VAE statyba kainuos iki 5 milijardų eurų

Naujasis Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus tiki, kad šis grandiozinis projektas bus įgyvendintas. Interviu "Vilniaus dienai" jis teigė, kad elektrinėje gaminamos elektros kaina "bus konkurencinga".

– Kaip komentuotumėte pasirodžiusias buvusio aukšto valstybės pareigūno Albino Januškos spekuliacijas dėl to, kad VAE pastatę „Hitachi“ reaktorių prarasime galimybę atsijungti nuo rusiškojo ir pereiti prie vakarietiškojo elektros energijos tinklo?

– Turbūt geriausiai į tai šią savaitę atsakė premjeras Andrius Kubilius ir elektros energijos perdavimo valdytojo „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys – tikrai nesutrukdys.
Pareiškimai, kad pastatę VAE būsime amžiams atkirsti nuo vakarietiškos elektros energijos perdavimo sistemos, yra tikrai spekuliaciniai ir laužti iš piršto. Nenorėčiau vertinti, kokios tokių spekuliacijų šaknys. Manau, tik paviršutiniškai žiūrint ir neįsigilinus į visą situaciją galima taip neatsakingai kalbėti.

VAE projektas yra dalis jau įgyvendinamos programos dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių perėjimo į vakarietiškus tinklus. Į šią programą įeina jau įgyvendintas pirmasis Estijos elektros tilto su Suomija etapas, taip pat įgyvendinamas antrasis to paties tilto etapas. Įgyvendinamos ir kitos programos dalys – Lietuva elektros tiltais sujungiama su Švedija ir Lenkija.

– Visos šios programos turėtų būti įgyvendintos dar iki tol, kol numatoma 2020 m. pastatyti VAE?

– Taip. Tai iš esmės reiškia, kad VAE jau bus visiškai parengta prisijungti prie vakarietiškos sistemos.

– Bet galės dirbti ir rytietiškoje? Ar Volgos kaskados ir ateityje išliks Lietuvos rezerviniai pajėgumai?

– Čia gana techniniai klausimai ir jais spekuliuoti nenorėčiau. Tik pabrėžčiau – VAE statybos visiškai neatkerta mūsų nuo integracijos į vakarietiškus tinklus. Kaip tik atvirkščiai.

– Ar jau galima kalbėti apie bent preliminarią VAE statybos kainą?

– Kol vyksta derybos su partneriais dėl projekto įgyvendinimo ir statybų, tiksliai pasakyti negali niekas. Nes per tas derybas kalbama ir apie projekto kainą. O derybos yra konfidencialios, nes projektas komercinis. Todėl natūralu, kad parinkta strateginė investuotoja „Hitachi“, būdama privati bendrovė, nėra suinteresuota, kad tokio pobūdžio informacija būtų oficialiai skelbiama iki derybų pabaigos.

Galiu tik pakartoti tai, kas buvo jau anksčiau skelbta, – VAE statybos turėtų kainuoti iki 5 mlrd. eurų. Derybų eiga ir strateginio investuotojo nusiteikimas rodo, kad šios sumos tikrai užteks. Tačiau konkreti kaina paaiškės tik po to, kai derybos baigsis ir bus pasirašytos sutartys.

– O kokia galėtų būti VAE gaminamos elektros energijos kaina?

– Tai irgi kol kas spekuliacijų objektas. Vėlgi, galėčiau pakartoti, ką pats esu sakęs ir ką nepriklausomi ekspertai yra nustatę – iš branduolinio kuro pagaminta elektra ateityje bus tikrai konkurencinga, jeigu vertintume visą elektros energijos gamybos rinką, taip pat iš dujų.

Branduolinio kuro kainos sudedamoji dalis atominių elektrinių pagamintos elektros kainoje tėra vos apie 10 proc., kai nuolat kylanti gamtinių dujų kaina sudaro iki 80 proc. šiluminėse elektrinėse pagamintos elektros kainos. O branduolinis kuras, prognozuojama, jeigu ir brangs ateityje, tai nelabai smarkiai. O dujos, kaip visi žinome, brangsta nuolat.

– Tik šiomis dienomis pakeitėte tragiškai žuvusį buvusį VAE generalinį direktorių Šarūną Vasiliauską. Ar pokyčiai VAE vadovybėje neturės įtakos derybų su projekto partneriais ir pačių statybų grafikui?

– Numatytasis darbų grafikas nesikeičia. Jau kurį laiką dirbu su VAE projektu, todėl žinau visą problematiką ir visus aktualiausius klausimus, iškylančius įgyvendinant šį projektą.
Mums, žinoma, labai trūks Šarūno. Bet bandysime kompensuoti jo netektį intensyviau dirbdami ir priimdami į darbą naujų specialistų.

– Priminkite tą darbų grafiką – kada numatoma baigti derybas ir parengti sutartį su „Hitachi“, kada susitarti su likusiais partneriais, kada pradėti konkrečius statybos darbus, kada juos baigti?

– Darbai pačioje VAE statybų aikštelėje turi prasidėti 2014 m. Statybos turi būti baigtos ir elektrinė turėtų pradėti dirbti 2020 m. Strateginis partneris jau patvirtino, kad šis terminas yra realus.
Šiuo metu vyksta derybos su strateginiu investuotoju ir likusiais projekto partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija. Turime ambicingą tikslą iki šių metų pabaigos derybas baigti ir pateikti sutartis Seimui ratifikuoti.

– Derybos su Latvija, Estija ir Lenkija baigsis vėliau nei su „Hitachi“ ar paraleliai?

– Paskutinė sutartis, kuri turi būti parengta, – dėl akcijų visiems penkiems partneriams padalijimo. O dėl to turi susitarti visi partneriai kartu. Todėl negali būti taip, kad vieni partneriai baigs derybas anksčiau ar vėliau nei kiti. Derybos dėl šios sutarties baigsis vienu metu. Tai turėtų įvykti kitąmet.

– Tada sutartys dar bus tvirtinamos Seime?

– Taip. Tuomet visi svarbiausi susitarimai dar turės būti patvirtinti Seime.
Atkreipčiau dėmesį, kad, be derybų bei sutarčių patvirtinimo proceso, jau vyksta elektrinės projektavimo ir licencijavimo darbai. Ir jie tęsis paraleliai su visais darbais iki pat 2014-ųjų, kai, planuojama, prasidės pačios statybos, ir netgi šiek tiek ilgiau, nes kai kurie su licencijavimu susiję klausimai bus sprendžiami kiek vėliau.

– Kaip akcijos gali būti padalytos projekto partneriams?

– Tai dar nesutarta, todėl nekomentuojama.
Pagal įstatymą Lietuvai turi priklausyti ne mažiau kaip 34 proc. visų VAE akcijų. Likusias 66 proc. pasidalys likę partneriai – „Hitachi“, Latvija, Estija ir Lenkija.

– Argi „Hitachi“ neatiteks daugiau kaip pusė elektrinės ir tada latviams, estams bei lenkams liks mažiau kaip penktadalis visų akcijų? Juk jiems to gali neužtekti...

– Niekada ir niekur nebuvo pasakyta, kad strateginiam investuotojui atiteks daugiau kaip pusė akcijų. Jam atiteks tiek, kiek liks iš likusių 66 proc. akcijų atėmus kiekį, kurį sugebės ir norės pasiimti likę partneriai, tai yra Latvija, Estija ir Lenkija.
Derybose dabar sprendžiama, kaip akcijos konkrečiai bus padalytos.

– Ar dar yra bent kiek tikimybės, kad VAE išvis neatsiras?

– Būtų neatsakinga ir naivu dabar sakyti, kad VAE garantuotai atsiras. Dar reikia nemažai padaryti, priimti daug sprendimų, kad elektrinė tikrai būtų pastatyta.
Tačiau iš to, ką padarėme ir darome dabar, galima labai tvirtai sakyti, kad šis strategiškai svarbus projektas bus įgyvendintas. Tikime, kad ir ateityje bus žengti visi šiam tikslui pasiekti būtini žingsniai.

Dosjė
Šią savaitę energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirašytu įsakymu naujuoju VAE generaliniu direktoriumi paskirtas R.Vaitkus.
R.Vaitkus yra baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, apsigynęs fizikos – matematikos mokslų kandidato disertaciją.
Dvejus metus R.Vaitkus stažavosi Japonijos Tokai universitete, vėliau kelerius metus dirbo mokslininko tyrėjo darbą japonų bendrovėje „Semiconductor Energy Laboratory“.
Nuo 1999 iki 2001 m. R.Vaitkus buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, vėliau septynerius metus ėjo bendrovės „IBM Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas.
Pastaruosius trejus metus dirbo elektros energetikos įmonėse, buvo ir „Leo LT“ vadovas. Nuo 2010 m. R.Vatkus ėjo VAE išorinių reikalų direktoriaus pareigas.
R.Vaitkus taip pat yra Lietuvos ir Japonijos asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus senamiesčio „Rotary“ klubo narys, daugiau nei 40 mokslinių publikacijų autorius, 8 JAV ir 10 Japonijos patentų autorius ir bendraautoris.

Naujasis Visagino atominės elektrinės (VAE) generalinis direktorius Rimantas Vaitkus tiki, kad šis grandiozinis projektas bus įgyvendintas. Interviu "Vilniaus dienai" jis teigė, kad elektrinėje gaminamos elektros kaina "bus konkurencinga".

– Kaip komentuotumėte pasirodžiusias buvusio aukšto valstybės pareigūno Albino Januškos spekuliacijas dėl to, kad VAE pastatę „Hitachi“ reaktorių prarasime galimybę atsijungti nuo rusiškojo ir pereiti prie vakarietiškojo elektros energijos tinklo?

– Turbūt geriausiai į tai šią savaitę atsakė premjeras Andrius Kubilius ir elektros energijos perdavimo valdytojo „Litgrid“ vadovas Virgilijus Poderys – tikrai nesutrukdys.
Pareiškimai, kad pastatę VAE būsime amžiams atkirsti nuo vakarietiškos elektros energijos perdavimo sistemos, yra tikrai spekuliaciniai ir laužti iš piršto. Nenorėčiau vertinti, kokios tokių spekuliacijų šaknys. Manau, tik paviršutiniškai žiūrint ir neįsigilinus į visą situaciją galima taip neatsakingai kalbėti.

VAE projektas yra dalis jau įgyvendinamos programos dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių perėjimo į vakarietiškus tinklus. Į šią programą įeina jau įgyvendintas pirmasis Estijos elektros tilto su Suomija etapas, taip pat įgyvendinamas antrasis to paties tilto etapas. Įgyvendinamos ir kitos programos dalys – Lietuva elektros tiltais sujungiama su Švedija ir Lenkija.

– Visos šios programos turėtų būti įgyvendintos dar iki tol, kol numatoma 2020 m. pastatyti VAE?

– Taip. Tai iš esmės reiškia, kad VAE jau bus visiškai parengta prisijungti prie vakarietiškos sistemos.

– Bet galės dirbti ir rytietiškoje? Ar Volgos kaskados ir ateityje išliks Lietuvos rezerviniai pajėgumai?

– Čia gana techniniai klausimai ir jais spekuliuoti nenorėčiau. Tik pabrėžčiau – VAE statybos visiškai neatkerta mūsų nuo integracijos į vakarietiškus tinklus. Kaip tik atvirkščiai.

– Ar jau galima kalbėti apie bent preliminarią VAE statybos kainą?

– Kol vyksta derybos su partneriais dėl projekto įgyvendinimo ir statybų, tiksliai pasakyti negali niekas. Nes per tas derybas kalbama ir apie projekto kainą. O derybos yra konfidencialios, nes projektas komercinis. Todėl natūralu, kad parinkta strateginė investuotoja „Hitachi“, būdama privati bendrovė, nėra suinteresuota, kad tokio pobūdžio informacija būtų oficialiai skelbiama iki derybų pabaigos.

Galiu tik pakartoti tai, kas buvo jau anksčiau skelbta, – VAE statybos turėtų kainuoti iki 5 mlrd. eurų. Derybų eiga ir strateginio investuotojo nusiteikimas rodo, kad šios sumos tikrai užteks. Tačiau konkreti kaina paaiškės tik po to, kai derybos baigsis ir bus pasirašytos sutartys.

– O kokia galėtų būti VAE gaminamos elektros energijos kaina?

– Tai irgi kol kas spekuliacijų objektas. Vėlgi, galėčiau pakartoti, ką pats esu sakęs ir ką nepriklausomi ekspertai yra nustatę – iš branduolinio kuro pagaminta elektra ateityje bus tikrai konkurencinga, jeigu vertintume visą elektros energijos gamybos rinką, taip pat iš dujų.

Branduolinio kuro kainos sudedamoji dalis atominių elektrinių pagamintos elektros kainoje tėra vos apie 10 proc., kai nuolat kylanti gamtinių dujų kaina sudaro iki 80 proc. šiluminėse elektrinėse pagamintos elektros kainos. O branduolinis kuras, prognozuojama, jeigu ir brangs ateityje, tai nelabai smarkiai. O dujos, kaip visi žinome, brangsta nuolat.

– Tik šiomis dienomis pakeitėte tragiškai žuvusį buvusį VAE generalinį direktorių Šarūną Vasiliauską. Ar pokyčiai VAE vadovybėje neturės įtakos derybų su projekto partneriais ir pačių statybų grafikui?

– Numatytasis darbų grafikas nesikeičia. Jau kurį laiką dirbu su VAE projektu, todėl žinau visą problematiką ir visus aktualiausius klausimus, iškylančius įgyvendinant šį projektą.
Mums, žinoma, labai trūks Šarūno. Bet bandysime kompensuoti jo netektį intensyviau dirbdami ir priimdami į darbą naujų specialistų.

– Priminkite tą darbų grafiką – kada numatoma baigti derybas ir parengti sutartį su „Hitachi“, kada susitarti su likusiais partneriais, kada pradėti konkrečius statybos darbus, kada juos baigti?

– Darbai pačioje VAE statybų aikštelėje turi prasidėti 2014 m. Statybos turi būti baigtos ir elektrinė turėtų pradėti dirbti 2020 m. Strateginis partneris jau patvirtino, kad šis terminas yra realus.
Šiuo metu vyksta derybos su strateginiu investuotoju ir likusiais projekto partneriais – Latvija, Estija ir Lenkija. Turime ambicingą tikslą iki šių metų pabaigos derybas baigti ir pateikti sutartis Seimui ratifikuoti.

– Derybos su Latvija, Estija ir Lenkija baigsis vėliau nei su „Hitachi“ ar paraleliai?

– Paskutinė sutartis, kuri turi būti parengta, – dėl akcijų visiems penkiems partneriams padalijimo. O dėl to turi susitarti visi partneriai kartu. Todėl negali būti taip, kad vieni partneriai baigs derybas anksčiau ar vėliau nei kiti. Derybos dėl šios sutarties baigsis vienu metu. Tai turėtų įvykti kitąmet.

– Tada sutartys dar bus tvirtinamos Seime?

– Taip. Tuomet visi svarbiausi susitarimai dar turės būti patvirtinti Seime.
Atkreipčiau dėmesį, kad, be derybų bei sutarčių patvirtinimo proceso, jau vyksta elektrinės projektavimo ir licencijavimo darbai. Ir jie tęsis paraleliai su visais darbais iki pat 2014-ųjų, kai, planuojama, prasidės pačios statybos, ir netgi šiek tiek ilgiau, nes kai kurie su licencijavimu susiję klausimai bus sprendžiami kiek vėliau.

– Kaip akcijos gali būti padalytos projekto partneriams?

– Tai dar nesutarta, todėl nekomentuojama.
Pagal įstatymą Lietuvai turi priklausyti ne mažiau kaip 34 proc. visų VAE akcijų. Likusias 66 proc. pasidalys likę partneriai – „Hitachi“, Latvija, Estija ir Lenkija.

– Argi „Hitachi“ neatiteks daugiau kaip pusė elektrinės ir tada latviams, estams bei lenkams liks mažiau kaip penktadalis visų akcijų? Juk jiems to gali neužtekti...

– Niekada ir niekur nebuvo pasakyta, kad strateginiam investuotojui atiteks daugiau kaip pusė akcijų. Jam atiteks tiek, kiek liks iš likusių 66 proc. akcijų atėmus kiekį, kurį sugebės ir norės pasiimti likę partneriai, tai yra Latvija, Estija ir Lenkija.
Derybose dabar sprendžiama, kaip akcijos konkrečiai bus padalytos.

– Ar dar yra bent kiek tikimybės, kad VAE išvis neatsiras?

– Būtų neatsakinga ir naivu dabar sakyti, kad VAE garantuotai atsiras. Dar reikia nemažai padaryti, priimti daug sprendimų, kad elektrinė tikrai būtų pastatyta.
Tačiau iš to, ką padarėme ir darome dabar, galima labai tvirtai sakyti, kad šis strategiškai svarbus projektas bus įgyvendintas. Tikime, kad ir ateityje bus žengti visi šiam tikslui pasiekti būtini žingsniai.

Dosjė
Šią savaitę energetikos ministro Arvydo Sekmoko pasirašytu įsakymu naujuoju VAE generaliniu direktoriumi paskirtas R.Vaitkus.
R.Vaitkus yra baigęs Vilniaus universiteto Fizikos fakultetą, apsigynęs fizikos – matematikos mokslų kandidato disertaciją.
Dvejus metus R.Vaitkus stažavosi Japonijos Tokai universitete, vėliau kelerius metus dirbo mokslininko tyrėjo darbą japonų bendrovėje „Semiconductor Energy Laboratory“.
Nuo 1999 iki 2001 m. R.Vaitkus buvo ūkio viceministras, atsakingas už branduolinę energetiką, vėliau septynerius metus ėjo bendrovės „IBM Lietuva“ generalinio direktoriaus pareigas.
Pastaruosius trejus metus dirbo elektros energetikos įmonėse, buvo ir „Leo LT“ vadovas. Nuo 2010 m. R.Vatkus ėjo VAE išorinių reikalų direktoriaus pareigas.
R.Vaitkus taip pat yra Lietuvos ir Japonijos asociacijos valdybos pirmininkas, Vilniaus senamiesčio „Rotary“ klubo narys, daugiau nei 40 mokslinių publikacijų autorius, 8 JAV ir 10 Japonijos patentų autorius ir bendraautoris.



NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
kenkejai nori nukreipti tikra esme : atomine elektrine tai zala lietuvai ir jos zmonems

stop AE

stop AE portretas
nereikia lietuvai uzdelsto veikimo bombos.tauta ir taip baigia isnykti per visokius kubilius

tomas

tomas portretas
Debilai, tokius pinigus geriau investuoti i atsinaujinancius gamtos saltinius, is kuriu gautume elektros energija, ir nereiktu laukti iki 2020 + (5 metai, nes statys lietuvoi) metu. Ir per tuos metus kol statytu elektrine, mes jau gautume elektros energija.
VISI KOMENTARAI 30
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių