Vasaros laiko įvedimas: siūloma atlikti tyrimus, atsiklausti žmonių

Vasaros laiko įvedimas. Būti ar nebūti? Parlamentaras Audrius Endzinas sako, kad Lietuva turėtų atlikti tyrimus ir nuspręsti, ar vasaros laiko įvedimas naudingas.

„Iki šiol nėra atlikti aiškūs tyrimai, kokį poveikį žmonių sveikatai ir valstybių ekonomikai kelia vasaros laiko įvedimas. Pasak psichologų, laiko keitimas neigiamai atsiliepia žmonių sveikatai, sukelia stresą, mieguistumą, tuo tarpu sezoninio laiko šalininkai teigia, kad jis turi teigiamą poveikį ekonomikai bei energijos taupymui. Kita vertus, pastarieji teiginiai nėra įrodyti. Sutaupomos energijos procentas toks mažas, kad kyla abejonės ar verta kasmet po du kartus persukinėti laikrodžių rodykles. Gali būti, kad mažiau energijos vasaros sezono metu sunaudojama ir dėl kitų priežasčių“, - svarsto Seimo narys.

Jis tikino šią savaitę dar kartą kreipęsis į Vyriausybę ragindamas apsvarstyti galimybę iki 2011 m. pabaigos atlikti išsamius ir objektyvius tyrimus dėl vasaros laiko poveikio sveikatos, energetikos, transporto, aplinkos, turizmo bei žemės ūkio sektoriams. Vyriausybei politikas pasiūlė atlikti ir šalies gyventojų apklausą.

A.Endzino tikinimu, tokia apklausa buvo atlikta tik prieš dešimtmetį - 2000 m. Po jos paaiškėjo, kad 73 proc. respondentų buvo už tai, kad kovą laikrodžių rodyklės nebūtų persukamos viena valanda į priekį, o spalio mėnesį - valanda atgal.

Paskutinįjį kovo savaitgalį Lietuvos gyventojai, kartu su dar šimtu pasaulio valstybių, pasuks laikrodžių rodykles į priekį, pereidami prie vasaros laiko. Skirtingą sezoninį laiką šalies Vyriausybė, atsižvelgdama į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, įvedė dar 2003 m. Direktyva nustatytas vasaros laiko režimas galios iki 2012 m., o vėliau valstybės ir vėl turės apsispręsti, ar toks laiko kaitaliojimas yra priimtinas.

Kaip portalas jau skelbė, daugelis Europos Sąjungos (ES) šalių vasaros laiką įsivedė praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Pirmoji ES direktyva dėl vasaros laiko susitarimų buvo priimta 1980 m. Ji numatė bendrą vasaros laiko taikymo pradžios datą. Pabaigos datą - paskutinį spalio sekmadienį - nustatė 1996 m. įsigaliojusi septintoji direktyva.

Primename, kad vasaros laikas įvedamas kiekvienų metų paskutinįjį kovo sekmadienį. 3 val. nakties visos laikrodžių rodyklės pasukamos viena valanda į priekį. Toks laikas galioja septynis mėnesius. Paskutinį spalio sekmadienį, 4 val. nakties, laikrodžio rodyklės pasukamos viena valanda atgal.  Idėja įvesti vasaros laiką kilo dar 1784 m., kuomet amerikietis politikas Benjaminas Franklinas sugalvojo, jog tokiu būdu būtų galima sutaupyti elektros energijos.

B.Franklino teigimu, žmonės švaisto šviesųjį paros laiką vasaros rytais gulėdami lovoje, o pasukus laikrodžius valanda į priekį būtų išlošiama viena šviesi vakaro valanda.

Dalis Europos valstybių vasaros laiką įsivedė dar XX a. pradžioje. Pirmojo pasaulinio karo metais pirmieji tai padarė anglai - pristigus kuro ir degalų nuspręsta geriau panaudoti saulės šviesą. Kai kuriose Europos šalyse vasaros laikas buvo įvestas 1973 metais, kai pasaulį ištiko naftos krizė ir buvo stengiamasi taupyti elektros energiją.


Šiame straipsnyje: Vasaros laikas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių