V.Adamkaus apdovanojimas V.Jakuninui iš dalies pažeidė Konstituciją (papildyta 17.20 val.)

Prezidentas Valdas Adamkus apdovanodamas Lietuvos ordinu prieštaringai vertinamą Rusijos pilietį Vladimirą Jakuniną iš dalies pažeidė Konstituciją.

Pažeistas vienas Konstitucijos straipsnis

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį paskelbė nutarimą, kad prezidento V.Adamkaus prieš aštuonerius metus pasirašytas dekretas dėl Lietuvos valstybės apdovanojimo skyrimo V.Jakuninui  pažeidė vieną Pagrindinio šalies įstatymo straipsnį. Tačiau KT nepateikė išvados, kad ši dekreto nuostata prieštaravo kitiems Konstitucijos straipsniams, nors tą tikėjosi sužinoti į Teismą kreipęsi Seimo nariai, abejoję V.Jakunino apdovanojimo teisėtumu.

KT nustatė, kad prezidento V.Adamkaus 2002 metų birželio 14 dieną pasirašyto dekreto dalis, kuria Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi apdovanotas fondo „Rusijos nacionalinės šlovės centras“ globos tarybos pirmininkas, Lietuvos ir Rusijos dvišalių santykių rėmėjas V.Jakuninas, prieštarauja Konstitucijos 77 straipsnio 2 daliai. Šioje dalyje kalbama apie tai, kad prezidentas „daro visą, kas jam pavesta daryti Konstitucijos ir įstatymų“.

V.Adamkaus dekreto dalis dėl V.Jakunino apdovanojimo taip pat prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo porai straipsnių, nors KT pabrėžė, kad ir pats šis įstatymas daugiau kaip dešimtmetį neatitiko šalies Konstitucijos.

Nebuvo tokio ordino

KT paaiškino, kad prezidentas V.Adamkus negalėjo skirti V.Jakuninui Didžiojo kunigaikščio Gedimino Komandoro kryžiaus, nes 2002 metų viduryje toks ordinas dar neegzistavo. Pagal tuomet galiojusį įstatymą buvo ordinai su laipsniais. Tik vėliau, 2003-ųjų pradžioje įsigaliojus naujos redakcijos Valstybės apdovanojimų įstatymui, III laipsnio ordinas buvo prilyginti Komandoro kryžiui.

„Ši dekreto dalis neatitiko jo išleidimo metu galiojusiame Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius nebuvo numatytas“, - nurodė KT.

Byloje pažymėta, kad Seimo 2002 metais priimtas Valstybės apdovanojimų įstatymas, kuriame yra įtvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius, galėjo būti taikomas tik nuo 2003 metų sausio 24 dienos, tai yra jau po prezidento ginčijamo dekreto išleidimo.

„Prezidentas, įgyvendindamas Konstitucijoje įtvirtintą įgaliojimą skirti valstybinius apdovanojimus ir dėl to išleisdamas dekretą, yra saistomas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio reikalavimo skirti tik tokius valstybinius apdovanojimus, kurie yra nustatyti galiojančiame įstatyme“, - pabrėžta Teismo nutarime.

Konstitucijai prieštaravo ir įstatymas

Konstatavęs, kad V.Adamkaus dekretas dėl V.Jakunino apdovanojimo prieštaravo Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo dviem straipsniams, KT pripažino, kad jis prieštaravo ir Konstitucijos 77 straipsnio 2 dalies nuostatai - „Respublikos Prezidentas daro visa, kas jam pavesta Konstitucijos ir įstatymų“, taip pat konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT pažymėjo ir tai, kad 1992 metų lapkritį įsigaliojus Konstitucijai Seimui atsirado pareiga užtikrinti, kad „su valstybiniais apdovanojimais susiję teisiniai santykiai būtų reguliuojami taip, kaip reikalaujama pagal Konstituciją“. Tuo tarpu iki pat 2003 metų pradžios galiojusiame įstatyme buvo nurodoma, kad ordinus, medalius ir kitus pasižymėjimo ženklus skiria ne Konstitucijoje numatytas prezidentas, o iki 1992 metų pabaigos egzistavęs Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas.

KT nutarė, kad dar 1991 metais priimto Ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymo kelių straipsnių nuostatos dėl Aukščiausios Tarybos prezidiumo ar Aukščiausios Tarybos pirmininko įgaliojimų valstybės apdovanojimų srityje iki pat 2003 metų prieštaravo Konstitucijai, nes visą tą laiką nebuvo pataisytos.

Nors šio įstatymo nuostatos prieštaravo Konstitucijai, tačiau, pasak KT, nesaistė prezidento, nes jis galėjo vadovautis tiesiogiai Konstitucija, nustatančia, kad jis skiria apdovanojimus. „Būtų iš esmės klaidinga prezumpcija, esą poįstatyminis teisės aktas (dekretas) turi atitikti antikonstitucinį įstatymą. Tokia prezumpcija paneigtų Konstitucijoje įtvirtintą teisės aktų hierarchijos sampratą, taip būtų iškreipta pati konstitucinės justicijos esmė“, - pažymėjo KT.

Teismas atsisakė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar pats principas, kad V.Adamkus skyrė apdovanojimą V.Jakuninui, neprieštarauja Konstitucijai. Todėl KT nepateikė išvados, kad savaime šio Rusijos piliečio apdovanojimas buvo antikonstitucinis.

Teigiama, kad apdovanojimas nebegalioja

Seimo valdančiosios Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Saulius Pečeliūnas, buvęs vienas iš kreipimosi į KT iniciatorių, apgailestavo, kad Teismas „nenagrinėjo giliau ordino V.Jakuninui paskyrimo procedūrų“. „Bet ateityje prie šių klausimų galima bus sugrįžti“, - įsitikinęs S.Pečeliūnas.

Jo nuomone, KT sprendimas, kad V.Adamkus skyrė V.Jakuninui neegzistuojantį ordiną ir dekreto priepažinimas prieštaraujančiu Konstitucijai, reiškia, kad apdovanojimas įteiktas neteisėtai. „Tai juridiškai niekinis, negaliojantis teisės aktas“, - tvirtino parlamentaras.

Tačiau kaip bus pareikalauta iš V.Jakunino grąžinti apdovanojimą, S.Pečeliūnas nežinojo. Jis taip pat tvirtino nežinąs, ar Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašys dekretą, kuriuo atšauks V.Adamkaus dekreto nuostatą dėl ordino skyrimo V.Jakuninui. „Nors toks kelias irgi egzistuoja, aš nežinau, kaip bus pasielgta“, - kalbėjo Seimo narys.

„Dekreto prieštaravimas Konstitucijai reiškia, kad dekretas dėl V.Jakunino apdovanojimo negalioja. Juridiškai taip yra“, - įsitikinęs dar vienas kreipimosi į KT iniciatorius, opozicinės Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis.

Kreipėsi grupė parlamentarų

2008 metų balandį grupė parlamentarų kreipėsi į KT, tvirtindami, kad nėra aišku, už kokius nuopelnus V.Jakuninas apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Be to, pasak parlamentarų, tuomet galiojęs įstatymas numatė, kad užsienio valstybės pilietis negali būti apdovanojamas, jeigu nėra užsienio reikalų ministro pristatymo. Tarp apdovanojimo dokumentų esą nerastas nei toks pristatymas, nei kokie kiti dokumentai, išskyrus apdovanojimo dekretą.

Pagal ginčyto dekreto nuostatą, V.Jakuninas 2002 metų birželio 14 dieną buvo apdovanotas „Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi“, tačiau parlamentarai teigė, kad tuomet galiojusiame įstatyme Rusijos piliečio gautas garbės ženklas vadinamas ne tokiu pavadinimu ir ne tokiu laipsnio pavadinimu. Tokie garbės ženklo ir jo laipsnio pavadinimai numatyti tik vėlesniame Valstybės apdovanojimų įstatyme, kuris tuo metu, kai buvo apdovanotas V.Jakuninas, Seime dar nebuvo priimtas.

Tuometinis Lietuvos vadovas V.Jakuniną apdovanojo už nuopelnus skatinant Rusijos ir Lietuvos dialogą. Kadenciją baigęs prezidentas yra teigęs, kad ordiną rusui įteikė kaip atsaką už tais pačiais metais iš jo gautą Šv.Andrejaus žvaigždę už indėlį į tarptautinio dialogo bei taikos plėtrą. Šį apdovanojimą įsteigė visuomeninė organizacija „Rusijos tautinės šlovės centras“, jos globos tarybos pirmininku tuomet buvo V.Jakuninas. Tačiau kreipimosi į KT iniciatoriai yra teigę, jog V.Adamkus buvo apdovanotas vėliau, nei Lietuvos valstybinis apdovanojimas suteiktas V.Jakuninui.

Buvo sovietų saugumo generolas?

Prieš dvi savaites bylą nagrinėjusiame KT posėdyje dalyvavęs Seimo narys S.Pečeliūnas sakė, kad V.Adamkus nepažinojo V.Jakunino ir nebuvo informuotas apie jo nuopelnus, o kai kas, įgijęs prezidento pasitikėjimą, ėmė juo naudotis savanaudiškais tikslais. Seimo narys tvirtino, kad geriausias būdas tai išsiaiškinti yra apklausti buvusį šalies vadovą.

Parlamentarai prašė pateikti medžiagą, kurioje matytųsi, kas siūlė teikti apdovanojimą V.Jakuninui, taip pat tuometinį Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos elektroninį susirašinėjimą bei sužinoti, ar Prezidentūra dėl apdovanojimo kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą.

Neatsižvelgęs į grupės Seimo narių prašymą, KT nusprendė nekviesti apklausai įtakingų tuometinių pareigūnų ir kadenciją baigusio prezidento V.Adamkaus. KT pirmininkas Kęstutis Lapinskas teigė, kad iki šiol teismas byloje jau apklausė asmenis, kuriuos reikėjo apklausti - buvusį prezidento kanceliarijos vadovą Andrių Meškauską ir kanceliarijos valstybės apdovanojimų skyriaus vedėją Zitą Andrijonienę.

Šiuo metu Rusijos geležinkelių bendrovei vadovaujantis V.Jakuninas Lietuvoje vertinamas prieštaringai. Žiniasklaida ne kartą skelbė, kad V.Jakuninas praeityje galimai užėmė aukštas generolo pareigas Sovietų Sąjungos specialiosiose tarnybose.