Valdantieji pripažįsta, kad koalicijos plėtra susiduria su problemomis

Valdančiosios koalicijos plėtros reikalai atidedami iki rudens. Koalicijos partneriai nesitiki „lengvų sprendimų“ šiuo politiškai aktualiu klausimu.

Iki rudens tikisi sustiprėti

Pirmadienį po tradicinio valdančiųjų susitikimo su Seimo pirmininke Irena Degutiene pranešta, kad formaliai daugumos Seime jau nebeturinčios koalicijos praplėtimo klausimas lieka aktualus. Tačiau nebus skubama jį įgyvendinti jau artimiausiu metu, nes pripažįstama, kad tai nelengva padaryti.

„Koalicijos praplėtimas lieka aktualus, bet nėra taip paprasta dabartiniame Seime rasti potencialių galimos plėtros dalyvių“, - sakė didžiausios valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

Jis neįvardijo, kurios iš dabartinių opozicinių frakcijų ar pavienių Seimo narių galėtų papildyti šiuo metu 70 balsų Seime iš 141 turinčią valdančiąją koaliciją. „Kiekvienas turi tam tikrų niuansų, savų problemų. Arba yra pasirinkęs prieš savivaldos rinkimus patogesnę vietą būti opozicijoje. Todėl lengvų sprendimų nesitikime“, - kalbėjo J.Razma.

Anksčiau minėta, kad valdančioji keturių centro dešinės partijų koalicija gali derėtis dėl bendradarbiavimo su opozicinėmis Darbo, Tvarkos ir teisingumo frakcijomis arba su pavieniais Krikščionių frakcijos nariais. Nors apie koalicijos sustiprinimą kalbama jau mažiausiai mėnesį, kol kas nėra pasiekta jokių apčiuopiamų koalicijos plėtros rezultatų.

„Tačiau iki rudens, kai bus svarstomas biudžetas, tikimės, bus koks nors sprendimas rastas“, - sakė J.Razma.

Kultūros ministro problema

Pasak konservatoriaus, Tautos prisikėlimo partijai (TPP) šiuo metu priklausančio kultūros ministro pakeitimas „nėra traktuojamas kaip rezervas galimai koalicijos plėtrai“. Anksčiau kalbėta, kad kultūros ministro portfelis galėtų būti pasiūlytas opozicinei partijai ar pavienių Seimo narių grupei, kviečiamai bendradarbiauti su koalicija.

Arūno Valinsko vadovaujama TPP yra pareiškusi nepasitikėjimą savo pačios deleguotu kultūros ministru Remigijumi Vilkaičiu. Ši partija siekia ministrą pakeisti, tačiau su koalicijos partneriais ir premjeru Andriumi Kubiliumi neranda sutarimo dėl galimo naujo kandidato į šias pareigas. Dabar neoficialiai kalbama, kad galimu kandidatu į kultūros ministrus galėtų tapti Vilniaus dailės akademijos prorektorius Arūnas Gelūnas.

Pasak A.Kubiliaus, pirmadienio koalicijos susitikime su I.Degutiene ministro pakeitimo klausimas nebuvo aptariamas.

J.Razma tai patvirtino ir pareiškė, kad ne anksčiau kaip šį trečiadienį galimi kokie nors sprendimai dėl Kultūros ministerijos vadovo. „Šiaip, tai nėra tas atvejis, kai koalicija nusprendė, kad dabartinis ministras turi būti keičiamas. Bet tas faktas gali ir įvykti, jeigu TPP pateiks tinkamą kandidatą ir su premjeru bei Prezidente Dalia Grybauskaite sutars dėl naujo ministro paskyrimo“, - kalbėjo Tėvynės sąjungos frakcijos vadovas.

Kalbėjo apie savivaldos rinkimus

Tradiciniame koalicijos susitikime su Seimo pirmininke daugiausiai kalbėta apie kitąmet įvyksiančių savivaldos rinkimų tvarką. „Esame sutarę, kad reikia įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą ir leisti nepartiniams piliečiams dalyvauti rinkimuose. Tačiau jie galės dalyvauti tik atitikę visus reikalavimus, kurie keliami partiniams kandidatų sąrašams - sumokėti užstatą, surinkti atitinkamą kiekį parašų ir surinkti ne mažiau balsų, nei reikia vienam tarybos mandatui gauti“, - teigė Liberalų ir centro sąjungos atstovas Algis Čaplikas.

Jis tikino, kad valdantieji atmetė anksčiau Seime gimusią idėją savivaldybes suskirstyti į mažesnes apygardas, kur būtų renkama po 2-5 tarybos narius.

A.Čaplikas taip pat sukritikavo praėjusią savaitę pasirodžiusią iniciatyvą pakeisti įstatymus taip, kad kitąmet merai būtų renkami tiesiogiai. „Tai tas pats, kas kryžminti asilą su kupranugariu ir sakyti, kad bus ristūnas. Nereikia klaidinti žmonių – buvo proga balsuoti dėl Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų, ta proga nebuvo pasinaudota, todėl dabar jau šaukštai po pietų“, - įsitikinęs liberalcentristas.

J.Razma irgi buvo skeptiškai nusiteikęs dėl pasiūlymo nekeičiant Konstitucijos pakoreguoti įstatymus taip, kad merai jau kitąmet galėtų būti renkami tiesiogiai. „Dabar jau dirbtinai koncentruotis į tą problemą nederėtų. Reikia kreipti didesnį dėmesį į kuo kokybiškesnę savivaldybių tarybų rinkimų tvarką. Neįsivaizduoju, kaip įvesti tuos tiesioginius merų rinkimus, kai rinkimų kampanija iš esmės jau prasidėjusi. Geriausia būtų susėsti partijoms ir tartis dėl tiesioginių merų rinkimų per kitus savivaldos rinkimus 2015 metais“, - kalbėjo konservatorius.