Vaikų globėjams – biurokratinės užkardos

Priglausti biologinių tėvų meilės nepatyrusius vaikus pasiryžusioms šeimoms užkardas stato biurokratinė sistema.

Panevėžietis D.T. su žmona, apsisprendę užauginti globotinį iš vaikų namų, valdininkų slenksčius mina beveik pusmetį. Tiek laiko būsimieji globėjai laukia, kol Savivaldybė organizuos jiems privalomus mokymo kursus. Jų neišklausiusi šeima neturi teisės net pradėti bendrauti su būsimuoju įvaikiu.

„Dar prieš Naujuosius kreipėmės į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Iš pradžių girdėjome, kad dar tik rengia mokymo kursų projektą, paskui jį teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vėliau ministerija jį tarsi ir patvirtino, tada ėmė laukti finansavimo.

Įsitikinome, kad valstybė tik garsiai kalba apie įvaikinimą ir globą, bet realiai nesiima nieko, kad šį procesą paspartintų“, – stebėjosi vyras.

Šeima planavo, kad jau vasarą jų namuose krykštaus vaikutis iš globos namų. Dabar  akivaizdu, kad globotinio sulauks nebent rudenį – kursai užtruks tris mėnesius, dar vieną teks laukti specialistų išvadų apie šeimos tinkamumą globoti svetimą vaiką.

Bendrauti draudžia įstatymas

D.T. tvirtina su žmona pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Pora pasakoja tapti globėjais svarstę bene trejetą metų.

„Matome, kad galėtume užauginti ne vieną, o du vaikus. Susilaukti savo nebesiryžtame rizikuoti – žmonai gimdymas buvo itin sunkus, po jo buvo operacija. Be to, ir  amžius gimdyti, manytume, jau ne itin tinkamas – man 40 metų, žmonai 35-eri“, – motyvus dėstė D.T.

Ketverių metų dukrelę auginantys sutuoktiniai norėtų į šeimą priimti panašaus amžiaus mergaitę, kad abi mažylės lengviau viena prie kitos priprastų.

Jei šeima sumanytų globoti vyresnį svetimą vaiką, problemų jai kiltų mažiau. Mat vaikus ginantys įstatymai numato, kad mokymo kursų nebaigę būsimieji įtėviai ir globėjai neturi teisės bendrauti su mažesniu nei 7-erių metų vaiku.

Vyras pripažįsta, kad jų sprendimą globoti svetimą vaiką aplinkiniai įvertino  prieštaringai. Globėjais pasiryžusią tapti porą palaikė artimieji, tačiau pažįstami žmonės šeimą bandė atkalbėti – gąsdino, neva nežinia, kokios savybės išryškės vaikui augant.

D.T. įsitikinęs: kad ir iš kokios šeimos būtų kilęs globotinis, sugebės jį išauklėti doru žmogumi.

Trūksta rengėjų

Kad globos namų auklėtiniams pagalbos ranką ištiesti pasiryžusioms šeimoms tenka apsiginkluoti kantrybe, pripažįsta ir įvaikinimo reikalus tvarkantys valdininkai.

„Problema ta, kad mokymo kursus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja per projektinę veiklą. Kol projektas parengiamas ir įvertinamas, užtrunka“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro vadybininkė Beata Milaknytė.

Pasak jos, sudėtinga situacija susiklosčiusi ir todėl, kad mokymo kursus rengti privaloma, o etato jiems vesti Savivaldybė neturi.

„Etatinius mokytojus per visą Lietuvą teturi dvi įtėvius ir globėjus rengiančios įstaigos – viena Kauno rajone, kita – Telšių. Mes, gavę finansavimą kursams, tik laikinai įdarbiname dvi specialistes, įgijusias privalomą kvalifikaciją. Kitose savivaldybėse padėtis dar prastesnė. Pavyzdžiui, Panevėžio rajonas visa neturi, kas galėtų apmokyti įtėvius ir globėjus“, – pasakojo B.Milaknytė.

Išvadų turės palaukti

Socialinių paslaugų centras tik vakar sulaukė ministerijos žinios, kad Panevėžyje organizuojamiems įtėvių ir globėjų kursams bus skirta 14 tūkst. Lt. Mokymus planuojama pradėti jau gegužę – įvaikinimo ir globos reikalai Panevėžyje pajudės iš mirties taško.

Būsimieji įtėviai ir globėjai mokysis bendravimo su vaikais įgūdžių, aiškinsis, kaip stiprinti santykius šeimoje, kaip padėti netektį išgyvenančiam vaikui, kaip stiprinti jo vertės suvokimą.

Mokymus vedančios Socialinių paslaugų centro ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės lankysis svetimus vaikus priglausti ketinančiose šeimose, vertins jų gyvenamąją aplinką, gilinsis į moralines vertybes ir pateiks lemiamas išvadas.

