VMI piktnaudžiauja galimybe tikrinti bankų sąskaitas?

Pastaruoju metu Vilniuje vis daugiau nuomojamų būstų savininkų, kurie nemoka mokesčių, pageidauja, jog nuompinigiai būtų mokami grynais į rankas, o ne pervedami į sąskaitas bankuose.

Nuomotojai kalba, kad Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), padedama bankų, vykdo sąskaitų tikrinimo akciją. Bankai ir VMI teigia leidžiantys sau tik tiek, kiek numato šalyje galiojantys įstatymai.

VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistė Rūta Asadauskaitė tvirtina, kad jokia speciali akcija, kuria būtų „gaudomi“ mokesčių nemokantys būstų nuomotojai, šiuo metu nėra vykdoma. Tačiau ji pažymi, jog VMI nuolat atlieka patikrinimus asmenų, galimai vykdančių neteisėtą veiklą bei gaunančių pajamų iš patalpų nuomos.

Pasak R. Asadauskaitės, informaciją apie piniginius srautus gyventojų bankų sąskaitose VMI gauna iš Finansinių nusikaltimų tarnybos arba iš bankų pagal atskirus prašymus, įtarus, kad gali būti vykdomas mokestinis pažeidimas.

„Remdamasi gyventojų pajamų mokesčio ir turto deklaracijų duomenimis, VMI vykdo mokesčių vengimo požiūriu rizikingų gyventojų nustatymą. Vertinant gyventojų rizikingumą galimo mokesčių vengimo požiūriu, turto ir pajamų deklaracijų duomenys yra analizuojami ir lyginami VMI turimi, pavyzdžiui, apie asmenų gautas pajamas, turimą turtą, ir iš trečiųjų šaltinių (tarp jų ir bankai) gaunami duomenys.

Atrankos metu didžiausias dėmesys skiriamas asmenų turimo turto ir pajamų neatitikimui, taip pat asmenims, kurie neturi žinomų pajamų šaltinių, tačiau įsigijo turtą, jį išlaiko, patiria kitas išlaidas, t.y., kurie galimai gauna nedeklaruotų pajamų, įskaitant pajamas, galimai gaunamas iš šešėlinės ekonomikos“, – atsakyme lrt.lt rašė R. Asadauskaitė.

Pašnekovė pabrėžė, kad kontrolės veiksmams atrenkami mokesčių mokėtojai, kurių rizikingumas įvertinamas kaip didžiausias.

VMI taiko tokias kontrolės procedūras, kaip operatyvus patikrinimas, mokestinis tyrimas ir mokestinis patikrinimas. Taip pat VMI kviečia gyventojus atvykti pasiaiškinti dėl tam tikrų VMI įtarimą keliančių duomenų.

Tikina įstatymų nepažeidžiantys

Lrt.lt kalbinti bankai, į pastebėjimą, jog butų nuomotojai mano, kad bankai perduoda informaciją apie įplaukas į jų sąskaitas VMI, atsakinėjo abstrakčiai.

„Ūkio bankas“ savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir normatyviniais aktais. Kalbant konkrečiai apie būsto nuomotojus, manome, kad kiekvienas pilietis privalo mokėti mokesčius valstybei, jeigu jam yra taikoma tokia prievolė“, – teigė „Ūkio banko“ atstovė ryšiams su visuomene Auksė Armonaitė Glodienė.

Pašnekovei antrino ir „DnB NORD“ banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento atstovas spaudai Andrius Vilkancas.

„Savo kasdieninėje veikloje bankas vadovaujasi LR įstatymais ir vykdo prievoles nustatytas juose. Informacijos apie klientų vykdomas operacijas su pinigais Valstybinei mokesčių inspekcijai bankas neteikia. Teisę gauti tokią informaciją turi tik teisėsaugos institucijos ir tik įstatymo nustatyta tvarka“, – dėstė „DnB NORD“ atstovas.

„Swedbank“ Komunikacijos departamento vadybininkė Orinta Barkauskaitė teigė, jog „bankas su VMI bendradarbiauja LR teisės aktų apibrėžtais principais ir teikia informaciją įstatymo numatyta tvarka“.

SEB banko Ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas pažymėjo, jog „visa informacija, kurią bankas turi apie savo klientus, įskaitant ir informaciją apie atliekamas operacijas, yra banko paslaptis, ji gali būti atskleidžiama tik teisės aktuose numatytais atvejais“.

„Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) informacija apie mokėjimus yra teikiama tik tuomet, jeigu VMI oficialiai kreipiasi į banką dėl konkretaus juos dominančio subjekto atliekamų mokėjimų“, – sakė A. Žilinskas.

Nustato milijonus nesumokėtų mokesčių

Kaip lrt.lt informavo VMI, kontroliuojant nekilnojamo turto nuomą 2008 m. buvo atlikti 505 operatyvūs patikrinimai, kurių metu surašyti 74 administracinės teisės pažeidimų protokolai, 2009 m. –  atitinkamai 325 patikrinimai ir 47 protokolai, o 2010 m. iki lapkričio 30 d. atlikti 221 patikrinimai ir surašyti 32 administracinės teisės pažeidimų protokolai.

Iš viso per šių metų 9 mėnesius buvo atlikti apie 1400 gyventojų mokestiniai tyrimai ir patikrinimai, kurių metu iš viso nustatyta apie 60 mln. Lt nesumokėtų mokesčių suma, įskaitant apskaičiuotus delspinigius ir skirtas baudas.  

Taip pat buvo patikrinti 395 mokesčių vengimo požiūriu rizikingiausi gyventojai. Patikrinimų metu apskaičiuota 54 mln. Lt mokesčių, delspinigių ir baudų, t.y. vidutiniškai 137 tūkst. Lt vieno patikrinimo metu.

2009 m. buvo tirtas apie 2800 gyventojų pajamų apmokestinimas ir turto įsigijimo pagrindimas. Nustatyta 96 mln. Lt nesumokėtų mokesčių, įskaitant apskaičiuotus delspinigius ir skirtas baudas – iš jų, atlikus 894 rizikingiausių gyventojų patikrinimus, apskaičiuota 89 mln. Lt, t. y., vidutiniškai 99 tūkst. Lt vieno patikrinimo metu.  

Verslo liudijimus išsiėmę daugiau kaip 3,7 tūkst. gyventojų

Pasak VMI Viešųjų ryšių skyriaus specialistės R. Asadauskaitės, 2010 m. verslo liudijimus verstis patalpų nuoma yra išsiėmę 3787 gyventojai.

Pasak pašnekovės, VMI, siekdama minimizuoti individualios veiklos neregistravimo riziką, gyventojams, vykdantiems nekilnojamo turto nuomą, taiko įvairias priemones – stebėsenos, komunikavimo, kontrolės.

Pavyzdžiui, VMI kontaktuoja su tais gyventojais, kurie 2008, 2009 m. buvo išsiėmę verslo liudijimą patalpų nuomai, tačiau tokio liudijimo 2010 m. neturi, aiškinasi tokių pokyčių priežastis, susisiekia su tokiais gyventojais informuodami juos apie prievolę, vykdant minėtą veiklą, deklaruoti gaunamas pajamas.

Nuolat yra analizuojama bei vertinama visa turima bei trečiųjų asmenų (kitų kontroliuojančių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų) pateikiama informacija (taip pat VMI pasitikėjimo telefonu 1882 gauti pranešimai), analizuojama informacija, esanti spaudoje, skelbimuose internete.

Minėta informacija, teigia R. Asadauskaitė, sulyginama su VMI turimais duomenimis.

Įsigyti verslo liudijimą būtina ne visuomet

VMI specialistė primena, kad turto nuoma gali būti laikoma individualia veikla tik tais atvejais, jei įvertinus turto naudojimo aplinkybes matyti, kad gyventojas, vykdydamas su turtu susijusius sandorius, iš esmės verčiasi aktyvia veikla, t.y. kai gyventojas įsigyja turtą siekdamas ateityje iš trečiųjų asmenų gauti pelno, susijusio su to turto naudojimu, ir atitinkamai tą turtą tvarko.

Pavyzdžiui, gyventojas, įsigijęs turtą, atsižvelgdamas į kitų asmenų poreikius, pritaiko jį nuomai ar pardavimui, įvertinęs rinkos sąlygas dalį turto parduoda, dalį – nuomoja, prižiūri nuomojamą turtą ir gerina jo būklę, remontuoja.

R. Asadauskaitė pažymėjo, jog kai gyventojas tik išnuomoja turimą turtą, jo veiksmuose nėra minėtų individualios veiklos požymių, t.y. jis gauna tik pasyviąsias turto nuomos pajamas, tai gyventojas neprivalo įregistruoti individualios veiklos ar įsigyti verslo liudijimo, o gautos turto nuomos pajamos nebus laikomos individualios veiklos pajamomis.


Šiame straipsnyje: Mokesčių inspekcijanuoma

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių