Valtybės kontrolė: Aplinkos ministerija nepakankamai kontroliuoja atliekų tvarkymą

 

Gamintojų ir importuotojų atsakomybė už aplinkos teršimą gaminiais ir jų pakuotėmis Lietuvoje yra gana formali, nepakankamai išvystytas atliekų surinkimas, rūšiavimas ir antrinių žaliavų perdirbimas, todėl apie 90 proc. komunalinių atliekų atsiduria sąvartynuose ir tik apie 8 proc. yra perdirbamos ar eksportuojamos. Prie tokių išvadų priėjo valstybiniai auditoriai, išankstinio tyrimo metu įvertinę gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą Lietuvoje.

Valstybės kontrolierės Giedrės Švedienės teigimu, Aplinkos ministerija pripažįsta, kad šiuo metu gamintojų atsakomybės už aplinkos teršimą principas iš esmės nėra įgyvendintas, todėl būtina peržiūrėti šią sritį reglamentuojančius teisės aktus, sustiprinant gamintojų pareigą rūpintis gaminamos ar importuojamos produkcijos atliekomis.

„Šiuo metu Aplinkos ministerija jau yra parengusi teisės aktų pataisas, kurios turėtų pakeisti iki šiol galiojusią  gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą ir išspręsti išankstinio tyrimo metu auditorių nustatytas atliekų tvarkymo problemas“, – teigia G. Švedienė.

Todėl Valstybės kontrolė nusprendė kol kas atidžiai stebėti, kaip veiks tobulinama atliekų tvarkymo sistema ir, įžvelgus trūkumų, atlikti naujosios sistemos auditą.

Teisės aktuose numatyta, kad gamintojai ir importuotojai gaminių ir pakuočių atliekų surinkimu ir tvarkymu gali rūpintis patys arba samdyti įmones. Įstatymai taip pat leidžia atliekų tvarkymo funkciją perleisti valstybei, už visus į rinką išleistus gaminius ir pakuotes mokant į valstybės biudžetą mokesčius, kurie naudojami Gaminių ar pakuotės tvarkymo programai finansuoti.

Valstybės kontrolė konstatavo, kad šioje atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemoje esama reikšmingų trūkumų.

Nustatyta, kad atliekų tvarkymą patikint samdytoms įmonėms, valstybei sunku kontroliuoti, ar atliekos tikrai surenkamos ir perdirbamos: atliekų tvarkymo sutartį sudariusi įmonė neprivalo įsitikinti, ar tai tikrai buvo atlikta, jai pakanka iš atliekas tvarkančių įmonių gauti pažymą. Todėl auditoriai įžvelgia riziką, kad atliekos gali būti ne sutvarkomos, o atsidurti sąvartynuose.

Valstybiniai auditoriai konstatavo, kad kasmet daugiau nei pusė už aplinkos teršimą gaminių ir pakuočių atliekomis surinktų lėšų lieka nepanaudotos. Todėl dalis atliekų, už kurias jau yra sumokėta, gali būti nesutvarkomos. Be to, tik apie 4-35 proc. lėšų kasmet pasiekia atliekas tvarkančias įmones. Didžioji jų dalis panaudojama įsigyjant atliekų rūšiavimo konteinerius, kurie perduodami savivaldybėms.

Pasak auditorių, rinkoje sumažėjus tam tikrų antrinių žaliavų poreikiui ir nukritus jų kainoms, atliekas tvarkančios įmonės gali nutraukti jų surinkimą. Tokiu atveju  sumažėtų perdirbamų atliekų, dar daugiau jų patektų į sąvartynus, mažėtų gyventojų suinteresuotumas jas rūšiuoti.

Pasak auditorių, ne visų verslo sričių atstovai, importuojantys gaminius į šalies rinką, yra įtraukti į atliekų surinkimo ir tvarkymo procesą. Pavyzdžiui, gamintojo ir importuotojo atsakomybės principas netaikomas asmenims, kurie įveža į Lietuvą transporto priemones ir čia jas parduoda. Todėl, pasak auditorių, ateityje valstybei teks ieškoti šių atliekų surinkimo ir tvarkymo finansavimo šaltinių.

Valstybės kontrolė atkreipia dėmesį, kad vykdomos dar ne visos užduotys stiklo taros, baterijų ir akumuliatorių, vidaus degimo variklių degalų ir tepalų, oro įsiurbimo filtrų bei automobilių hidraulinių amortizatorių atliekų surinkimo ir perdirbimo srityje. Todėl šios atliekos patenka į sąvartynus ar kitose vietose teršia gamtą.


Šiame straipsnyje: šiukšlėsatliekos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių