V.Bacys: „Tikėjomės daugiau diskusijų ekspertine prasme“

Švietimo viceministras Vaidas Bacys teigia, kad Lietuvos pusė pradėdama darbą bendroje su Lenkija švietimo ekspertų grupėje tikėjosi daugiau ekspertinio požiūrio, tačiau pripažįsta, kad, Lietuvos lenkams reiškiant nepasitenkinimą dėl Švietimo įstatymo pokyčių, politinių dalykų šiose diskusijose visiškai nepavyko išvengti.

„Lietuvos pusė tikėjosi labiau ekspertinės linijos, bet kai kalbame apie švietimo politiką, be abejo, tos politinės linijos visiškai išvengti yra neįmanoma. Tikrai tikėjomės daugiau diskusijų ekspertine prasme, bet kadangi tai yra gyvenimiška, tam tikra prasme emocijos - lenkų tautinė mažuma jautriai reaguoja į dabartinę situaciją - kartais ir nulemdavo, kad ne vien ekspertiniai dalykai būdavo akcentuojami, bet ir tam tikri politiniai“, - BNS penktadienio vakarą sakė V.Bacys po baigiamojo abiejų šalių ekspertų susitikimo Trakuose.

Susitikime buvo sutarta, kad Lietuvos ir Lenkijos pusės parengs atskirus pranešimus apie šios darbo grupės pasiektus rezultatus.

„Yra sutarta, kad kiekviena pusė paruoš ir išplatins savo pareiškimą. Yra konstatuota iš Lietuvos pusės, jog mes tikrai džiaugiamės, kad buvo tie keturi susitikimai, nes daugelis tų klausimų, kuriuos kėlėme dėl lietuvių tautinės mažumos ir lenkų tautinės mažumos yra ir išlieka svarbūs. (...) Mes šitą pranešimą esame paruošę išplatinti antradienį, pakankamai išsamų ir su tam tikrais savo argumentais, kurie liečia svarstytus klausimus“, - kalbėjo švietimo viceministras.

V.Bacys sakė, kad bendros darbo grupės susitikimuose kai kuriais klausimais, pavyzdžiui liepą įsigaliojusio Lietuvos Švietimo įstatymo, išsiskyrė. Jis pabrėžė, kad būtų naivu tikėtis, kad nuomonės ir pozicijos visada sutaps ir pridūrė, kad to siekiant būtina ir toliau bendrauti.

„Visų pirma, lenkų pusė norėtų, pageidautų, kad mes išreikštume norą dėl įstatymo keitimo. Lietuvos pusė pabrėžė, kad šita ekspertų grupė buvo sukurta ne įstatymui kvestionuoti, bet dėl poįstatyminių aktų ir jų įgyvendinimo. Mes šitą poziciją ir akcentavome. (...) Šiandien daugiau buvo apibendrinimas ir išryškinimas, kokiose pozicijose mes susikalbame, kokiose pozicijose nuomonės išsiskiria ir kiekviena pusė išdėstys detaliai savo poziciją paskelbdama savo pareiškimą“, - aiškino viceministras.

Lietuvos ekspertai savo vertinimus pristatys ministrui pirmininkui Andriui Kubiliui ir nusiųs Lenkijos pusei. Susitikimas Trakuose buvo penktasis.

Ankstesniuose susitikimuose ekspertai skelbė sutarę dėl tokių dalykų kaip baigiamojo lietuvių kalbos brandos egzamino formos vienodumo ar lietuviškų mokyklų Lenkijoje finansavimo peržiūrėjimo, taip pat sutarta įsteigti nuolatinę darbo grupę.

Tačiau artėjant baigiamajam susitikimui, lenkų pusė ėmė kalbėti, esą darbo grupė buvo neveiksminga, ir vėl paragino Lietuvą keisti Švietimo įstatymą, kuriuo stiprinamas dalykų dėstymas lietuvių kalba.

Likus kelioms dienoms iki susitikimo Trakuose Lenkijos žiniasklaida paviešino premjero Donaldo Tusko laišką Andriui Kubiliui, kuriame Lenkijos premjeras darbo grupės rezultatus pavadino nepatenkinamais. Netrukus po to Lietuvos lenkų rinkimų akcijos interneto svetainėje paskelbta apie planuojamą streiką lenkiškose mokyklose Lietuvoje.

Pagal naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą, tautinių mažumų mokyklose Lietuvos istorija ir geografija turi būti dėstoma lietuviškai, o po kelerių metų numatoma suvienodinti lietuvių kalbos egzaminą tautinėms mažumoms ir lietuviams. Lietuvos lenkai sako, kad taip bloginama jų padėtis.

Lietuvos Vyriausybė teigia, kad jos pasirinktas modelis yra vienas iš nuosaikiausių Europoje ir pažymi, kad kitose šalyse, įskaitant Lenkiją, galioja panašios nuostatos dėl vienodo egzamino ir dalykų dėstymo valstybine kalba.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Zbygniewas

Zbygniewas portretas
Kodėl diskriminuojama dauguma Vilniaus ir Šalčininkų rajonų gyventojų, kurių gimtoji kalba yra "po prostu"? Kodėl jie priversti nuo pirmos klasės mokintis svetima (ne gimtaja) jiems gretimos valstybės (Lenkijos) kalba? Kada Lietuvoje bus suteikta galimybė vaikams gauti išsilavinimą gimtaja "po prostu" kalba ?

Zbygniewas

Zbygniewas portretas
‎_Lenkiškų mokyklų pradinių klasių mokytojos , krūvon suėjusios , nuolat aimanuodavo, kad "jų mokiniai ateina visai nemokėdami (pabr. ) gimtosios kalbos"._ Tai tik patvirtina faktą, kad vaikai šeimose kalba ne lenkiškai. Todėl pirmokų mokymas lenkiškose mokyklose svetima kalba psichologiškai traumuoja vaikus - jie iki mokyklos galvojo, kad ta kalba, kuria kalbėjo namuose jų tėvai ir yra tikroji lenkų kalba, bet šis atradimas jiems gali įvaryti nepilnavertiškumo kompleksą, kai esi neaišku kokios tautybės (nes vartojama kalba yra tautybės pagrindinis požymis).

mizantropas

mizantropas portretas
gi visi žinome, kad su slavais nei susitarti, nei dalykiškai susikalbėti neįmanoma. Tai tokios ožių tautos, todėl ir nereikia stengtis. Tačiau neužmiršti, kad su priešais reikia kovoti jų pačių ginklu.
VISI KOMENTARAI 3

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių