V.Landsbergis M.Golovatovo istoriją pavadino Europos krizės atspindžiu

Austrijos sprendimas paleisti 1991 metų sausio žudynėmis įtariamą buvusį KGB karininką Michailą Golovatovą atspindi krizę Europoje, kurios vienybę skaldo Rusija, sako Vienoje viešintis tuometinis valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.

„Kai manęs klausė, ką aš manau, atsakiau, kad čia nėra apie ką diskutuoti. Kam reikia, visi žino, kaip buvo, kas spaudė, kas reikalavo ir kodėl jis buvo paleistas. O nagrinėti, kokius paskui argumentus sukūrė jau post factum - tai beprasmis dalykas“, - BNS telefonu iš Austrijos sakė V.Landsbergis.

„Rusijos spaudimo yra tiek daug visur Europoje, Austrija nėra išimtis. Ir be spaudimo pats faktas, kad Rusijai kai kas nepatinka, jau varžo europiečius apie tai kalbėti. Tų pavyzdžių galima tuzinais pateikti. Čia yra tai, kuo reiktų rūpintis“, - teigė europarlamentaras.

„Apie tai buvo kalbėta imant kaip pavyzdį, kaip keičiasi Europa ir valstybės narės kai kurių principų ir pagrindų atžvilgiu. Tai yra dalis Europos krizės. Golovatovas yra toks mažas atspindėlis“, - teigė jis.

Pasak V.Landsbergio, dėl tokių tendencijų kyla klausimai apie Europos nepriklausomybę.

„Kalbėjau politiniuose debatuose apie Europos nepriklausomybę. Čia yra klausimas, ar Europa gali būti maždaug viena ir su savo pozicija, ar negali ir yra skaldoma gabalais, ir tada jos pačios nepriklausomybė yra abejotina, ji yra tampoma, įtakojama, įsakinėjama. Jeigu ne visa urmu, tai pavienės valstybės arba politinės jėgos. Štai kur yra ne mažesnė krizė nei skolos“, - kalbėjo V.Landsbergis.

Įtariamasis Sausio 13-osios byloje Rusijos pilietis M.Golovatovas pagal Lietuvos išduotą Europos arešto orderį liepos 14-ąją buvo sulaikytas Vienos oro uoste, bet nepraėjus nė parai paleistas. M.Golovatovas Lietuvoje įtariamas nusikaltimais žmoniškumui.

Aiškintis aplinkybių vėliau buvo sudaryta dvišalė darbo grupė. Austrija viešai tikino, kad sulaikyti ilgesniam laikui ir perduoti Lietuvai M.Golovatovą trūko duomenų, tačiau Lietuvos pareigūnai įtaria, kad Viena taip pasielgė dėl Rusijos spaudimo. Austriją sukritikavo ir teisingumo eurokomisarė Viviane Reding.

Pasak V.Landsbergio, Austrijos Užsienio reikalų ministerija viešai skelbia, kad šioje istorijoje padėtas taškas, bet Lietuva su tuo sutikti niekada negalės.

„Taškas yra toks sąlyginis. Jų Užsienio reikalų ministerija sako, kad padėjo tašką, kad viskas jau yra uždaryta. Bet toks klausimas niekad nėra uždarytas. Kaip ir žudynės niekada nebus pamirštos, kaltininkai bus prisimenami ir jų gyvenimas nebus visiškai ramus“, - BNS sakė V.Landsbergis.

Kita vertus, pasak europarlamentaro, šis incidentas austrams priminė apie žudynes Vilniuje.

„Šitas incidentas priminė ir išryškino, kas tada vyko Lietuvoje. Tai buvo jau beveik užmirštas dalykas, o jis pasidarė nebe užmirštas. Žmonės pamatė kadrus ir išgirdo apie faktus. Tam tikra nauda iš Golovatovo skandalo yra informacinė“, - kalbėjo V.Landsbergis.

M. Golovatovas 1991 metų sausį vadovavo Vilniaus televizijos bokštą šturmavusiam „ Alfa“ būriui. Sausio 13-osios naktį Sovietų Sąjungos kariniams daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių, šimtai buvo sužeisti.