, „įstatymas neįgalioja VTEK vertinti KT teisėjų elgesio, nes jų nusišalinimo klausimus reguliuoja specialius Konstitucinio teismo įstatymas“.

Pasak VTEK sprendimo, „kilus abejonių dėl konkrečių KT teisėjų veiklos, jų elgesys gali būti vertinamas vieninteliu Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo įstatyme numatytu būdu – per apkaltos procesą, kurį pradėti turi teisę Seimas“.

Komisija priminė, kad „būtent tokią juridinę procedūrą tarnybinio elgesio vertinimui Seimas yra taikęs prezidento apkaltos metu 2004 metais“.

Tuomet KT pažymėjo, jog tam, kad „kad būtų galima įsitikinti, jog visos valstybės institucijos, visi valstybės pareigūnai vadovaujasi Konstitucija, teise ir joms paklūsta, o Konstitucijai, teisei nepaklūstantys asmenys neitų tokių pareigų, kurioms būtinas piliečių – valstybinės bendruomenės pasitikėjimas, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė ir atsakomybė visuomenei, tarp kitko apimanti galimybę pašalinti iš užimamų pareigų tuos valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia Konstituciją, teisę, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią“.

Kreipimąsi į VTEK pasirašė Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Paulius Saudargas, Kazimieras Kuzminskas ir Justinas Urbanavičius, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariai Algis Kašėta ir Erikas Tamašauskas.

Anot šių parlamentarų, interesus supainioti galėjo KT teisėjai Egidijus Bieliūnas, Toma Birmontienė, Pranas Kuconis, Egidijus Šileikis, Algirdas Taminskas ir Dainius Žalimas, susiję ilgalaikiais darbo santykiais su Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetais.

Jų teigimu, įtarimus dėl galimo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi sustiprina tai, jog minėti teisėjai, sprendžiant tiesiogiai su jų darbovietėmis susijusius klausimus, sudarė absoliučią daugumą, todėl buvo „sudarytos palankios sąlygos daryti esminę įtaką bylos baigčiai“.

KT gruodžio viduryje paskelbė, kad aukštąjį mokslą reformavusio Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos tiek dėl universitetų valdymo, tiek dėl studijų finansavimo tvarkos prieštarauja Konstitucijai.

Prieštaraujančiu Konstitucijai pripažintas vienas esminių valstybinių aukštųjų mokyklų organizacinės ir valdymo struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos. Teismas nutarė, kad tvarka, kai studentų mokymosi rezultatai vertinami ne po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio - semestro, o kas dveji metai, irgi prieštarauja Konstitucijai.