V.Landsbergis: Europoje siaučia moralinė krizė

Europarlamentaras Vytautas Landsbergis teigia, kad Europoje siaučia ne tik ekonominė, bet ir vertybių krizė, kurios metu nutylima istorinė tiesa.

Pirmadienį atsiimdamas Europos liaudies partijos (ELP) apdovanojimą už nuopelnus jis pabrėžė, kad ne visi pokyčiai pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvoje ir kitose šalyse buvo pozityvūs.

"Ketindami kalbėti apie būsimus 20 metų, nevenkime žvilgsnio į praėjusius. (...) Gal įvyko pokyčių į blogą, pagalvokime. Gyvename dviprasmybių pasaulyje. Ištobulinome gerovės valstybės ideologiją, veikiau mitologiją. Krizė yra ne tik ir ne pirmiausia finansinė, ekonominė, yra labai gili dvasinė krizė. Prarasta sąžinė, prarasta atsakomybė - ir tarp asmenų ir valstybėse", - ELP politiniuose debatuose Seime kalbėjo V.Landsbergis.

Pasak jo, vertybių stokojančios šalys bei tarptautinės organizacijos kaip ir žmonės tampa psichologiškai nestabilios ir agresyvios.

"Minėjome Antrojo pasaulinio karo pradžią ir pabaigą, po karo reikia susitaikyti. Susitaikymas galimas ir reikalingas per tiesą ir atminimą. Kur tiesa apie karo pradžią? (...) Mūsų tiesos siekis yra politiškai nekorektiškas. Viena kariavusių šalių, švenčianti pergales, pralaimėjo karo tęsinį blogiausiu būdu - atsisakė premijos, kurios vardas Demokratija. (...)

Praeitis nemiršta ir nesitraukia, nors yra norinčiųjų įtikinti kitaip. Praeitis nesitraukia, kai yra nenorinčiųjų su ja atsiskaityti", - sakė V.Landsbergis

Jis citavo Rusijos žurnalistę Juliją Latyniną, kuri šiuo metu Europos Sąjungoje vyraujančią ideologiją pavadino "biurokratinių socializmu".

"Aš jau galvojau, kas darosi su ta finansų krize, su tuo gyvenimu skolon, neužsidirbant tiek, kiek išleidi. Ir staiga - juk mes visa tai jau matėme, tai yra kolūkiai. Jie niekada negali bankrutuoti, nes didysis centras vis tiek į kasą pripils pinigų tiek, kiek reikia. Daiktus reikia vadinti savais vardais, suktybę - suktybe, vagystę - vagyste", - dėstė ELP narys V.Landsbergis.

Seimo pirmininkė Irena Degutienė susirinkusiesiems kalbėjo, jog Lietuva pastebi, kad Europos partneriai kartais rezervuotai ir santūriai vertina jos įvardijamas grėsmes ir iššūkius saugumo politikoje.

"Nebijokime pripažinti: Baltijos šalys iš tiesų vadovaujasi kitokia saugumo samprata nei likusi Europos Sąjungos dalis. Europos Sąjungai labiausiai rūpi klimato kaita, humanitarinių krizių įvairiose pasaulio šalyse sureguliavimas ar tvaraus ekonominio augimo klausimai, o Baltijos šalys tebesiekia išsivaduoti iš energetinės izoliacijos ir tapti visavertėmis ES ir ypač NATO narėmis", - sakė parlamento vadovė.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė teigė, kad reikia "mažiau skųstis bloga Rusija ten, kur mes patys galime padaryti". Ji pabrėžė, kad Lietuva iki šiol neatliko namų darbų energetikos srityje.

Buvęs Estijos premjeras Martas Laaras (Martas Laras) savo ruožtu pabrėžė, kad džiaugiasi krize, kuri paskatino Baltijos šalis spręsti įsisenėjusias ekonomines problemas.


Šiame straipsnyje: Landsbergisistorijakrizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių