- Stasys Gudavičius
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės saugumo departamentas (VSD) nesutiko išslaptinti visų pagarsėjusių 12-os analitinių, operatyvinių pažymų.
Tačiau kai kurių pažymų dalių slaptumas bus gerokai sumažintas, kas leis su jomis susipažinti platesniam pareigūnų ratui.
TV3 „Žinios“ trečiadienį pranešė, kad VSD nusprendė, jog dalis pažymų nebesudarys valstybės paslapties. Tai reiškia, kad su jose esančia informacija galės susipažinti daugiau žmonių. Sprendimą, kam galima leisti susipažinti su dalinai išslaptinta informacija, galės priimti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai.
VSD vadovas Gediminas Grina TV3 sakė, kad „tam tikroms pažymų dalims buvo sumažinti įslaptinimo grifai“.
Tačiau G.Grina patvirtino, kad „nėra tokių dalių, kurios galėtų būti paviešintos, su kuriomis galėtų susipažinti visa visuomenė“.
NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas irgi sakė, kad pagarsėjusios operatyvinės pažymos nebus pilnai paviešinamos. „Neteigčiau, kad visa tai išeis į viešumą. Bet, matyt, informacija sklis lengviau. Tam tikra platesnė pareigūnų dalis galės susipažinti su ta informacija. Tai bus žmonės, einantys tam tikras pareigas, kuriems reikalinga su tuo susipažinti“, - aiškino A.Anušauskas.
Su prašymu paviešinti pažymas į VSD prieš kelis mėnesius kreipėsi Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Ji kol kas tvirtina neturinti jokio oficialaus atsakymo iš saugumo tarnybos, todėl negalinti komentuoti jos sprendimo.
Klausimą dėl pažymų slaptumo panaikinimo svarstė specialiai sudaryta VSD ekspertų grupė. Jos išvadas patvirtino G.Grina.
2006 metais NSGK, atlikdamas VSD veiklos tyrimą, pareikalavo, kad departamentas komitetui pateiktų 12 analitinių pažymų, kuriose kalbama apie galimai korupcinius politikų, verslininkų ir žiniasklaidos ryšius, apie galimą neteisėtą poveikį politiniams sprendimams, apie galimą vadinamąjį „valstybės užvaldymą“.
Tuometiniam VSD vadovui Arvydui Pociui atsisakius tai padaryti, Seimas šiuo klausimu priėmė atskirą nutarimą, kuris nebuvo įvykdytas daugiau kaip trejus metus.
Buvę VSD vadovai A.Pocius ir Povilas Malakauskas pateikti minėtas pažymas atsisakydavo, teigdami, kad tai padaryti jiems neleidžia galiojantys teisės aktais.
Todėl praėjusią vasarą Seimas pakeitė įstatymus, kurie leido pažymas pagaliau perduoti NSGK.
Seimui buvo perduota 2006 m. sausio 29 d. pažyma „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. vasario 13 d. pažyma „Dėl Rusijos interesų įsigyjant „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. kovo 16 d. pažyma „Dėl pretendentų įsigyti „Mažeikių naftos“ akcijas“, 2006 m. gegužės 11 d. pažyma „Dėl „Mažeikių naftos“ akcijų įsigijimo“, 2006 m. rugsėjo 11 d. pažyma „Dėl Vytauto Naudužo skyrimo ūkio viceministru aplinkybių“, 2006 m. birželio 21 d. pažyma „Dėl naujos koalicijos Seime formavimo“, 2006 m. liepos 27 d. pažyma „Dėl Seimo narės Aldonos Staponkienės“, 2006 m. vasario 28 d. pažyma „Dėl „Lietuvos geležinkelių“ liberalizavimo“, 2006 m. liepos 28 d. pažyma „Dėl Seimo nario Vladimiro Orechovo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. pažyma „Dėl Lietuvos Respublikos garbės konsulo Kipre skyrimo“, 2006 m. rugsėjo 15 d. pažyma „Dėl konflikto Kauno termofikacinėje elektrinėje“, 2006 m. spalio mėn. VSD Antrosios valdybos rengtos pažyma „Dėl verslo grupių įtakos žiniasklaidai“.
A.Anušauskas yra sakęs, kad iš VSD gautos pažymos jau nebeteko savo aktualumo. „Jeigu šiais dokumentais remiantis nebuvo pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai tuomet, prieš ketverius-šešerius metus, tai dabar jau yra pasikeitusios aplinkybės, visa situacija“, - sakė jis, leisdamas suprasti, kad gautosios pažymos iš esmės jau nebekelia didelio susidomėjimo.
Tuo labiau, nėra galimybių ir pagrindo pradėti kokius nors ikiteisminius tyrimus dėl tose pažymose paminėtų faktų, aplinkybių ar prielaidų. „Kai nori realių veiksmų, o jų nebūna laiku ir tiek, kiek turėtų būti, tuomet, kaip taisyklė, jokių normalių rezultatų nėra ir būti negali“, - sakė A.Anušauskas, trumpai komentuodamas pažymose išdėstytą faktinę medžiagą ir jos perspektyvas pavirsti ikiteisminiais tyrimais.
Todėl iš esmės sutikta su Prezidentės Dalios Grybauskaitės anksčiau išreikšta pozicija, kad tose Seimui perduotose pažymose „nėra nieko įdomaus“. Panašiai kalbėjo ir premjeras Andrius Kubilius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...
-
Vokiečių žiniasklaida: Bundesvero brigada Lietuvoje kainuos 11 mlrd. eurų4
Vokietijos kovinės brigados suformavimas Lietuvoje kainuos apie 11 mlrd. eurų. ...
-
Premjerė švietimo ministro artimiausiu metu teikti neskubės, darbus tęs M. Navickienė2
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia artimiausiu metu neskubėsianti teikti naujo švietimo, mokslo ir sporto ministro, darbus tęs laikinai pareigas einanti Monika Navickienė. ...
-
Dėl gaisro Kretingoje galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje2
Dėl kilusio gaisro UAB „Imedeksa“ Kretingoje, galima oro tarša bei draudžiamas automobilių eismas Klaipėdos gatvėje. Apie tai savo feisbuko paskyroje paskelbė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius. ...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Kaip veiks „teisė į remontą“?1
Buitinės ir išmaniosios technikos gamintojai netrukus gali būti priversti taisyti net ir negarantines prekes nemokamai arba už „pagrįstą kainą“. O pataisius sugedusią garantinę techniką dar metams pratęsti jos garantinį terminą. ...
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Kaune pagerbtas „Ąžuoliuko“ įkūrėjo atminimas6
Trečiadienį Kaune atidengta atminimo lenta, skirta choro dirigento profesoriaus Hermano Perelšteino, berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ įkūrėjui. Pernai buvo minimos 100-osios H. Perelšteino gimimo metinės. ...
-
Kas žudo Klaipėdos senamiestį?9
Klaipėdoje jau ne vieną dešimtmetį trunka diskusijos, kaip atgaivinti senamiestį. Įvairių kadencijų politikai siūlė neįtikėtinų būdų – svajota apie tramvajų, siūlyta dalį senamiesčio uždengti kupolu, o kojas klaipantį grindin...
-
Kalėjimų tarnybos direktoriumi paskirtas M. Kairys
Vyriausybė nusprendė skirti Mindaugą Kairį Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriumi. ...