Valstybės skolai padengti kasmet reiks skirti vis daugiau pinigų

Pastaraisiais metais gerokai išsipūtusiai valstybės skolai tvarkyti kasmet turėsime vis plačiau atverti pinigines. Skaičiuojama, kad per patį piką palūkanoms gali tekti pakloti apie 2,5 mlrd. litų, rašo "Lietuvos žinios".

Naujausiais duomenimis, iki balandžio mėnesio valstybės skola siekė 32,7 mlrd. litų - tai 5,6 mlrd. litų daugiau nei praėjusių metų pabaigoje. Kadangi finansiniai įsipareigojimai kreditoriams auga, didėja ir skolos tvarkymo išlaidos.

Prieš dvejus metus palūkanoms mokėti buvo skirta 833 mln. litų, o šiemet planuojama atseikėti daugiau kaip 1,5 mlrd. litų. Vėlesniais metais skaičiuojamos dar didesnės sumos.

Valdančiosios koalicijos atstovai padėties nedramatizuoja. Esą subalansavę biudžeto deficitą pamažu ropšimės ir iš skolų duobės. Tačiau opozicija įsitikinusi, kad situacija - itin sudėtinga.

Finansų ministerijos skaičiavimais, valstybės skolos tvarkymo išlaidoms kitais metais reikės skirti 1,9 mlrd. litų. 2012-aisiais šiam reikalui turėsime atseikėti 2,3 mlrd. litų, po metų - jau 2,5 mlrd. litų. Jei skylė biudžete nemažėtų, skola kainuotų gerokai brangiau. Manoma, jog tokiu atveju 2013-aisiais reikėtų pakloti 3,2 mlrd. litų, dar po metų - 3,6 mlrd. litų.

Plačiau praverti piniginę teks ne tik palūkanoms mokėti, bet ir pačioms skoloms grąžinti.

Pagal šiuo metu sudarytus skolinimosi sandorius planuojama, kad kitąmet skolos grąžinimas sudarys apie 1,5 mlrd. litų. Skaičiuojama, jog 2012-aisiais tam turėsime skirti 4,4 mlrd. litų. Tokia didelė suma susikaups dėl to, kad reikės išpirkti 2002 metais pradėtą leisti ir 2006-aisiais papildytą 1 mlrd. eurų (3,45 mlrd. litų) obligacijų emisiją. Didžiąją dalį grąžinamų lėšų sudaro vertybinių popierių išpirkimas. Paskolų grąžinimas 2011 metais sieks 23 mln. litų, o 2012-aisiais - 33 mln. litų.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nesiimant priemonių biudžetui subalansuoti 40 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) dydžio skola kraštui grėsė jau 2009 metais. Tačiau pavykus skylę biudžete sumažinti iki 9 proc, valstybės skola neviršijo 30 proc. BVP.

Kaip aiškina ministrė, mažesnė skola tada būtų reiškusi tiesiog chaotišką biudžeto subalansavimą, tad gyventi būtų tekę iš surenkamų pajamų. I.Šimonytės teigimu, norint sutramdyti valstybės skolą, būtina siekti, kad 2012 metais biudžeto deficitas sumažėtų iki 3 proc. BVP. Tokiu atveju krašto įsipareigojimai kreditoriams stabilizuotųsi prie 43 proc. BVP.

"Jei būtume drausmingi ir toliau, galėtume ją pradėti net šiek tiek mažinti - skolai tvarkyti daugiausia atiduotume apie 2,5 mlrd. litų, o vėliau tos sumos imtų mažėti", - dėstė ministrė.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko nuomone, šiuo požiūriu Lietuva, palyginti su kitais Europos kraštais, neatrodo grėsmingai. Be to, anot jo, kitos skolinimosi alternatyvos šiuo metu neturime.

Seimo opozicijos lyderis Vytautas Gapšys laikosi visai kitokios nuomonės. Anot jo, sparčiai didėjančios išlaidos skolai tvarkyti atrodo itin grėsmingai.

"Atmetus Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšas, valstybės biudžete lieka tik apie 13 mlrd. litų. Vadinasi, skolai tvarkyti atiduosime kone ketvirtadalį pinigų. Tai labai sudėtinga situacija", - įsitikinęs V. Gapšys.

Seimo opozicijos lyderis pabrėžia, jog 2013 metais, kai kraštas turės tam skirti daugiausia lėšų, sumažės ES struktūrinių fondų parama.

Tai, kad daug pinigų teks išleisti skolai tvarkyti, finansų analitike Violeta Kryvienė vertina neigiamai. Tačiau ji pažymi, jog esant dabartinei situacijai neturime kitos išeities. Skolintis tenka gana brangiai, nes finansų rinkų padėtis