Trečius metus Panevėžyje tokius kursus vedanti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji socialinė darbuotoja Danguolė Ališauskienė pripažįsta, kad kol kas dar neteko pateikti neigiamų išvadų. Persigalvojusiųjų dėl globos ar įvaikinimo taip pat dar nepasitaikė.

„Kursai tam ir skirti, kad šeimos susivoktų, ar pasiruošusios rūpintis svetimu vaiku. Kol kursai nebaigti, būsimieji įtėviai ir globėjai negali bendrauti su įvaikiu iki 7-erių metų.

Psichologai aiškina, kad vaikai iki tokio amžiaus greičiau prisiriša ir sunkiau išgyvena išsiskyrimą“, – aiškino D.Ališauskienė.

Praėjusiais metais mokymo kursus baigė aštuonios globėjų ir keturios įvaikintojų šeimos. Šiemet mokymo kursais domisi viena įvaikinti pageidaujanti šeima ir aštuonios globėjų.

Grąžina akcijų vaikus

Odeta Tarvydienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė

Pastaruoju metu pastebima tendencija į globos namus grąžinti 5–6 metų vaikus, paimtus po plačiai išreklamuotų akcijų. Vaikui tai yra tragedija. Akivaizdu, kad tokios šeimos nebuvo pasirengusios globai, tik pasidavė gailestingumo pliūpsniui.

Kursų metu kalbama ne apie buitinius vaiko poreikius. Labai svarbu, kad į susitikimą su vaiku šeima ateitų tam pasirengusi. Įtėviai ir globėjai privalo būti labai gerai pasirengę atsakyti į vaiko klausimų, kodėl jį paliko biologiniai tėvai.

Per mokymus labai daug kalbama apie biologinės šeimos svarbą vaiko gyvenime. Įtėviai ir globėjai turi suprasti, kad jiems visą gyvenimą teks dalytis, nors ir morališkai, vaiku su kita šeima. Kursai tam ir rengiami, kad pasiryžusieji priglausti svetimą vaiką žinotų, kas jų laukia.

Pagal praėjusiais metais išleistą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą būsimųjų įtėvių ir globėjų patikrinimas trunka ne ilgiau nei 7 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos. Jei šis procesas užsitęsia, būsimieji įtėviai ar globėjai turi teisę kreiptis į mus.

Jau esame sulaukę dviejų skundų, kad socialiniai darbuotojai nesugebėjo surinkti grupės mokymams, todėl patikrinimas užtruko ilgiau, nei numato teisės aktai. Už piktybiškai vilkinamą laiką mokymo kursų organizatoriams gresia netekti kvalifikacijos.

Šiuo metu savivaldybių indėlis į įvaikinimą ir globą – minimalus. Vieną įtėvių ar globėjų šeimą paruošti valstybei kainuoja 700–800 litų, savivaldybės dažniausiai suteikia tik patalpas kursams. Tačiau vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį savivaldybėms atsieina vidutiniškai 2000 Lt.

Mąstančios ūkiškai savivaldybės turėtų būti suinteresuotos prisidėti prie įtėvių ir globėjų rengimo – steigti darbuotojų etatus, kad šeimoms kuo trumpiau tektų laukti mokymo kursų.

Šioje srityje aktyviausiai dirba Vilniaus ir Kauno savivaldybės, todėl įvaikintų ir paimtų globoti vaikų jose daugiausia.

Faktai

Šalyje šiuo metu siūloma įvaikinti 695 vaikus.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius lietuvių šeimos įvaikino 17 be tėvų globos likusių vaikų.

Užsieniečių šeimose apsigyveno 22 biologinių tėvų palikti vaikai. Po vieną vaiką įsivaikino 11 šeimų, po 2 – keturios, viena užsieniečių šeima įsivaikino 3 vaikučius.

2009-aisiais užsienyje įvaikinti 146 lietuviai vaikai.

Daugiausia beglobių mažųjų priglaudė italų šeimos – 80.

Per 2009-uosius lietuviai įsivaikino 110 vaikų, paėmė globoti 1054.

Lietuvos piliečiams išlaidas, susijusias su įvaikinimu ir globa, padengia valstybė.

Užsieniečiams, pageidaujantiems į savo šeimas priimti beglobius lietuvių vaikus, tenka patiems mokėti už dokumentų tvarkymą, savo šalyje organizuojamus mokymo kursus. Italams lietuvio vaiko įvaikinimas atsieina 6200 eurų, JAV piliečiams – 8000 dolerių.

Priglausti biologinių tėvų meilės nepatyrusius vaikus pasiryžusioms šeimoms užkardas stato biurokratinė sistema.

Panevėžietis D.T. su žmona, apsisprendę užauginti globotinį iš vaikų namų, valdininkų slenksčius mina beveik pusmetį. Tiek laiko būsimieji globėjai laukia, kol Savivaldybė organizuos jiems privalomus mokymo kursus. Jų neišklausiusi šeima neturi teisės net pradėti bendrauti su būsimuoju įvaikiu.

„Dar prieš Naujuosius kreipėmės į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. Iš pradžių girdėjome, kad dar tik rengia mokymo kursų projektą, paskui jį teikė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Vėliau ministerija jį tarsi ir patvirtino, tada ėmė laukti finansavimo.

Įsitikinome, kad valstybė tik garsiai kalba apie įvaikinimą ir globą, bet realiai nesiima nieko, kad šį procesą paspartintų“, – stebėjosi vyras.

Šeima planavo, kad jau vasarą jų namuose krykštaus vaikutis iš globos namų. Dabar  akivaizdu, kad globotinio sulauks nebent rudenį – kursai užtruks tris mėnesius, dar vieną teks laukti specialistų išvadų apie šeimos tinkamumą globoti svetimą vaiką.

Bendrauti draudžia įstatymas

D.T. tvirtina su žmona pasiryžęs laukti tiek, kiek reikės. Pora pasakoja tapti globėjais svarstę bene trejetą metų.

„Matome, kad galėtume užauginti ne vieną, o du vaikus. Susilaukti savo nebesiryžtame rizikuoti – žmonai gimdymas buvo itin sunkus, po jo buvo operacija. Be to, ir  amžius gimdyti, manytume, jau ne itin tinkamas – man 40 metų, žmonai 35-eri“, – motyvus dėstė D.T.

Ketverių metų dukrelę auginantys sutuoktiniai norėtų į šeimą priimti panašaus amžiaus mergaitę, kad abi mažylės lengviau viena prie kitos priprastų.

Jei šeima sumanytų globoti vyresnį svetimą vaiką, problemų jai kiltų mažiau. Mat vaikus ginantys įstatymai numato, kad mokymo kursų nebaigę būsimieji įtėviai ir globėjai neturi teisės bendrauti su mažesniu nei 7-erių metų vaiku.

Vyras pripažįsta, kad jų sprendimą globoti svetimą vaiką aplinkiniai įvertino  prieštaringai. Globėjais pasiryžusią tapti porą palaikė artimieji, tačiau pažįstami žmonės šeimą bandė atkalbėti – gąsdino, neva nežinia, kokios savybės išryškės vaikui augant.

D.T. įsitikinęs: kad ir iš kokios šeimos būtų kilęs globotinis, sugebės jį išauklėti doru žmogumi.

Trūksta rengėjų

Kad globos namų auklėtiniams pagalbos ranką ištiesti pasiryžusioms šeimoms tenka apsiginkluoti kantrybe, pripažįsta ir įvaikinimo reikalus tvarkantys valdininkai.

„Problema ta, kad mokymo kursus Socialinės apsaugos ir darbo ministerija finansuoja per projektinę veiklą. Kol projektas parengiamas ir įvertinamas, užtrunka“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro vadybininkė Beata Milaknytė.

Pasak jos, sudėtinga situacija susiklosčiusi ir todėl, kad mokymo kursus rengti privaloma, o etato jiems vesti Savivaldybė neturi.

„Etatinius mokytojus per visą Lietuvą teturi dvi įtėvius ir globėjus rengiančios įstaigos – viena Kauno rajone, kita – Telšių. Mes, gavę finansavimą kursams, tik laikinai įdarbiname dvi specialistes, įgijusias privalomą kvalifikaciją. Kitose savivaldybėse padėtis dar prastesnė. Pavyzdžiui, Panevėžio rajonas visa neturi, kas galėtų apmokyti įtėvius ir globėjus“, – pasakojo B.Milaknytė.

Išvadų turės palaukti

Socialinių paslaugų centras tik vakar sulaukė ministerijos žinios, kad Panevėžyje organizuojamiems įtėvių ir globėjų kursams bus skirta 14 tūkst. Lt. Mokymus planuojama pradėti jau gegužę – įvaikinimo ir globos reikalai Panevėžyje pajudės iš mirties taško.

Būsimieji įtėviai ir globėjai mokysis bendravimo su vaikais įgūdžių, aiškinsis, kaip stiprinti santykius šeimoje, kaip padėti netektį išgyvenančiam vaikui, kaip stiprinti jo vertės suvokimą.

Mokymus vedančios Socialinių paslaugų centro ir Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistės lankysis svetimus vaikus priglausti ketinančiose šeimose, vertins jų gyvenamąją aplinką, gilinsis į moralines vertybes ir pateiks lemiamas išvadas.

Trečius metus Panevėžyje tokius kursus vedanti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji socialinė darbuotoja Danguolė Ališauskienė pripažįsta, kad kol kas dar neteko pateikti neigiamų išvadų. Persigalvojusiųjų dėl globos ar įvaikinimo taip pat dar nepasitaikė.

„Kursai tam ir skirti, kad šeimos susivoktų, ar pasiruošusios rūpintis svetimu vaiku. Kol kursai nebaigti, būsimieji įtėviai ir globėjai negali bendrauti su įvaikiu iki 7-erių metų.

Psichologai aiškina, kad vaikai iki tokio amžiaus greičiau prisiriša ir sunkiau išgyvena išsiskyrimą“, – aiškino D.Ališauskienė.

Praėjusiais metais mokymo kursus baigė aštuonios globėjų ir keturios įvaikintojų šeimos. Šiemet mokymo kursais domisi viena įvaikinti pageidaujanti šeima ir aštuonios globėjų.

Grąžina akcijų vaikus

Odeta Tarvydienė, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė

Pastaruoju metu pastebima tendencija į globos namus grąžinti 5–6 metų vaikus, paimtus po plačiai išreklamuotų akcijų. Vaikui tai yra tragedija. Akivaizdu, kad tokios šeimos nebuvo pasirengusios globai, tik pasidavė gailestingumo pliūpsniui.

Kursų metu kalbama ne apie buitinius vaiko poreikius. Labai svarbu, kad į susitikimą su vaiku šeima ateitų tam pasirengusi. Įtėviai ir globėjai privalo būti labai gerai pasirengę atsakyti į vaiko klausimų, kodėl jį paliko biologiniai tėvai.

Per mokymus labai daug kalbama apie biologinės šeimos svarbą vaiko gyvenime. Įtėviai ir globėjai turi suprasti, kad jiems visą gyvenimą teks dalytis, nors ir morališkai, vaiku su kita šeima. Kursai tam ir rengiami, kad pasiryžusieji priglausti svetimą vaiką žinotų, kas jų laukia.

Pagal praėjusiais metais išleistą socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą būsimųjų įtėvių ir globėjų patikrinimas trunka ne ilgiau nei 7 mėnesius nuo dokumentų pateikimo dienos. Jei šis procesas užsitęsia, būsimieji įtėviai ar globėjai turi teisę kreiptis į mus.

Jau esame sulaukę dviejų skundų, kad socialiniai darbuotojai nesugebėjo surinkti grupės mokymams, todėl patikrinimas užtruko ilgiau, nei numato teisės aktai. Už piktybiškai vilkinamą laiką mokymo kursų organizatoriams gresia netekti kvalifikacijos.

Šiuo metu savivaldybių indėlis į įvaikinimą ir globą – minimalus. Vieną įtėvių ar globėjų šeimą paruošti valstybei kainuoja 700–800 litų, savivaldybės dažniausiai suteikia tik patalpas kursams. Tačiau vieno vaiko išlaikymas globos namuose per mėnesį savivaldybėms atsieina vidutiniškai 2000 Lt.

Mąstančios ūkiškai savivaldybės turėtų būti suinteresuotos prisidėti prie įtėvių ir globėjų rengimo – steigti darbuotojų etatus, kad šeimoms kuo trumpiau tektų laukti mokymo kursų.

Šioje srityje aktyviausiai dirba Vilniaus ir Kauno savivaldybės, todėl įvaikintų ir paimtų globoti vaikų jose daugiausia.

Faktai

Šalyje šiuo metu siūloma įvaikinti 695 vaikus.

Per pirmuosius tris šių metų mėnesius lietuvių šeimos įvaikino 17 be tėvų globos likusių vaikų.

Užsieniečių šeimose apsigyveno 22 biologinių tėvų palikti vaikai. Po vieną vaiką įsivaikino 11 šeimų, po 2 – keturios, viena užsieniečių šeima įsivaikino 3 vaikučius.

2009-aisiais užsienyje įvaikinti 146 lietuviai vaikai.

Daugiausia beglobių mažųjų priglaudė italų šeimos – 80.

Per 2009-uosius lietuviai įsivaikino 110 vaikų, paėmė globoti 1054.

Lietuvos piliečiams išlaidas, susijusias su įvaikinimu ir globa, padengia valstybė.

Užsieniečiams, pageidaujantiems į savo šeimas priimti beglobius lietuvių vaikus, tenka patiems mokėti už dokumentų tvarkymą, savo šalyje organizuojamus mokymo kursus. Italams lietuvio vaiko įvaikinimas atsieina 6200 eurų, JAV piliečiams – 8000 dolerių.


Šiame straipsnyje: Panevėžysvaikasglobėjas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių