Vilniui vienos karūnos per maža

Kultūros sostine kitąmet tapsiantis Vilnius užsigeidė ir Europos žaliosios sostinės titulo. Mokslininkai ir žalieji kraipo galvas: toks noras - išsišokimas, rašo „Vilniaus diena".

Ar tai įmanoma?

Sostinę apskriejo naujiena, kad šiais metais ketinama teikti paraišką gauti Europos žaliosios sostinės apdovanojimą. Šiuo apdovanojimu įvertinamas miestų gebėjimas spręsti aplinkos apsaugos problemas ir siekis pagerinti tiek miestiečių gyvenimą, tiek pasaulio aplinkos būklę. Nugalėtoju bus išrinktas tas miestas, kuris per pastaruosius metus sparčiausiai žengė į priekį tvarkydamas parkus ir plėsdamas rekreacines zonas. Be to, Žalioji sostinė turėtų moderniai rūšiuoti atliekas ir rūpintis, kad būtų mažinamas triukšmas.

Žvilgsnis iš šalies

Vilnių atvykę turistai stebisi: jūs gyvenate tarp miškų - pusę bendros miesto teritorijos užima žalieji plotai. Vienam vilniečiui tenka apie 260 kv. metrų žaliosios zonos. Tačiau kalbai pasisukus apie įrengtas ir žmonėms ilsėtis pritaikytas zonas statistika pasirodo esanti liūdnesnė. Pagal ES direktyvas kiekvienam gyventojui turi tekti 30 kv. metrų žaliųjų plotų. Vilniuje šis skaičius mažesnis perpus - 14 kv. metrų.

Nors Vilniuje daug miškų, juose nėra takų, mažosios architektūros objektų, suolų. Dangos parkuose susidėvėjusios, po lietaus telkšo balos, erdvės neapšviestos, o vaikų žaidimo aikštelės, švelniai tariant, netvarkingos.
Miestas vis dar dūsta nuo spūsčių, dažną vasaros dieną kietųjų dalelių koncentracija viršija normą. Tačiau plauti Vilniaus gatves per brangu, o miesto plaučiai - skverai - nyksta ir yra keičiami naujos statybos pastatų.
„Dalyvaudami tokiame konkurse patys sau metame iššūkį. Neneigiame, kad turime bėdų. Tiesiog tai puiki galimybė pasižiūrėti į save iš šalies, įvertinti padėtį ir suprasti, kokie esame kitų sostinių kontekste, kokių priemonių verta imtis norint išspręsti aplinkosaugos problemas", - sakė savivaldybės Užsienio ryšių skyriaus vedėjas Žilvinas Abaravičius.
Vyras mano, kad Vilniui nereikia kuklintis, nes jis turi didžiulį potencialą, yra ambicingų idėjų.„Prieš keletą metų vargu ar kas galėjo tikėtis, kad Vilnius galėtų tapti kultūros sostine. Taip pat netikėtai galime iškovoti Žaliojo miesto karūną", - optimizmo nestokojo Ž.Abaravičius.

Kaltina pataikaujant verslui

Paraišką dalyvauti konkurse miesto savivaldybė turi užpildyti iki šių metų spalio 1 d. Valdininkai sako, kad realus Vilniaus silpnybių ir stiprybių aplinkosaugos srityje vaizdas susidėlios rudeniop.
Užmojus iškovoti Žaliosios sostinės titulą Žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė pavadino „išsišokimu". „Tikrai nesame tam pasiruošę - valdžios vykdoma politika iš esmės prieštarauja konkurso principams. Gyventojai pasipiktinę, kad gviešiamasi užstatyti Gilužio ir Salotės ežerus, rekreacinės zonos Vilniuje apleistos, vandens telkiniai nevalomi, atliekų rūšiavimas ir planuojama jų deginimo gamykla prie Gariūnų kelia įtarimų, statybos naikina medžius - tarnaujama tik didiesiems verslams. Mes dar per silpni tokiems aplinkosaugos konkursams", - neabejojo J.Gadliauskienė.

Pasitempti reikia laiko

Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė atkreipė dėmesį, kad su problemomis, kurios kankina Vilnių, susiduria ir kitos Europos sostinės. Tarkime, su oro tarša ir triukšmu kovoja daugelis miestų.

„Šiek tiek atsiliekame dėl lietaus vandens valymo ir nuleidimo į paviršinius vandens telkinius. Su kietosiomis dalelėmis kovojame, parengti keli naujų parkų projektai - stengiamės atitikti visus ES reikalavimus, tik reikia daugiau laiko", - aiškino V.Braškienė.
Tačiau gyventojai įžvelgia ir kitų nesklandumų. Tarkime, 2005 m. pradėta rūšiuoti šiukšles, tačiau tai pagreičio neįgavo. Žmonės skundžiasi, kad atliekos išvežamos tik tada, kai konteineriai perpildyti. Kai nebėra kur šiukšlių mesti, jos pilamos į tuštesnius antrinės žaliavos konteinerius - taip idėja rūšiuoti atliekas bliūkšta. Iš to naudos kol kas negauna nei gyventojai, nei pačios įmonės.

„Padėtis gerėja. Iš Aplinkos ministerijos gavome 300 konteinerių komplektų: mieste tankinsime jų tinklą, kad gyventojams būtų kuo patogiau", - džiaugėsi savivaldybės tarnautoja.

Ji pabrėžė, kad konkurencija didelė. Tačiau konkurso rezultatai esą gali būti netikėti. „Jei būtų vertinamos pastangos ir pastarųjų kelių metų pažanga, Vilniaus progresas akivaizdus", - įsitikinusi V.Braškienė.

Mečislovas Žalakevičius, Vilniaus universiteto Ekologijos instituto direktorius: „Vilniuje padėtis siaubinga. Lendama į skverus, kėsinamasi į Vingio parką, nauji rajonai statomi nenumatant želdinių plotų, dviračių takai tragiški. Rūpinamasi ne miestiečių gyvenimo kokybe, o verslo interesais. Negalvojama, kad reikia parkų, nes ten bus auginami vaikai. Pas mus nekvepia kuo nors tokiu, kas yra Vakarų Europoje, todėl laimėti tokį konkursą nėra prošvaisčių. Smogas didėja, gatvės neplaunamos. Sovietmečiu automobilių buvo mažiau, oras gaivesnis, sodindavome skverus, o gatvės buvo plaunamos. Grįžome žingsniu atgal. Mano vertinimu, Vilnius kaip Žaliasis miestas jau seniai prarado perspektyvą. Per drąsu dalyvauti tokiame konkurse, nes kiti Europos miestai švaresni ir juose daugiau dėmesio kreipiama į žmogų".

Idėja gimė Taline

Europos žaliosios sostinės projekto idėja priklauso buvusiam Talino miesto merui, šiuo metu Estijos parlamento vicepirmininkui Jüri Ratasui. Jis 2006 m. pristatė šią iniciatyvą Europos miestų merams. Paraiškų 2010 ir 2011 m. apdovanojimui gauti teikimo terminas numatomas iki šių metų spalio 1 d. Laimėtojas bus paskelbtas 2008 m. gruodžio mėnesį.