Valstybė finansuos ir tragiškus balus surinkusius studentus

2,2 balo iš 21 – toks rezultatas, pasirodo, yra pakankamas, norint įstoti į valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje. Studentų organizacijos šoke.

Gabūs abiturientai – už borto

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) trečiadienį pranešė, kad studentai su tokiais balais sugebėjo papulti į valstybės finansuojamas vietas. LSAS manymu, tai tik parodo, kad aukštojo mokslo reforma vykdoma neteisingai.

„Situacija, kai į aukštųjų mokyklų studijas priimami net minimalaus balų skaičiaus nesurenkantys studentai kelia abejonių dėl reformos metu užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Jau antrus metus iš eilės konkurencija tarp aukštųjų mokyklų vyksta tik dėl didesnio priimtų studentų skaičiaus, neįvertinant ar priimami asmenys turi pakankamai gabumų studijuoti aukštosiose mokyklose. Labiausiai dėl to nukenčia gabūs studentai, nes studijos yra orientuojamos į vidutinius gebėjimus turinčius asmenis“, - trečiadienį išplatintame pranešime cituojamas LSAS prezidentas Arūnas Mark.

LSAS vadovas 1diena.lt teigė, esą naujoji studijų tvarka akivaizdžiai pažeidžia gabių abiturientų, gavusių gerus balus, teises. „Mus iš tikrųjų pakraupino šita situacija. Pati studijų krepšelio samprata – kad jis turi atitekti geriausiems abiturientams. O tai dar kartą įrodo, kad tai neveikia“, - sakė A.Mark.

Pasak jo, su 2,2 balo tesudarančiu konkursiniu balu į valstybės finansuojamą vietą įstojęs studentas veikiausiai tik vargais negalais išlaikė brandos egzaminus. „Žmonės net nežinojo, kad su tokiais balais galima papulti į valstybės finansuojamą vietą ir net nebandė stoti. Jeigu konkursinis balas yra 2,2, du egzaminai turi būti išlaikyti ketvertu, vienas – galbūt penketu“, - valstybės finansuojamą vietą užsitikrinusio studento rezultatus vertino A.Mark.

Ragina keisti tvarką

Tokie kuriozai fiksuojami jau antrus metus iš eilės. Tiesa, prasčiausių valstybės finansavimą užsitikrinusių studentų rezultatai kiek pagerėjo. Pernai nustatyta atvejų, kuomet į valstybės finansuojamas vietas įstoję studentai surinko vos 1,6 ar 1,8 balo.

A.Mark teigimu, valstybės nerodo noro reaguoti į tokius akibrokštus ir nė nemano keisti priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarką. „Yra daug dalykų, apie kuriuos nebuvo pagalvota vykdant reformą. Pokyčiai, ypatingai finansavimo tvarkoje, reikalingi“, - pabrėžė pašnekovas.

Nauja bedarbių karta

LSAS prezidento žodžiais, dabartinė studijų finansavimo tvarka, kuomet aukštosios mokyklos tiesiog konkuruoja dėl kuo didesnio studijų krepšelių skaičiaus, pasmerkia tūkstančius būsimųjų absolventų.

„Konstitucinis Teismas išaiškino, kad valstybės finansuojamų studijų vietų konkursai turėtų vykti konkursiniu pagrindu. Iš esmės, valstybė turėtų tirti, kokių specialistų valstybei reikės ateityje, ir pagal tai skelbti konkursus. Aukštosios mokyklos turėtų konkuruoti tarpusavyje siūlydamos geresnę studijų kokybę, kad patenkinti valstybės poreikį. Dabar, vietoj to, kad valstybė spręstų, kokie yra jos poreikiai, šitą klausimą sprendžia aštuoniolikmetis stojantysis. Analizuojant preliminarius šių metų duomenis, beveik pusė stojančiųjų vėlgi sustojo į socialinius mokslus. Jau antrus metus iš eilės matome daug signalų, kad tų specialistų perviršis yra bent dešimčiai metų į priekį. Tie specialistai jau dabar užprogramuojami – jie neturės darbo“, - konstatavo A.Mark.

Kaltina netolygią konkurenciją

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas Pranas Žiliukas 1diena.lt teigė, esą tokie precedentai įmanomi dėl to, kad kai kurios specialybės, kurioms skiriamas valstybės finansavimas, yra labai nepopuliarios.

„Čia eina kalba apie kolegijų sektorių. Tokių pavyzdžių, ko gera, kolegijų sektoriuje buvo. Čia daugiau susiję su agrariniais mokslais. Bet jeigu pačios mokyklos neribojo, nenustatė minimalaus balo, o konkurencijos – jokios, tokių atvejų galėjo būti“, - sakė P.Žiliukas.

„Jeigu toje vietoje, į tas vietas, niekas nepageidauja, taip ir atsitinka. Tiesiog konkurencija yra baisiai netolygi. Yra vietų, kur balas virš 19, yra ir tokių atvejų. Valstybė negali visiškai atsisakyti ir nekviesti studijuoti mažai populiariose studijų programose. Tada valstybė būtų apkaltinta, kad visiškai nerengia specialistų kitiems sektoriams. Negi suvesi viską į teisę, ekonomiką ir pan.“, - pridūrė LAMA BPO vadovas.

Pasak jo, problema glūdi ne priėmimo tvarkoje, o specialybių patrauklumo stokoje. Esą jeigu specialybės taptų patrauklesnės abiturientams su aukštesniais balais, tokių atvejų nebeliktų.

P.Žiliuko žodžiais, Vyriausybė nustato, kiek vietų kokioje aukštojoje mokykloje finansuos, ir negalima tiesiog permesti studento krepšelio iš vienos vietos į kitą, kurios galbūt nusipelnė gabesnis abiturientas. „Bet tos proporcijos, jeigu žiūrėti Europos vidurkius, nėra blogos“, - teigė LAMA BPO prezidentas.

Pasak jo, teigiamų poslinkių jau esama. Pavyzdžiui, į technologijų studijų sritį stojantys abiturientai šiemet pasižymi kur kas aukštesniais balais nei prieš metus.