V. Uspaskichas kalbina opoziciją jungtis į koaliciją?

Šią savaitę partija „Tvarka ir teisingumas“, neapsikentusi vilkinamo laiko ir nevykstančių derybų, oficialiai nutraukė jungimosi su Darbo partija procesą. Rolandas Paksas sako, kad nemato jokių bendros su Viktoru Uspaskichu partijos perspektyvų. Dar daugiau – neneigia girdėjęs, kad metęs jį, V. Uspaskichas kalbina opozicijoje esančias partijas vienytis į koaliciją ir taip eliminuoti iš valdžios stipriausius konkurentus – socialdemokratus. Konservatoriai tik neoficialiai užsimena gavę tokių pasiūlymų, o socialdemokratai tikina, kad tai nestebina, nes V. Uspaskicho planuose neva nėra numatyta konstruktyvaus ketverių metų vieningo darbo.

Meilė tarp dviejų partijų baigėsi, o „Tvarka ir teisingumas“ tarsi nuotaka buvo palikta prie altoriaus. Jaunikis – Darbo partija, prisižadėjusi, o vėliau suabejojusi ir sprukusi į krūmus. Bent jau taip teigia R. Paksas. Esą pastaruoju metu Darbo partija nerodė jokio susidomėjimo partijų jungtuvėmis.

Dar vasarį buvo paskelbta, kad abi šios partijos susivienys jau balandį ir Lietuvos padangėje atsiras nauja politinė jėga, turinti per 30 tūkst. narių. Partijų tuoktuves bandė stabdyti net prokurorai. Jie neabejojo, kad tada Darbo partija juodosios buhalterijos byloje išvengtų baudžiamosios atsakomybės.

Kai teismas šį prašymą atmetė, R. Pakso partija lengviau atsikvėpė – jungtuvės įvyks, tačiau balandžio pabaigoje Darbo partija teškia antausį ir paskelbia, kad jungiasi su savo globojama politine jėga – Leiboristų partija. Būtent po šio žingsnio Darbo partijos susidomėjimas „Tvarka ir teisingumu“ pradingo.

„Gal apskritai jie pakeitė nuomonę, bet paskutinį mėnesį – nėra čia ko slėpti – derybos strigo, ir dar kartą kartoju: mes neturime laiko laukti. Mes esame tokia partija, su kuria tokie žaidimai nežaidžiami“, – tvirtina R. Paksas.

Todėl šią savaitę „Tvarkos ir teisingumo“ valdyba nusprendė jungtuves stabdyti. Esą nesilaikoma derybų grafiko, nepasiekti planuoti susitarimai, nėra programos, statuto. R. Paksas neslepia, kad po šio sprendimo daugelis partijos narių lengviau atsikvėpė, ypač tie, kurie jungtuvėms nepritarė. Ir nors prieš porą dienų teigė, kad derybos gali būti atnaujintos, jei Darbo partija pateiks konkrečių pasiūlymų, R. Paksas dabar tokia perspektyva abejoja.

„Man atrodo, kad dabar apie tai neverta kalbėti. Bus pasiūlymas – svarstysim, nebus – einam savo keliu. Šiandien tikrai nematau [tokios galimybės], rytoj – galbūt, poryt – matysim“, – sako partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas.

Darbo partijos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas su „Tvarkos ir teisingumo“ išsakyta kritika dėl jungtuvių delsimo sutinka ir apie susivienijimą tebekalba.

„Kai užregistruos Teisingumo ministerija naują kūrinį, kuris jau yra, tada Vytautas Gabšys turės sukviesti mažų mažiausiai prezidiumą, pavaduotojus, aptarti šitą klausimą, suderinti su „Tvarka ir teisingumu“, jeigu bus toks poreikis, skelbti suvažiavimą dėl jungimosi“, – teigia V. Uspaskichas.

Politologai abejoja jungtuvėmis ir sako, esą V. Uspaskicho įkurta partija jau pasiekė savo tikslą – po susijungimo tapo nauju juridiniu asmeniu ir teismui jau nebepasiekiama. Tik kam tada Darbo partijai reikėjo žaidimų su „Tvarka ir teisingumu“?

Viena priežasčių galėjo būti ir noras sužinoti, kaip į tokį susijungimą žiūrės prokurorai. O kai pasirodė, kad bent teisiškai kliūčių nėra, partija „Tvarka ir teisingumas“ buvo nustumta į šoną ir pasirinkti savi žmonės.

Politologų manymu, šioje vietoje neabejotinai nuskriaustoji liko „Tvarkos ir teisingumo“ partija. Jos pozicijos silpnesnės ir kaip partijos, ir kaip koalicijos partnerės. Esą nesėkmingos jungtuvės neabejotinai pakenks abiem partijoms, tačiau ir vėl labiausiai – „Tvarkai ir teisingumui“. Gali atsirasti tokių, kaip Remigijus Ačas, kuris partiją paliko ir pareiškė, kad R. Paksas priėjo liepto galą.

„Galbūt bus tam tikras narių „nutekėjimas“, nes skilti nelabai yra į ką. Mat „Tvarka ir teisingumas“ nėra tokia didelė partija, nėra daug ryškių lyderių, kurie galėtų vesti vieną ar kitą dalį“, – mano Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Jūratė Novagrockienė.

Beje, R. Paksas, kalbėdamas su „Savaite“, iškėlė ir dar vieną priežastį, kodėl derybos žlugo. Esą naujos politinės jėgos susikūrimas galėjo nepatikti kitoms partijoms, nes jie būtų tapę joms grėsme. Tačiau opozicija šypsosi girdėdama tokias kalbas ir sako jau pačioje pradžioje netikėję sėkminga jungtuvių pabaiga.

„Jau tada buvo galima prognozuoti, kad dalis eilinių „Tvarkos ir teisingumo“ partijos narių nepritars šitam susijungimui, nes politiškai [tai būtų] tikrai keistas darinys. Tas pats ir su Darbo partijos eiliniais nariais, kurie nenori jungtis“, – sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Irena Degutienė.

Daug triukšmo dėl nieko – taip procesą vertina ir Liberalų sąjūdžio atstovai, bet pastebi, kad V. Uspaskichui jungtuvės būtų naudingos.

„Neatmesčiau tokios galimybės, kad Darbo partija nori pasiauginti sau raumenų, pasivaržyti su socialdemokratais dėl didžiausios ir pagrindinės partijos kairėje pusėje vietos. Tiesą sakant, tai turi tam tikro pagrindo, partijos susilygintų galios prasme ir mandatų turėtų netgi daugiau“, – svarsto Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Remigijus Šimašius.

O juk Seimo koridoriuose jau seniai sklando kalbos, kad V. Uspaskichas nori mesti socialdemokratus ir siūlo savo draugystę kitoms partijoms. Pavyzdžiui, konservatoriams, kuriuos vilioja naujos valdančiosios koalicijos kūrimu. Tą patvirtino ir „Savaitės“ šaltiniai konservatorių gretose. Kad tokių kalbų girdėjo, neneigia ir socialdemokratai, ir R. Paksas.

„Kol nėra kažkokių konkrečių veiksmų, tai aš vertinčiau labai santūriai tuos dalykus“, – sako R. Paksas, bet perklaustas, ar tokių kalbų yra, atsako: „Be abejo, kad jų yra“.

Neatmestina, kad V. Uspaskichas gali ieškoti bendražygių kitoje pusėje jau vien tam, kad išstumtų socialdemokratus ir perimtų vadžias į savo rankas. Socialdemokratai, kartą jau apgauti, ir dabar turbūt nesitiki konstruktyvių poelgių iš V. Uspaskicho visus ketverius metus, tačiau ir konservatoriai kažin ar norės tapti jo sąjungininkais. A. Kubilius, kažkada mėginęs bičiuliautis su Darbo partija, buvo aštriai sukritikuotas saviškių. Tokią sąjungą kategoriškai atmeta Vytautas Landsbergis, o ir prezidentė Dalia Grybauskaitė vargu ar pakęs savo globojamų konservatorių draugystę su taip nemėgstama Darbo partija.



NAUJAUSI KOMENTARAI

ROLANDUI

ROLANDUI portretas
BURLOKAS YRA BURLOKAS...APSI...IR PALIKO

dr. Jonas Ramanauskas

dr. Jonas Ramanauskas portretas
Agurkas laiko iskeles mesos gabala, o aplinkui sunys tik inkscia ir loja. O kodel agurkas turetu ta mesos gabala numesti sunims? Juk ne kvailas. Pats gali suvalgyti.

Pikasas

Pikasas portretas
RETRO 2013. 03.01 Teisiškai yra įmanoma tik kurios nors vienos partijos pagrindu susiliejimas, kitai sunykstant ir išsiregistruojant. Jei koks likutis pasitraukiančioje partijoje liks, tai jis įgis teisę išsaugoti ankstesnį pavadinimą ir savo įstatus. Partija pasinaikinti gali tik įstatuose numatyta tvarka. Tokiu atveju visos teisės į valstybės dotacijas dingsta, o atskirų asmenų atsakomybė išlieka bet kuriuo atveju. Tai, kad Darbo partijos veiklą vertėjo suspenduoti dar tada, kai buvo atskleisti stambaus masto finansiniai pažeidimai, seniai buvo aišku. Jie galėjho iš esmės nulemti Seimo rinkimų rezultatus, todėl tie rezultatai negalėjo tapti legitymuoti. Kai “burokinės” partijos peza apie buvimą politiniame centre, tai gan keistai atrodo. Pasaulio Blogio ašies centras seniai žinomas. Tik prie ko mūsų šalelė? Kai specifinės politinės partijos gausiai maitinamos iš vieno “spenio”, tai pragmatiškai nusiteikusių “peniūkšlių” nepritrūksta. Visi tie darbiečių ir paksoidų pažaidimai prieš rinkimus tema – “Kokie mes skirtingi?” buvo skirti tik elektorato plėtimui. Kai kam gal net tokia akivaizdi Lietuvos interesams prieštaraujanti veikla panaši į šalies gelbėjimą. “Darbdaviai” netoli. Kaip jie “gelbėja” irgi matėm. Tai kokios problemos? Gal jos daugiau psichologinės, pagrįstos mūsų pačių politiniu neišprusimu? Ar ne laikas atsitokėti? RETRO 2012. 12. 20 Iš nuogirdų galima spręsti, kad Viktoras Uspaskich neišduoda nei savo tėvynės, nei jos politinio ir ekonominio verslo interesų. Būtent Rusijos imperijoje tampa vis akivaizdžiau, kad jos užsienio politika ir verslas neatskiriamos sąvokos. Ką reiškia putiniška politika Lietuvos atžvilgiu? – daug aiškinti nereikia. Prisiminkime kad ir “Družbos” naftotiekio “gedimą” ar karinius gniaužtus apie Kremliui laaaaabai pavojingą Lietuvą. Kai to atrodo nepakankamai, pasitelkiama branduolinių elektrinių statybų gniaužtai Lietuvos pasienyje. Kaip tokius objektus Rytų šalyje gali įtakoti “žmogiškasis faktorius”? – sužinojome Černobylio katastrofos metu. Jei “grybas” pas “batia” išaugs? – vilniečiai iš karto pamatys… Paskutinės dienos parodo, kad Kėdainių “kniaziui” nesiseka vienu ypu perlaužti šluotražio, kuriuo norima sukčius sušluoti į specialiai tam skirtą vietą. Tad jau griebtasi bandyti laužyti šluotražio “žagarus” pavieniui. Lengviausia tai daryti tada, kai parūpinami reikiami kompromatai. Tada “žagaro” lankstumas padidėja gal net kelis kartus. Galimai bandoma pasinaudoti ir žinoma sentencija: “netepsi – nevažiuosi”. Jei tepalai parūpinami “na chaliavu” (veltui), tai ko jų gailėti? Net ir Viktoro “pusbrolis” – apsitapšnojęs “erelis” teigė: “Kiek reikės pinigų? – tiek ir bus.” Kai taip dirbama, tai ir atitinkamo “otkato”, tikriausiai, pareikalaujama. Kol kas šia prasme – štilius. ES lėšos po Vyriausybės kabineto perstumdymo nuo DP galimybių tolsta taip, kad nors apsiverk. Yra ir be “darbiečių” kam jomis dalintis. Kaip tokią nuoskaudą Viktoras pakels? – nežinau. Bet tai – būsimos problemos. Dabartinė – kaip nesėsti taip, kad atsistoti būtų sunku. Niekas nenori ant kieto gulto ilgai gulėti. Tuntas brangiausių advokatų ir mažomis akelėmis Viktoro aplinka raitosi kaip išmanydama, kad teisingumas neišsipildytų. Beje, nežinau nei vieno rimto argumento, kodėl Darbo partijoje organizuotas sukčiavimo laukas turėtų būti paliktas neartas. Kuo išskirtinis ir tas lietuviškas “benderis”, kad jis siekia būti “lygesnis už lygius”. Prieš įstatymą – visi lygūs. Romos imperatoriaus Nerono mokytojas Seneka yra taikliai, dar tais laikais pastebėjęs, kad “maži nusikaltimai baudžiami, o dideli – išaukštinami”. (“Sacrilegia minuta puniuntur, magna in triumphis feruntur” /lot.) Ar mes tokios teisės norime? Tai, kad byla gali turėti ir politines pasekmes – akivaizdu. Tačiau tai nei per nago juodumą nesumažina kriminalinių veikų dydžio. Tie trys seimūnai, kuriems teismo procesas jau buvo pasiekęs baigiamąją stadiją, manau, yra tik viršūnėlės. O kur dar šaknelės? Kada jos bus iškastos? Jei piktžolių šaknys lieka dirvoje, jos vėl gali suželti. Kol kas tik vienas, buvęs DP ministras Žilvinas Padaiga prisipažino gavęs 7000 litų “paramą”. Tada sklandė gandai, kad Žilvinas ta prasme labai skriaudžiamas buvo. O kaip su tais, kurie nebuvo skriaudžiami? Kaip su tais, kurie važiavo į Maskvą savo “darbdavio” gelbėti? Net ir “tylenis” V.Gedvilas jau suspėjo daug ką pašiurpinti Seimo posėdžio metu. Nei etikos, nei moralės…Gėda buvo klausytis “darbiečių” manipuliacijų, kurių pasėkoje Seimo salė tapo politiniu turgumi, kuriame laimi įžūliausi. Naujų Seimo rinkimų “gudručiai” reikalavo beveik visą praėsusią 4 metų kadenciją. Ne kartą buvau aptaręs politinio sąmoniningumo vystymosi procesą ir buvau išsakęs savo nuomonę, kad naujas Seimas bus dar labiau kontraversiškas ir jo sudėtis gali tapti kur kas pavojingesnė Lietuvos laisvei ir kuriamai demokratijai. Deja, pildosi… Netgi šiek tiek nustebino prezidentės D.Grybauskaitės atkaklios pastangos švelninti besiformuojančią ir susidariusią situaciją, tačiau to aiškiai nepakanka. Esu įsitikinęs, kad nemaža dalis rinkėjų jau dabar pradeda suvokti, kad buvo “burokinių” grupuočių “išdurta”. Ypač tai buvo ryšku mažesniuose miestuose, miesteliuose bei kaimuose. Tai yra ten, kur internetu naudojamasi santykinai mažiau, kur didelę įtaka turi vietinė “kreiva” spauda. O ir visa žiniasklaida tikrai nesublizgėjo. Ji buvo labiau panaši į seniausios profesijos atstovę. Socdemams po pirmo turo pavyko toje terpėje perimti iniciatyvą, tad V.Uspaskich premjeru netapo. O ar daug trūko? Kas tada išdrįstų trukdyti tokio galiūno “veikoms” ar senas bandytų prisiminti? Viktoras dabar gerokai pasimetęs. Tai jis “anafimas” koalicijos bendražygiams bando siūsti, tai “prisilaižyti” stengiasi. Kai tai nepadeda – šantažus kurpia. Dėl LR Biudžeto įstatymo priėmimo – taip pat. Apsiriko Viktoras, nes siūlomas biudžetas beveik nepakeistas buvo suprojektuotas dar A.Kubiliaus kabineto. Tad ir sako opozicija: “jei taip liks? – pritarsim” . Šokas galėjo “kniazių” ištikt. Gal patarėjai prasti? Gal jie per toli randasi ir visų niuansų nesuvokia? Žinoma, yra dar “kišeniniai”. Bet kokia iš jų nauda, jei jie daugiau į akis Viktorui žiūri… ką palieps…
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių