Vis daugiau šeimininkų augintinių dresūrą patiki profesionalams

Kaip pastebi kinologai, sunkmečiu kai kurie žmonės šunis bando dresiruoti patys, vis dėlto profesionalių šunų dresuotojų paslaugų paklausa išlieka didelė.

Anot pašnekovų, žmonės baiminasi, jog neprofesionali dresūra gali augintiniui pakenkti – vėliau koreguoti tokio keturkojo elgseną netgi profesionalui yra nelengva. Pasak kinologų, šiandien už šuns dresūrą jo savininkui tenka mokėti nuo 100 iki 300 litų per mėnesį.

Kaina priklauso nuo to, individualiai ar grupėje dirbama, ar imlus šuns savininkas bei ar paklusnus ir greitai įsisavinantis pamokas yra augintinis. Įtakos kainai turi ir jo veislė, metų sezonas ir laikas, kuriuo keturkojis lanko pamokas.

Kinologai: kai kurių veislių šunis dresuoti gali tik profesionalai

Šunų dresuotojas Viktoras Avtuško pastebi, kad komandų išmokyti galima bet kokį šunį, tačiau geriausia darbą pradėti tuomet, kai augintinis dar jaunas.

„Bet koks šuo yra dresuojamas, jeigu tik jis nėra užleistas. Geriausiai, aišku, tą molį pradėti lipdyti nuo keturių mėnesių – tada tikrai iš bet kokio šuns galima išlipdyti tai, ką reikia, jeigu jis ne isterikas ir ne bailys. Būna tokių atvejų, kad atvažiuoja į mūsų aikštelę ir šuo atnešamas ant rankų, nes jis visko bijo. Tada sudėtingiau, reikia porą mėnesių jį pratinti, kad nustotų bijoti“, – teigai dresuotojas.

Anot jo, daugiau problemų šeimininkams pridaro iš prieglaudų pasiimti keturkojai.

„Žmonės pasiima šunį iš prieglaudos ar šeimininko, kuriam šis nebereikalingas, ir tik po to, kai kas nors nutinka, ima aiškintis, kodėl tas šuo buvo atiduotas. Lietuva – ne Amerika, todėl testų tokiems šunims niekas neatlieka ir dažnai visos tiesos iki galo atiduodami nepasako, kad, pavyzdžiui, vaiką apkramtė ar agresyvus pasidarė. Šuo, prieglaudoje užguitas, iš pirmo žvilgsnio atrodo ramus, bet po poros dienų atsigavęs, kartais pakapoja savus. Tada tokiems dvejų trejų ar daugiau metų sulaukusiems šunims imasi ieškoti dresuotojo“, – pasakojo pašnekovas.

V. Avtuško brolis, irgi šunų dresūra užsiimantis Igoris Avtuška visgi pastebi, kad daugėja žmonių, kurie dresuotojui skambina ne jau šunį įsigiję, o ieškoti, kas galėtų padėti jį apmokyti būtiniausių komandų, pradeda dar prieš jį įsigydami.

„Dabar žmonės tapo daug protingesni, jie netgi rinkdamiesi veislę skambina profesionalui. Knygose pateikiamas veislės apibendrinimas, tačiau kiekvienos veislės šunys turi tam tikrų subtilybių. Turiu tokių klientų, kurie ir savo pirmą, ir antrą šunį dresuoti vedė man. Dabar, kai susitinkame ir paaiškėja, jog jie jau trečią šunį įsigijo – gal krizė veikia ar kas – jie sako: „Mes patys bandome šunį dresuoti“. Gerai, jeigu tas šuo geros psichikos, pavyzdžiui, vilkšunis. Tačiau jeigu tai rotveileris, azijatas ar Kaukazo aviganis, tai tokio šuns be profesionalo išdresuoti neįmanoma. Vis dėlto, dažniau žmonės, kad nesugadintų šuns, linkę kreiptis į profesionalą. Skambučių sulaukiu tikrai daug“, – pasakojo kinologas.

Nelegaliai dirbantiems dresuotojams augintinio geriau nepatikėti

Lrt.lt kalbinti oficialūs Lietuvos kinologų draugijos (LKD) dresuotojai pažymėjo, jog socializacijos testą, kurį išlaikęs šuo sostinėje gali būti vedžiojamas be antsnukio, išlaiko ne visi šeimininkų atvesti šunys. Anot pašnekovų, dažniausiai nusivilti tenka tų šunų savininkams, kurie savo augintinių dresūrą buvo patikėję abejotinos kvalifikacijos žmonėms.

„Legalių šunų dresuotojų Lietuvoje yra labai nedaug, vos trys dešimtys. O nelegalių... Iš skelbimų matau, kad jų yra net dar daugiau. Tapti legaliu dresuotoju yra labai nesudėtinga, tiesiog žmogus turi paruošti du šunis, kurie išlaikytų paklusnumo egzaminą ir išklausyti kursą apie šuns anatomiją, fiziologiją ir elgseną. Jeigu žmogus tų žinių neturi arba nesugeba paruošti šuns egzaminui, jis užsiiminėja nelegalia veikla“, – pastebi Lietuvos kinologų draugijos Dresuotojų ir dresūros teisėjų kolegijos pirmininkė Livija Zizevskė.

Pašnekovės teigimu, skirtingai nei legaliai dirbantys šunų dresuotojai, kvalifikacijos šunims dresuoti neturintys asmenys nevengia naudoti ir griežtesnio auklėjimo metodikos, pagrįstos šuns baudimu. Visi lrt.lt kalbinti dresuotojai pažymėjo, jog jeigu skelbime žadama šunį išauklėti per labai trumpą laiką, tai beveik visada po tuo slepiamas gana grubus elgesys su keturkoju.

„Rengiame susitikimus savo rato žmonėms, vyksta varžybos ir seminarai. Apie tai, kad kuris nors legaliai dirbantis Lietuvoje šunų dresuotojas su keturkojais elgtųsi grubiai nesu girdėjusi. Mūsų žmonės stengiasi nesusiteršti savo garbės, tokie dalykai labai greitai išlystų... O kad „nelegalai“ grubiai dirba su šunimis teko ir girdėti, ir skaityti, ir matyti“, – pasakojo L. Zizevskė.

Kaip pastebi Lietuvos kinologų draugijos Dresuotojų ir dresūros teisėjų kolegijos pirmininkė, dar viena problema ta, kad mūsų šalyje šuo yra labai nuvertinamas. Anot pašnekovė, „lietuviams šuo gali būti tik prie grandinės“.

„Iš to kyla masė problemų. Žmogus tiesiog negali su savo augintiniu leisti laisvalaikio mieste. Jo negalima vestis be antsnukio, negalima įsivesti į kavines. Pažiūrėkite į užsienį, kiek žmonių su šunimis vaikšto Londono ar Stokholmo centre. Ten žmonės su savo augintiniais visur vaikšto: po parkus, po centrą, po parduotuves. Tai yra ne šiaip pasivaikščiojimai – tai socialinė adaptacija, intelekto lavinimas. Ir po viso šito mes dar stebimės, kokie ten šunys geri, o Lietuvoje agresyvūs“, – pastebėjo L. Zizevskė.

Aklųjų vedliai – lietuviams neįperkami

Lrt.lt pasidomėjo, kodėl iki šiol Lietuvoje, skirtingai nei užsienyje, nėra ruošiami pagalbininkai akliesiems.

„Pats šuns išlaikymas kainuoja didelius pinigus. Antra, turi būti struktūra, kuri ruoštų šunis vedlius. Prieš kokius penkerius metus viena mergina specialiai vyko į Prancūziją, pas mūsų kolegas, kur mokėsi, kaip reikia su tais šunimis dirbti. Ji bandė tą daryti Lietuvoje, bet suprato, kad ekonomiškai tai nepakeliama.

Pats šuns išlaikymas daug atsieina, o šuns vedlio apmokymas išvis labai brangiai kainuojantis dalykas. Mūsų akliesiems tokios paslaugos tiesiog nebūtų prieinamos dėl ekonominės situacijos šalyje“, – sakė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas.

Anot šunų dresuotojo V. Avtuško, paruošto šuns vedlio kaina siekia apie 10 tūkstančių eurų.

„Užsienio šalyse veikia labai rimtos mokyklos su savo tradicijomis, kurios rengia tokius šunis. Negalią turintys žmonės patys susimoka tik tam tikrą dalį sumos, o didesniąją dalį sumos jiems padengia valstybė. Lietuvoje nėra specialistų, kurie galėtų parengti šunis vedlius, todėl net neįsivaizduoju, kiek pas mus galėtų kainuoti tokio šuns parengimas“, – kalbėjo kinologas.

Sprogmenis apmokyto aptikti keturkojo kaina – kaip automobilio

Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus viršininko pavaduotojo Ramūno Matonio suteiktais duomenimis, Lietuvos policijoje dirba apie 80 tarnybinių šunų. 5 iš jų yra specialiai apmokyti ieškoti sprogmenų ir dirba Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje „Aras“.

Anot kalbinto „Aro“ pareigūno, užsienyje paruoštas sprogmenis aptikti šuo kainuoja apie 40 tūkst. litų. Kiek kainuotų tokį šunį paruošti Lietuvoje, specialistas nesiėmė vertinti.

„Labai sunku vertinti lėšomis, kadangi tai atsieina daug laiko... Tokio šuns paruošimas gali trukti nuo metų iki pusantrų“, – kalbėjo pareigūnas.

Anot „Aro“ specialisto, paprastai sprogmenis galintys aptikti keturkojai dirba iki žilos senatvės. Jų tarnyba pasibaigia tuomet, kai šunys nugaišta.


Šiame straipsnyje: dresūradresiravimasaugintiniai

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių