Valstybės kontrolierė G.Švedienė: ateinu ne griauti, o statyti

Nuo balandžio vidurio valstybės kontroliere dirbanti 42-jų Giedrė Švedienė žada daugiau "karštų" auditų, nes, pasak jos, per paskutinius metus valstybėje įvyko labai daug pokyčių, todėl auditoriams svarbu domėtis, kaip tokiu laikmečiu naudotos valstybės lėšos ir turtas.

Naujoji įstaigos vadovė taip pat ketina kalbėti apie auditorių atlyginimų didinimą, kitaip ji baiminasi, jog patyrę specialistai ims dairytis geriau apmokamo privataus verslo.

G.Švedienė atsakė į BNS klausimus.

Ar tikėjotės, kad Seimas Jūsų kandidatūrą patvirtins taip lengvai ir greitai?

Tikėjausi ir kažkodėl galvojau, kad neturėtų būti didelių problemų Seime.

Ar skaičiavote, kelinta esate valstybės kontrolierė?

Penkta.

O per visą šios įstaigos istoriją?

G.Švedienė: Nenoriu skaičiuoti. Neskaičiuokime. (Šypsosi.) Žinau atsakymą. (Juokiasi.)

(G.Švedienė yra 13-ta valstybės kontrolierė - BNS).

BNS: Kaip sužinojote, kad prezidentės akys nukreiptos į Jus?

Sulaukiau tokio siūlymo iš prezidentės patarėjo, visas skyrimo procesas vyko per patarėjus.

Kaip sureagavote?

Buvo labai netikėta. Labai ilgai galvojau, ar kandidatuoti į tokias pareigas, nes gerai suprantu šių pareigų atsakomybę, koks tai asmeninis iššūkis - juk Valstybės kontrolė - svarbi gerą vardą ir pripažinimą turinti institucija.

Svarstant Jūsų kandidatūrą Seime parlamentarai domėjosi, kaip vengsite viešųjų ir privačių interesų, kai reikės priimti sprendimus dėl energetikos ūkio, nes Jūsų vyras - energetikos viceministras Romas Švedas. Tačiau beveik nebuvo paliesta Jūsų ir prezidentės pažintis, nors šito aspekto nepraleido žiniasklaida.

Per 12 karjeros metų dirbau su devyniais ministrais, D.Grybauskaitė buvo viena iš jų. Tiesiogiai nebuvau jai pavaldi, nes tuo metu Finansų ministerijoje dirbau skyriaus vedėja.

Ar Jūsų pažintis su prezidente tik darbinė?

Taip.

Dabar šalyje sprendžiama daug energetinių problemų. Tikriausiai ir Valstybės kontrolė energetikos ūkiui skirs daug dėmesio.

Energetikos sektorius nuolat buvo ir bus Valstybės kontrolės akiratyje. Šiais metais atliekami trys energetikos srities auditai. Turėsiu nusišalinti nuo šių auditų, nuo srities, kuri susijusi su mano vyro kompetencija.

Net ir tada, kai reikės pristatyti auditų išvadas?

Taip. Visomis prasmėmis. Auditus ir jų rezultatus pristatyti gali tiek mano pavaduotojas, kuruojantis šią sritį, tiek auditą atlikusio departamento atstovai.

BNS: Kokie numatomi pokyčiai Valstybės kontrolėje, Jūsų komandoje?

G.Švedienė: Kalbant apie artimiausią mano komandą, tai yra pavaduotojus, darbą netrukus pradės trečiasis pavaduotojas, kuris pakeis į kitą darbą išeinantį kadencijos baigusios kontrolierės pavaduotoją. Esminių reformų institucijoje neplanuoju. Ateinu ne griauti, o statyti.

Ir kokios "statybos" planuojamos?

Pirmiausia daug dėmesio skirsiu audito kokybei. Be to, tam tik pokyčiai bus ir strateginio planavimo srityje, bet tai jau susiję su kitų metų Valstybės kontrolės darbais, kuriuos pradėsime planuoti vasarą.

Kokie svarbiausi kitų metų veiklos akcentai?

Daugiau dėmesio turėtume skirti valstybės gyvenimo aktualijoms. Auditų temos turėtų būti ne tik einančios iš paskos procesų, bet greta jų arba net priekyje.

Iki šiol tai nebuvo daroma?

Buvo. Tik tai nebuvo daroma sistemiškai, buvo mažiau tokių "karštų" auditų. Per paskutinius metus valstybėje įvyko labai daug pokyčių, o prieš kelerius metus gyvenimas netekėjo taip intensyviai, kaip dabar, prasidėjus krizei.

Ar yra sričių, kurios išvengdavo Valstybės kontrolės audito?

Nemanau. Finansiniai (teisėtumo) auditai pas visus didžiausius asignavimų valdytojus atliekami kasmet, o mažiausius vertiname ne rečiau kaip kas penkerius metus. Veiklos auditus planuojame pasitarę su Seimo nariais, valstybės institucijomis, mokslininkais, verslininkais, įvairių sričių specialistais, be to, ir patys nuolat atliekame įvairių sričių išsamius išankstinius tyrimus.

Pernai pradėjome dar vieną iniciatyvą, susijusią su valstybinio audito programos rengimu - diskusijų ciklus, skirtus aktualiausioms valstybės problemoms aptarti. Tokios diskusijose išgirstos skirtingos įvairių sričių ekspertų nuomonės yra labai naudingos mūsų auditoriams. Tad tikiu, kad visos svarbiausios valstybės gyvenimo sritys yra sulaukusios valstybinių auditorių dėmesio.

Netrukus bus pradėti 2011 metų valstybės biudžeto svarstymai. Kokie jūsų pasiūlymai?

Kaip ir kasmet, lapkritį Valstybės kontrolė pateiks savo išvadą apie ateinančių metų valstybės biudžeto projektą. Kol jo neturime, nenorėčiau užbėgti įvykiams už akių. Tiesiogiai nedalyvaujame biudžeto sudarymo projekto procedūroje.

Beveik po kiekvieno audito Valstybės kontrolės išvadose mirga frazės "lėšos naudotos neefektyviai, rezervų taupyti yra". Gal Valstybės kontrolė, aktyviau dalyvaudama biudžeto formavime, užbėgtų už akių neefektyviam lėšų naudojimui?

Pastabas pasakome įvertinę biudžeto projektą - toks yra mūsų užbėgimas įvykiams už akių. O Vyriausybė turi galimybę atsižvelgti į mūsų pastebėjimus. Matome, kad neretai Finansų ministerija įdėmiai skaito mūsų išvadas apie biudžeto projektą ir atsižvelgia į pastabas. Pavyzdžiui, džiaugiuosi, kad Finansų ministerija atsižvelgė į Valstybės kontrolės siūlymą mažinti asignavimų valdytojų ir vykdomų programų skaičių, kas tikrai padeda geriau prižiūrėti biudžeto vykdymą. Tiesa, pradėtą darbą dar reikėtų tęsti.

Ar per taupymo vajus "neaptrupėjo" Valstybės kontrolės jėgos?

Per metus darbo užmokesčio fondas buvo sumažintas net 19 proc. Tačiau džiaugiuosi, kad nepaisant to, buvo atlikti visi numatyti auditai ir net šiek tiek papildomų darbų.

Kiek uždirba valstybės auditoriai?

Pradedantysis auditorius gauna 1,7 tūkst. litų "į rankas", aukščiausią kvalifikaciją ir didžiausią darbo stažą turintys gali uždirbti daugiau nei 3 tūkst. litų. Atlyginimų klausimas yra sudėtingas ir ateityje galime netekti geriausių auditorių - jie pereis į privatų sektorių, ten, kur bus geriau apmokami. Todėl aš, kaip institucijos vadovė, ateityje tikrai kalbėsiu apie milijardus audituojančių valstybinių auditorių atlyginimus - jie turi būti didesni, jei norime, kad Valstybės kontrolėje dirbtų tikrai kompetentingi ir kvalifikuoti žmonės.

Ar keičiasi įstaigų požiūris į Valstybės kontrolės auditorius?

Norėčiau, kad į Valstybės kontrolę ir valstybinius auditorius būtų žiūrima gal net su džiaugsmu. Juk auditorius ne tik nustato problemą, bet ir pasako, kaip ištaisyti klaidas, kaip ateityje jų išvengti, kaip dirbti efektyviau. Juk privatus sektorius net perka audito paslaugas, laukia auditorių įvertinimų ir patarimų, moka už tai nemažus pinigus. Labai norėčiau, kad į Valstybės kontrolės auditorius valstybės institucijos žiūrėtų panašiai - lauktų jų išvadų ir patarimų ne su baime, o su pagarba ir naudos institucijai supratimu.

Apie kokius pokyčius Valstybės kontrolės darbe, požiūryje į Valstybės kontrolę svajojate?

Labai norėčiau, kad po penkerių metų auditas viešajame sektoriuje būtų savaime suprantamas dalykas, suvokiama, kad tai - neatsiejama veiklos dalis. Privačiame sektoriuje didžiuojamasi auditu. Nematau priežasčių, kad tai neturėtų įvykti ir valstybiniame sektoriuje.

Ar jūs nusiteikusi daryti politikams spaudimą, kad vieni ar kiti sprendimai būtų priimami greičiau?

Šiuo atveju pats laikas sudėlios, kad sprendimas būtų priimtas pakankamai greitai - kitais metais tikrai. Jeigu pavyktų šiais metais - būtų labai gerai.

Sakėte, kad 80 proc. Valstybės kontrolės rekomendacijų įvykdoma, o tarp likusių pasitaiko ir svarbių, galinčių duoti didžiausią poveikį, leidžiančių sutaupyti valstybės lėšų, tačiau jų įgyvendinimas susijęs su politiniais sprendimais. Kokios rekomendacijos yra jau ilgai įstrigusios? Ir kokia žala daroma, kad jos greitai neįgyvendinamos?

Rekomendacijų įgyvendinimas nėra tik Valstybės kontrolės reikalas. Jeigu valstybė skiria lėšas auditams atlikti, valstybei taip pat turi rūpėti tai, ką pasako Valstybės kontrolė ir kaip įgyvendinamos auditorių pastabos.

Tačiau neįgyvendintų labai reikšmingų rekomendacijų yra nemažai. Pavyzdžiui, bene prieš šešerius metus Valstybės kontrolė rekomendavo Vyriausybei įvesti tvarką, kad iš valstybės biudžeto lėšas gaunančios viešosios įstaigos viešai pateiktų informaciją apie gautas pajamas, apie nuveiktus visuomenei naudingus darbus, apie savo darbuotojų atlyginimus. Deja, iki šiol informacija apie viešąsias įstaigas yra sunkiau prieinama negu apie uždarąsias akcines bendroves.

Jau kelerius metus Valstybės kontrolė kartoja, kad Vyriausybė turėtų teikti Seimui apibendrintą informaciją, ar asignavimų valdytojai jiems skirtas lėšas naudojo tam, kam buvo numatyta jų strateginiuose tiksluose ir programose. Deja, ši rekomendacija iki šiol nebuvo įgyvendinta.

Jau kelerius metus derinamas Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo projektas - tikime, kad jo priėmimas padėtų išspręsti bent dalį problemų, kylančių informacinių sistemų valdymo srityse. Tokių pavyzdžių sąrašą galima tęsti.

Kiek laiko esate nusiteikusi laukti, kol bus įgyvendintos Jūsų kadencijos rekomendacijos arba dar anksčiau priimtos, jeigu Valstybės kontrolės nustatytas terminas išseks arba jau išsekęs?

Apskritai tokiais atvejais nesu nusiteikusi laukti. Tačiau noriu priminti, kad už valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą yra atsakingi audituojamieji subjektai. Jei jie nustatytu laiku neįgyvendins rekomendacijų, apie tai operatyviai informuosime tų įstaigų ir institucijų steigėjus. Jei ir tai neduos rezultatų, informuosime Seimą, kuris atlieka valstybės turto savininko funkciją ir parlamentinės kontrolės priemonėmis gali paspartinti valstybinio audito rekomendacijų įgyvendinimą.

BNS: Seime sakėte, kad rekomendacijų įgyvendinimui svarbus viešumas. Kaip tai suprasti?

Valstybės kontrolė apie atliktus auditus, nustatytus trūkumus ir pateiktas rekomendacijas stengiasi visuomenei pateikti kuo daugiau informacijos. Tai darome todėl, kad visuomenės nuomonė, jos reiklumas yra labai svarbus stimulas institucijoms taisyti trūkumus ir tobulinti veiklą.

Ar galima suskaičiuoti, kiek valstybės lėšų Valstybės kontrolė išgelbėjo? Kiek realiai buvo sugrąžinta į biudžetą pinigų, kurie buvo panaudoti, auditorių nuomone, neteisėtai?

Praėjusiais metais Valstybės kontrolė pareiškė sąlyginę nuomonę dėl 10 mlrd. litų, arba 51 proc. audituotos sumos. Tai reiškia, kad dėl tų lėšų naudojimo turėjome daugiau ar mažiau reikšmingų pastabų. Negalima sakyti, kad visi šie pinigai buvo iššvaistyti ar pavogti, tačiau juos buvo galima panaudoti tikrai racionaliau.

Be to, per pastaruosius trejus metus po Valstybės kontrolės auditų į valstybės biudžetą grąžinta virš 2 mln. litų, atstatyta valstybės turto už 417 mln. litų, atstatyta lėšų į savivaldybių biudžetus už 374 tūkst. litų (tik per 2009-uosius). Taigi, galima sakyti, kad per pastaruosius metus po Valstybės kontrolės auditų atstatyta valstybės turto ir lėšų už beveik 420 mln. litų. Manau, kad tai - pakankama suma.

Ar Valstybės kontrolė gali audituoti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas?

Anksčiau, kai Seimo nariai už parlamentinei veiklai skiriamas lėšas neturėjo prievolės atsiskaityti, audito procedūros apskritai buvo neįmanomos. Dabar, pakeitus teisinę bazę, Seimo kanceliarijoje atliekamo audito metu atrankos būdu tikrinama, ar Seimo narių ataskaitos atitinka Seimo valdybos nustatytus reikalavimus.

Kiek pastaruoju metu Valstybės kontrolė yra surašiusių pačių griežčiausių išvadų - sprendimų?

Praėjusiais metais buvo priimtas 31 valstybės kontrolieriaus ar jo pavaduotojo sprendimas. Kaip ryškiausius pavyzdžius paminėčiau Žemės ūkio ministerijai pavaldų Lietuvos valstybiniame žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centrą. Jame buvo gausu buhalterinės tvarkos pažeidimų, todėl informacija dėl galimai aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo perduota Generalinei prokuratūrai. Daug pažeidimų nustatyta Kultūros ministerijoje, įgyvendinant programą "Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009". Mūsų surinktą informaciją taip pat tiria teisėsaugininkai.

BNS: Kiek kartų - nuo 2009-ųjų iki šios dienos po auditų kreiptasi į teisėsaugos institucijas su prašymu ginti viešąjį interesą ar pradėti ikiteisminį tyrimą dėl valstybės lėšų ar turto netinkamo naudojimo?

G.Švedienė: Per šį laikotarpį Valstybės kontrolės 13 kartų kreipėsi į atsakingas institucijas dėl galimo turto iššvaistymo ir viešojo intereso pažeidimo. Ikiteisminiai tyrimai pradėti dviem atvejais. Pirmasis - dėl abejonių keliančių rekonstrukcijos darbų įkainių pagrįstumo ir turto iššvaistymo požymių Policijos departamente. Antrasis - dėl galimo turto iššvaistymo požymių ir galimo viešojo intereso pažeidimo statant Nacionalinį stadioną Vilniuje.

Ačiū už pokalbį.

***********

Iki paskyrimo valstybės kontroliere G.Švedienė vadovavo Valstybės kontrolės 3-ajam audito departamentui.

Ji yra dirbusi bendrovėje "Computerland", Lietuvos nuolatinėje misijoje prie Jungtinių Tautų Ženevoje, Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institute, Finansų ministerijoje, buvo Finansų ministerijos atašė nuolatinėje ES atstovybėje Briuselyje, o iki 2009 metų vasaros - Vidaus reikalų ministerijos sekretore.

G.Švedienė Vilniaus universitete įgijo ekonomistės analitikės specialybę, centrinės Europos Universitete Prahoje - ekonomikos mokslų magistrės laipsnį, o studijuodama Milane - bankininkystės ir finansų magistro laipsnį.

Ji moka anglų, rusų ir prancūzų kalbas.

G.Švedienė pakeitė šeštus metus Valstybės kontrolei vadovavusią Rasą Budbergytę, kuri gegužės mėnesį pradės Europos Audito Rūmų narės darbą.

Valstybės kontrolėje dirba 360 žmonių.