VLKK iš dalies pritaria pavardžių rašymui ne lietuviškais rašmenimis

Už užsieniečių ištekėjusių Lietuvos piliečių ir jų vaikų dokumentuose pavardės turėtų būti rašomos originaliai, naudojant ir nelietuviškus rašmenis, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė.

„Suprantame problemą, kad moterys, kurios išteka už užsienio piliečių, jos negali turėti vyro pavardės, jų vaikai negali turėtų vyro pavardės, jeigu yra Lietuvos piliečiai. Dėl šito reikėtų apsispręsti, kokia tvarka turėtų būti numatyta ir kokios yra galimybės“, - trečiadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Butkevičiumi žurnalistams sakė D. Vaišnienė.

Ji priminė, kad Konstitucinis Teismas (KT) yra pasakęs, kad oficialiuose dokumentuose negali būti vartojami kiti rašmenys, išskyrus lietuviškuosius, tačiau, anot komisijos pirmininkės, KT nėra pasisakęs dėl tokių, atvejų, jeigu egzistuojami pirminiai dokumentai, kur asmenvardžiai rašomi nelietuviškai.

„Manytume, žinoma, čia turėtų teisininkai pasakyti savo nuomonę, kad šis pirminio šaltinio punktas galėtų būti taikomas, kai ištekama už užsienio šalies piliečio ir paimama pavardė tokia, kokia yra. Komisija tam neprieštarautų“, - sakė D. Vaišnienė.

Tuo metu dėl Lietuvos lenkų pageidavimo dokumentuose pavardes rašyti lenkiškai, komisijos vadovė tvirtino, jog vienintelė išeitis tokiu atveju - įrašai antrajame dokumento puslapyje.

„Dėl antrojo ir visų kitų puslapių Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad ten gali būti parašyta, kaip pageidauja pareiškėjas. Manau, tai tikrai nežeidžia valstybinės kalbos statuso“, - sakė pareigūnė.

Pasak jos, su premjeru taip pat kalbėta, kad negalima mažinti valstybinės kalbos mokymo mastų, turi būti stiprinamas valstybinės kalbos mokymas kaip vienas pagrindinių visuomenės integracijos priemonių ir vėliau sėkmingo įsiliejimas į darbo rinką, studijas.

Šiuo metu pavardžių dokumentuose neleidžiama rašyti nelietuviškais rašmenimis, tačiau šią tvarką siūloma keisti, atsižvelgiant į vietos lenkų prašymus ir argumentuojant, kad dabartinė tvarka kelia keblumų santuoką su užsieniečiais sudariusiems Lietuvos piliečiams.

A. Butkevičiaus Vyriausybė savo programoje pažadėjo „išspręsti vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose bei gatvių ir vietovių pavadinimų rašymo klausimus, atsižvelgiant į Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją“.

Praėjusios kadencijos metu balsuojant dėl nelietuviškų pavardžių rašybos A. Butkevičius susilaikė ir neparėmė įstatymo projekto, kurį pateikė tuometinis konservatorių premjeras Andrius Kubilius.

Rekomendacijas Vyriausybei dėl tautinių mažumų parengusi darbo grupė siūlo įteisinti originalią pavardžių rašybą dokumentuose nelietuviškais rašmenimis. Vyriausybės strateginiam komitetui pateiktose išvadose siūloma įstatymu įtvirtinti, kad asmenvardžiai dokumentuose panaudojant ne tik lietuvišką raidyną galėtų būti rašomi lotyniško pagrindo rašmenimis, jei to prašo pats asmuo.

Vertindama Lietuvos konstitucinę doktriną dėl lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos, darbo grupė teigia, kad „asmenvardžiai nereiškia sąvokų ir neturi leksinės reikšmės, vienos kalbos asmenvardžiai nelaikytini juos vartojančios kitos kalbos savastimi, todėl neturėtų būti keičiami iškreipiant jų tikrąją denotacinę reikšmę“.

Būtinybė įteisinti pavardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis grindžiama ne vien tautinių mažumų pozicija, bet ir tuo, kad „dėl spartėjančių emigracijos ir eurointegracijos procesų“ vis daugiau Lietuvos piliečių įgyja asmenvardžius nelietuviškais rašmenimis.

Konstitucinis Teismas 1999 metais išaiškino, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“, nes „kitaip būtų paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos statusas“. Tokias nuostatas Konstitucinis Teismas patvirtino ir 2009 metais, kai pažymėjo, jog „asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
va va po truputi naikinama Lietuva

premjeras Algirdas Brazauskas

premjeras Algirdas Brazauskas portretas
... trečiadienį po susitikimo su premjeru Algirdu Brazausku žurnalistams sakė D. Vaišnienė.

Lietuvos aidas

Lietuvos aidas portretas
Gintautas Iešmantas Prieš septynerius metus prof. V. Urbutis bloškė rūsčius žodžius: „Lietuvių kalbos išdavystė“. Tokiu pavadinimu buvo išleista knyga, kurioje profesorius pasmerkė brukamą originalią svetimvardžių rašybą žiniasklaidoje ir knygą leidyboje. Knygoje V. Urbutis įtikinamai parodė, kaip tokia rašyba griauna lietuvių kalbos savitumą, prieštarauja jos dvasiai ir vartosenai. Jau tada buvo aišku, kad originalios svetimvardžių rašybos įteisinimas atvers duris kitiems nepageidaujamiems reiškiniams, buvo kalbama ir rašoma apie nenuspėjamas pasekmes. Deja, vadovaujančios institucijos buvo kurčios ir aklos, net paleido apyvarton, kad pateisintų savo veiksmus, tikrovei prieštaraujančią mintį, neva pavardės nepriklausančios kalbos sistemai, vadinasi, jų rašyba yra ne kalbininkų, o politikų reikalas. Kalbos institucijos negynė lietuvių kalbos, priešingai – savo dalyvavimu skatino politikus eiti nuolaidų keliu, o šie ir taip leido kaimynams atvirai ir šiurkščiai kištis į mūsų šalies vidaus reikalus. Beje, adaptuota rašyba ne tik atitinka kalbos dvasią, saugo jos savitumą, bet ir yra puiki priemonė atremti spaudimui: mūsų kalba kitokia, mes negalime griauti jos sistemos. Deja, dažnai mūsų politikai, ypač dabartiniai, dėl buvimo valdžioje, atrodo, pasirengę paaukoti net tai, kas gyvybiškai svarbu. Ne taip, kaip Latvijoje: ten dėl kalbos nedaroma jokių nuolaidų, saugomas jos savitumas. Ir štai skinami pirmieji vaisiai: padarytos nuolaidos dėl valstybinės kalbos egzamino. Jos pašiurpino ne tik mokytojus lituanistus. Daug kas šį nepagrįstą žingsnį įvertino kaip smūgį lietuvių kalbai ir literatūrai. Lenkų rinkimų akcijos atstovai padrąsinti ėmė tiesiog beatodairiškai atakuoti Seimą ir Vyriausybę akiplėšiškais siūlymais ir reikalavimais, aiškiai siekdami supriešinti visuomenę. Originalus pavardžių rašymas dokumentuose yra tik pradžia. Ne už kalnų netgi dvikalbystė. Taigi matome, kad nuo originalios svetimvardžių rašybos įteisinimo, kurį V. Urbutis pavadino lietuvių kalbos išdavyste, pereinama prie kitų nuolaidų, galinčių paplauti tautinių interesų pamatus, kalbos išdavystė gresia peraugti į politinę išdavystę. Ir tegul niekas nesako, jog su kalbos dvasios, jos savitumo išplovimu nesisieja ir tautinės sąmonės išplovimas. Mes patys savo rankomis pakertame to, kas brangiausia, šaknis. Žinoma, jeigu mes, būtent mes, liksime abejingi politikų abejingumui tautos interesams. O juk atrodo, kad pastariesiems tokios kategorijos yra, ko gero, per aukštos. Trumpalaikė nauda atsiduoda saviapgaule.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių