Valstybės kontrolė: reikia mažinti socialinę atskirtį tarp miesto ir kaimo

Valstybės kontrolė, įvertinusi, kaip naudojamos mažiau išsivysčiusių regionų plėtrai skiriamos lėšos, konstatuoja, kad šalies regioninė politika turėtų būti labiau orientuota į gyvenimo lygio kėlimą provincijoje ir socialinės atskirties mažinimą tarp didžiųjų miestų ir kaimo gyventojų.

Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva ėmėsi aktyviau skatinti tolygią regionų plėtrą, mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. 2005 m. buvo patvirtinta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija. Šioje strategijoje buvo išskirti septyni regionų plėtros centrai: Alytus, Marijampolė, Tauragė, Telšiai, Utena, Mažeikiai ir Visaginas.

Šie miestai, turėdami ekonominį potencialą ir infrastruktūrą, gali atlikti regioninių augimo centrų funkcijas, o jų plėtra – užtikrinti didesnę teritorinę socialinę sanglaudą regione, taip pat ir visoje Lietuvoje. Šių regionų plėtrai iš Europos Sąjungos paramos 2007–-2013 m. laikotarpiui numatoma skirti 415 mln. Lt.

Audito metu buvo išanalizuoti visi 34 regionų plėtros centruose nuo 2009 m. įgyvendinami socialinės ir ekonominės plėtros bei infrastruktūros projektai. Dauguma šių projektų nėra tiesiogiai susiję su regioninės politikos tikslais, nes skiriami sutvarkyti viešąsias erdves. Projektai, kuriais siekiama skatinti pramonės ir verslo subjektų plėtrą regione, tėra du – po vieną Alytuje ir Telšiuose.

Valstybinių auditorių nuomone, regionuose nepakankamai dėmesio skiriama darbo vietoms išsaugoti, joms kurti, verslo sąlygoms gerinti, verslo plėtrai skatinti, dėl to gali būti nepasiektas esminis regioninės politikos tikslas – mažinti socialinius ir ekonominius skirtumus.

Regionų plėtros tarybos regiono projektų sąrašus sudaro ir tvirtina neturėdamos aiškių atrankos kriterijų, išsamaus teikiamos naudos ir laukiamo rezultato pagrindimo, todėl gali būti finansuojami nekokybiški projektai. Dėl to gali būti nepasiektas regioninės politikos tikslas, o lėšos panaudotos nerezultatyviai.

Valstybės kontrolė rekomendavo Vidaus reikalų ministerijai, kuri koordinuoja nacionalinę regioninę politiką ir priima sprendimus dėl dalies regionų plėtros centrų rengiamų ir įgyvendinamų projektų finansavimo, nustatyti aiškius projektinių pasiūlymų atrankos kriterijus.

Jais vadovaudamosi regionų plėtros tarybos galėtų atrinkti tiesiogiai su regioninės politikos tikslu susijusius projektus ir rezultatyviau panaudoti lėšas. Siekdami, kad geriau būtų įgyvendinti nacionalinės regioninės politikos uždaviniai, valstybiniai auditoriai taip pat rekomendavo ateinančiam 2014–2020 m. Europos Sąjungos paramos finansiniam laikotarpiui rengiamiems projektams nustatyti tokius įgyvendinimo rodiklius, kurie būtų tiesiogiai susiję su konkrečiu projektų įgyvendinimo rezultatu, nes dabartinėse Regionų centrų kompleksinėse plėtros investicinėse programose to stinga.