VRM: dekriminalizuotos veikos neturėtų būti klūtimi rinkimuose

Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo, kad kandidatai į savivaldybių tarybų rinkimus neprivalėtų nurodyti teistumo, jei sovietmečiu buvo nuteisti už veikas, kurios vėliau buvo dekriminalizuotos.

Šiuo metu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas numato, jog kandidatai anketoje turi nurodyti, jei buvo pripažinti kalti dėl nusikalstamos veikos po 1990 metų kovo 11 dienos, taip pat - jei bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

VRM siūlo, kad teistumo nereikėtų nurodyti, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei arba asmuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota.

Taip nereikėtų nurodyti ir teistumo, jeigu asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos teisę nėra ir nebuvo laikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu.

Taip pat siūloma nustatyti, kad apie teistumą būtų privalu pažymėti rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie pavardės - toks reikalavimas galioja ir šiuo metu, tik dabar taip pažymimi ir už jau dekriminalizuotas veikas nuteisti asmenys, o leidus tokio atvejo neminėti anketoje, jo nebūtų ir plakatuose.

VRM pataisas siūlo po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kuriuo prieštaraujančiu pagrindiniam šalies įstatymui pripažintas reikalavimas apie teistumą, jei veika dekriminalizuota, šalia kandidato pavardės nurodyti rinkimų plakate.

KT prieštaraujančiu Konstitucijai nepripažino paties principo nurodyti apie teistumą anketoje, jei veika vėliau buvo dekriminalizuota, tačiau aukščiau minėtomis pataisomis VRM siūlo keisti ir šią nuostatą.

Palikdamas galioti nuostatą dėl privalomo teistumo nurodymo KT pabrėžė, jog asmuo, kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje paskelbdamas apie teistumą turi galimybę ją konkrečiai nurodyti ir apie ją pateikti gana išsamią informaciją. Taip, pasak KT, sudaromos „pakankamos prielaidos rinkėjams tinkamai įvertinti tokią informaciją ir apsispręsti dėl asmens tinkamumo būti savivaldybės tarybos nariu“.

Tačiau tuo pačiu KT konstatavo, kad tarp nusikalstamų veikų, kurios vėliau dekriminalizuotos, taip pat pagal užsienio valstybės teisę nusikalstamomis laikomų veikų, kurios pagal Lietuvos teisę nėra ir nebuvo laikomos nusikalstamomis, arba už kurias patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politinio pobūdžio persekiojimu, ir veikų, kurios pagal Lietuvos teisę yra laikomos nusikalstamomis, yra esminis skirtumas.

Į KT dėl Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo kai kurių nuostatų konstitucingumo kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), kuris nagrinėjo verslininko Kęstučio Pūko skundą. K.Pūkas skundė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimą pašalinti jį iš kandidatų sąrašų, nes jis nenurodė teistumo.

Pasak K.Pūko, sovietmečiu jis buvo nuteistas už veiką, kuri nepriklausomybės laikais buvo dekriminalizuota - spekuliaciją.



Komentarai 0 Rašyti komentarą
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių