Viceministras apie oro susisiekimo krizę: blogiau jau nebus

Islandijoje praėjusią savaitę nubudusio vulkano išmestos dulkės ir dėl jų Europoje kilusi oro susisiekimo krizė ne tik atneš didelių nuostolių Lietuvai, bet gali būti ir naudinga šaliai. Susisiekimo viceministras Rimvydas Vaštakas prognozuoja, kad kai kurios bendrovės, tarp jų ir skrydžių, iš krizės gali neblogai uždirbti.

Anot jo, gamtos stichijos nulemtų netikėtų situacijų pasitaiko, ir keleiviams visada reikia tai numatyti, pasirinkti galimas transporto alternatyvas. Europos Sąjungos transporto ministrai pirmadienį nutarė suskirstyti Bendrijos oro erdvę į zonas pagal skrydžių galimybę - tikimasi, kad tai palengvins situaciją.

Interviu BNS antradienį R.Vaštakas sakė, kad jam pačiam, dėl pernelyg gausaus sniego atšaukus skrydžius, yra tekę nakvoti oro uoste ant suolo.

R.Vaštakas atsakė į BNS klausimus.

BNS: Kokia šiuo metu situacija, kurią sukėlė Islandijos ugnikalnio dulkės? Ar daug yra užsienyje įstrigusių žmonių ir kuo realiai jiems galėtų padėti Susisiekimo ministerija, koordinuodama veiksmus su kitomis institucijomis?

R.Vaštakas: Iš tikrųjų tikslių statistinių duomenų neturime, nes įmonės juos renka atskirai, tačiau bandome juos rinkti. Ką tik buvo atvažiavę pasikalbėti "Star1 Airlines" vadovai. Jie paminėjo, kad vien Didžiojoje Britanijoje keli tūkstančiai jų klientų yra įstrigę. Kalbėjomės, kaip būtų galima padėti jiems sugrįžti, kadangi Didžiosios Britanijos oro erdvė vis dar uždaryta. Ieškojome įvairių kelių ir jie išėjo nusiraminę, kadangi pamatė, kad situacija keičiasi į gerąją pusę, ir Europos transporto ministrų pasikalbėjimas antradienį ir priimtas komunikatas gerokai palengvino situaciją.

Antradienį ES koordinuotai pradėta valdyti oro erdvė. Jeigu vulkanas neiškrės dar didesnių eibių, tai situacija gerės. Oro erdvė bus dalijama į tris dalis - kur negalima skristi, kur visiškai laisvai galima ir kur klausimas, galima ar negalima, čia priima sprendimus atsakingos institucijos. Manau, kad didžioji dalis Europos oro erdvės atsidarys.

Kadangi nėra atlikta pakankami mokslinių tyrimų, remiamasi eksperimentais, paskutinės savaitės patirtimi - oro bendrovių KLM, "Lufthansa" ir kitų bandymais. Prieita išvadų, kad jokių pažeidimų per skrydžius nėra. Jie neskrido į tankius dulkių debesis, tačiau skrisdami Europos erdvėje jie patikino, kad jokių techninių pažeidimų neatrasta.

Be to, Susisiekimo ministerijos Ekstremalių situacijų komisija ras dar keletą pasiūlymų ieškant būdų, kaip keleiviams palengvinti sugrįžimą. Greičiausias būdas - pabandyti atnaujinti skrydžius.

BNS: Kas nuramino "Star1 Airlines"? Ar konkretūs pažadai, ar suteikta informacija?

R.Vaštakas: Jie gavo pilnesnį vaizdą ir pamatė, kad nėra tokio didelio pavojaus, kad būtų uždarytos visos Europos šalių oro erdvės, o bus koridoriai skridimui. Jie pamatė situaciją paprastesnę negu įsivaizdavo.

"Star1 Airlines" atstovai paklausė, kokios galima tikėtis situacijos ar ji gali blogėti, ar ne. Jeigu situacija pablogėtų per dvi savaites, tai jiems reikštų dideles problemas, reikėtų ieškoti ekstremalių būdų, kaip žmones parsivežti. Jeigu situacija artimiausiomis dienomis gerės, jie problemų sakė nematantys ir sieks savo klientams suteikti žadėtas paslaugas.

BNS: Kitų oro bendrovių atstovų nesulaukėte?

R.Vaštakas: Šiandien ne, nesikreipė kitos oro bendrovės. Jei kreipsis, mes informuosime juos. Kita vertus, informacijos nemažai oro uostų, atsakingų valstybės institucijų tinklapiuose.

BNS: Kaip situacija, Jūsų nuomone, galėtų keistis?

R.Vaštakas: Blogesnės situacijos, negu buvo praėjusią savaitę, manau, jau nebus. Todėl, kad išsigandus padėties buvo uždarytos oro erdvės daugelyje Europos šalių. Dabar tokio erdvių uždarymo nebenumatoma. Situacija privertė išmokti gyventi tokiomis sąlygomis. Bendrų žemėlapių pagalba ir oro bendrovės matys, kur jos gali skristi. Susisiekimas gerokai pagerės.

BNS: Lietuva rami šalis - joje nėra ugnikalnių, ir tokios patirties ji iki šiol neturėjo. Kaip vertinate situacijos suvaldymą?

R.Vaštakas: Palyginti su kitomis šalimis, Civilinės aviacijos administracija, "Oro navigacija" susitvarkė ypač gerai. Nebuvo visiškai uždaryta oro erdvė. Jei tik būdavo išreiškiamas pageidavimas skristi, buvo analizuojama situacija ir, pasitarus su specialistais, lakūnais, skrydis buvo leidžiamas. Pas mus skrido lėktuvai iš Rusijos, į ją, į pietų šalis. Daugeliu atvejų, kada buvo sustabdyti skrydžiai, jie buvo sustabdyti aviakompanijų iniciatyva - dėl to, kad buvo uždaryti oro uostai, į kuriuos jos turėjo skristi.

Visi trys oro uostai Lietuvoje atidaryti. Jie priima ir išleidžia lėktuvus, jeigu jie nori skristi. Juolab kad pavojinga situacija su dulkių debesiu virš Lietuvos buvo tik vieną parą.

BNS: Ar nebaisu drąsiau prognozuoti ateitį, jeigu pats ugnikalnis yra neprognozuojamas? Ar neiškils vėl problemų?

R.Vaštakas: Prognozuoti yra lengviau po antradienio Europos Sąjungos transporto ministrų komunikato. O ką mes vadiname debesiu? Jei tai yra viena dalelė viename kvadratiniame kilometre, tai debesis ar ne?

BNS: Tikriausiai ne.

R.Vaštakas: Tai jūsų nuomone. O gal kitų nuomone - taip. Ypač tų, kurie leidžia skristi 150 mln. litų vertės lėktuvui ir kartu 160 žmonių. Šiuo požiūriu įvertinimas, ar yra pavojinga pagal tą dulkelių skaičių, yra aiškiau apibrėžiamas pagal europinius reikalavimus. Tai, ko gero, reikš, kad pagal tam tikrą koncentracijos lygį, pagal bandymus, kurie tuščiais įvairiausių tipų lėktuvais vyksta šiuo metu visoje Europoje, skrydžiai bus leidžiami įvertinus, kad pavojaus nėra.

Civilinės aviacijos administracija įvedė tvarką, kad Lietuvoje nusileidęs lėktuvas privalomai patikrinamas ir atradus bent vieną iš galimų įtarimų, jog kažkas dulkėmis apsinešę, orlaivio mentys truputį pažeistos ar apsilydę, iš karto turi būti informuotos specialiosios aviacijos tarnybos ir tik kartu vėliau būtų priimamas sprendimas dėl kito skrydžio.

BNS: Tokių atvejų nepasitaikė?

R.Vaštakas: Ne, iki šiol tokių atvejų nebuvo. Tiek lakūnai, tiek avialinijos suinteresuotos saugumu.

BNS: Kaip vertinate patirtį, įgytą sprendžiant problemas dėl vulkaninių dulkių keliamos grėsmės?

R.Vaštakas: Europos Sąjungai reikėtų pasimokyti iš JAV, kurios turi salyną su aktyviais ugnikalniais. Pas juos tam tikra dokumentacija yra paruošta, veikia. Galbūt vertėtų pasimokyti iš Japonijos patirties. Aš įsivaizduoju, kad tas procesas jau ir vyksta. Europai galų gale verta pasikalbėti su Italijos, kuri turi Etną, ekspertais.

Kiek teko susižinoti Rusijoje, jie didelių problemų dėl vulkaninių dulkių nemato. Pas juos yra reikalavimas vulkaninių dulkių debesis apskristi 10-ies ar daugiau kilometrų atstumu ir kažkokių atvejų, nelaimingų atsitikimų nėra buvę.

Ieškant įvairių sprendimų lieka vienas esminis - saugumas. Geriau lėktuvas tegul neskrenda, bet kad būtų saugu. Čia yra pirmas ir pagrindinis prioritetas. Niekas negali leisti pakilti, jeigu nėra užtikrintas saugus skrydis. Todėl Civilinės aviacijos administracijos"Oro navigacijos" vadovai man pareiškė, kad jie suteikia leidimus skristi tik tada, kai jie įsitikinę dėl saugumo.

BNS: Vistik išlieka klausimas dėl vulkaninių dulkių koncentracijos, nes pasigirdo nuomonių, kad technika nėra tobula ir su ja sunku koncentraciją įvertinti. Kaip ji nustatoma?

R.Vaštakas: ICAO dokumentuose yra parašyta, kad negalima skristi dulkių debesyse, bet nurodymai dėl koncentracijos neįdėti. Ir remiantis šiuo nutarimu valstybės greičiausiai puolė uždarinėti savo oro erdves. O paskui ėmė domėtis pelenų koncentracija ir žiūrėti į patirtį. Todėl dabar į šituos klausimus ieškoma atsakymų ir tos neskraidymo zonos bus nustatytos didesnės, koncentracijos bus apskaičiuotos. Čia iš tiesų reikia mokslinio darbo, studijų, tačiau bendras Europos koordinavimas palengvins situaciją.

BNS: Akivaizdu, kad mokslo darbams ir studijoms dabar tiesiog nėra laiko.

R.Vaštakas: Reikia remtis JAV, Japonijos, Rusijos, kitų šalių patirtimi, keistis ja, kalbėtis su mokslininkais. Tai įvertinę Europos institucijos apibrėš vulkaninių debesų gabaritus.

BNS: Ar tai nereiškia, kad Civilinės aviacijos administracijai paliekama labai didelė atsakomybė pačiai įvertinti, kokia yra vulkaninių dulkių koncentracija ir ar lėktuvai gali skristi?

R.Vaštakas: Kaip tik sakyčiau, kad Civilinės aviacijos administracijos atsakomybę sumažina tai, kad žemėlapiai atsiunčiami iš Europos institucijų. Tai mūsų institucijoms palengvina darbą apsisprendžiant.

BNS: Oro bendrovės dėl sutrikusio susisiekimo negauna pajamų, patiria nuostolių. Pajamų negauna ir įmonė "Oro navigacija", oro uostai. Kokios įtakos situacija gali turėti visam transporto sektoriui? Ar skaičiavote, kaip gali būti išmatuojama ši oro susisiekimo krizės įtaka?

R.Vaštakas: Vien Vilniaus oro uostas per dieną netenka apie 100 tūkst. litų pajamų, kiti oro uostai kiek mažiau. "Oro navigacija" taip pat netenka dalies pajamų. Tai yra blogai ir tikimės, kad artimiausiu metu atnaujinus skrydžius tos pajamos atsistatys.

Jeigu kalbėti apie privačias bendroves, tai kai kurios jau ėmė naudotis ta situacija. Ne tik kitų sektorių, bet ir oro transporto vežėjai. Dabar susikaupę keleivių srautai gali būti naudingi tiems, kurie pirmi pradės skraidyti. Vistiek atstatyti skrydžių grafiko neįmanoma per vieną dieną - tai užtruks kelias dienas arba savaitę. Jaučiu, kad kai kurios aviakompanijos gali uždirbti daugiau negu prarado per šią krizę. Tačiau bendrai paėmus nuostoliai bus dideli.

BNS: Galbūt turite prognozes, kokie?

R.Vaštakas: Ne, tokių duomenų kol kas neturime. Europos Komisijos atstovai yra pareiškę, kad tai ne šiandienos ar rytdienos klausimas, bet pasibaigus oro krizei ir rinkoje nusistovėjus situacijai, bus svarstomas klausimas dėl kompensavimo.

BNS: Kas gali pakliūti į kompensuojamų nuostolių sąrašą?

R.Vaštakas: Nežinia. Gali būti skaičiuojama pagal nepervežtų keleivių skaičių, aviakompanijoms skiriamos kompensacijos pagal prastovų dienas. O jeigu lengvai praeis krizė, gali ir visai nebūti kompensacijų.

BNS: Ar turite duomenų, kiek per šią oro susisiekimo krizę pasimetusių, prastai aptarnautų žmonių?

R.Vaštakas: Vien Vilniaus oro uosto tinklapį per vieną dieną aplanko daugiau kaip 50 tūkst. unikalių lankytojų. Informacijos stengiamasi teikti kiek įmanoma daugiau, tačiau vieniems jos reikia daugiau, kitiems mažiau. Antra, tokiose kritinėse situacijose labai veikia emocijos. Vienam jei per valandą ir šimtą kartų pasakysi - vistiek bus mažai, liks nepatenkintas. Kitam vieną kartą pasakyti užtenka ir jis žino, ką daryti - eina į autobusą, nuomojasi automobilį arba laukia viešbutyje, kol situacija pagerės.

Trečia, mes turime nepamiršti, kad visos šitos kelionės buvo, yra ir bus organizuojami privačių kompanijų. Jos pirmiausiai ir atsakingos, mes tiktai pagalbininkai.

BNS: Žmonės papuolė į visiškai netikėtą situaciją. Gyveno, dirbo, vyko atostogauti, darbo reikalais į svečias šalis ir nebegali grįžti. Ar tai gali padidinti žmonių baimę keliauti?

R.Vaštakas: Jau padidino.

BNS: Iš ko sprendžiate?

R.Vaštakas: Parvažiavęs iš kelionės vienas žmogus man šiandien pasakė, kad geriau važiuos į kokius Klausučius ilsėtis, bet ne į Hurgadą. Juokaujant, tokiu būdu skatinamas Lietuvos vidaus turizmas - reiškia, kaimo turizmo pajamos taip pat gali augti.

Iš tiesų, tai gaila žmonių. Kritinių situacijų yra, bet labai mažai jų. Manau, kad renkantis iš dviejų blogybių palaukti ar rizikuoti, geriau palaukti. Mūsų užduotis - ir ministerijos, ir Civilinės aviacijos administracijos, ir "Oro navigacijos", kad skrydžiai būtų saugūs.

Skrydžiai iš Lietuvos jau atsinaujina. Lietuva pati išeina iš situacijos. Tik palinkėčiau, kad ir kiti Europos Sąjungos oro uostai greičiau atsidarytų, skrydžių koordinavimas įsibėgėtų ir greičiau būtų atstatytas normalus susisiekimo režimas. Aišku, keleiviams palinkėčiau, kad bet kada, renkantis bet kokią susisiekimo priemonę pagalvotų ir apie alternatyvas, galimus įstrigimus.

Man dėl gausybės sniego teko nakvoti ant suolo Kopenhagos oro uoste. Tokios nemalonios kartais yra to įprastai didelio susisiekimo greičio pasekmės, kurias patiria mūsų visuomenė.

 


Šiame straipsnyje: ugnikalnis

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių