Užsienyje studijuojantys lietuviai grįžta kurti šeimų

Nuolat girdime, kad Lietuvos intelektualinis potencialas renkasi studijas užsienyje, o pabaigę garsius universitetus nežada grįžti į gimtąją šalį. Tačiau ar tikrai į užsienį išvažiuojama studijuoti ir pamirštama ateitis Lietuvoje?

Oficialių duomenų, kiek per metus į užsienį studijuoti išvyksta jaunuolių, nėra. Vieninteliai tikslesni skaičiai – Europos Sąjungoje (ES) studijuojančių lietuvių. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, 2009-2010 metais ES šalyse studijavo 3,5 proc. Lietuvos studentų.

Dėl kalbos žinomumo dažniausiai studentai renkasi Didžiąją Britaniją. Nemažai jaunimo išvyksta mokytis ir į Vokietiją ar Prancūziją. Už ES ribų lietuviai dažniausi įgyti aukštojo mokslo išvažiuoja į JAV ir Rusiją.

Dar sunkiau yra susekti, kiek baigusių studijas grįžta į Lietuvą, o kiek absolventų pasilieka užsienio valstybėse.

Grįžta kurti šeimų

Kalba.lt generalinis direktorius Rytis Jurkėnas tikina, kad į užsienį išvažiavę studentai visgi planuoja sugrįžti į gimtąją šalį.

„Atsivėrus durims į Europos Sąjungos universitetus, pirmieji studentai išvažiavo 2005 metais. Taigi užsienio universitetus pabaigusios dar tik dvi kartos. Be to, baigęs mokslus jaunimas dar nori pakeliauti ar užsidirbti šiek tiek pinigų. Lietuviai grįžta, kai pradeda kurti šeimas. Žinoma, išskyrus mišrių šeimų atvejus“, - pasakojo kalba.lt direktorius.

Susirasti studijas užsienyje padedančio specialisto teigimu, pabuvus užsienyje studentams Lietuva atrodo daug patraukliau. „Meilė Lietuvai ir patriotizmas tik išvažiavus atgimsta“, - tvirtino R.Jurkėnas.

Grįžti nori, bet ar pavyks?

Didžiojoje Britanijoje Worchester universitete ekonomiką ir finansus studijuojantis Andrius Zaveckas portalui 1diena.lt teigė, kad pabaigęs studijas mielai sugrįžtų į Lietuvą, tačiau ekonominės sąlygos gali priversti pasilikti Didžiojoje Britanijoje.

„Šiemet baigiu studijas, bet Lietuvoje darbo dar neieškojau. Šiuo metu dirbu savo universitete. Pinigų užtenka, dar šiek tiek ir tėvai padeda. Tačiau į Lietuvą labai norėčiau sugrįžti, tik nežinau, ar bus galimybės“, - pasakojo A.Zaveckas.

Paklaustas, kur Lietuvoje norėtų įsidarbinti, vaikinas teigė: „Norėčiau darbo banke ar didelėje įmonėje. Atlyginimas? Negalvoju apie 10-20 tūkst. litų, tačiau turėtų pinigų užtekti pragyventi, sumokėti paskolą už butą bei mokesčius. Gal dar norėčiau nusipirkti automobilį“.

Kalba.lt direktorius teigė, kad nepaisant šalyje sėjamų baimių, dėl išvykstančio protingo jaunimo pergyventi nereikėtų.

„Kadangi yra galimybė, turime iš užsienio mokymo vietų į Lietuvą parvežti tai, kas geriausia. Pats būdamas darbdaviu galiu pasakyti, kad priimant į darbą Lietuvoje mokslus baigusį studentą ir užsienio aukštojoje mokykloje skirtumas yra. Jei priimamas bakalauras, baigęs Lietuvoje, aš turiu jį išmokyti dirbti. Užsienyje studijavęs studentas gali pradėti dirbti nuo pat pirmosios darbo dienos“, - aiškino R.Jurkėnas.

Studijos užsienyje - prabanga?

Neretai manoma, kad studijas užsienyje sau gali leisti tik pasiturintys gyventojai. Tačiau R.Jurkėnas tikina, kad užsienio universitete gautas diplomas nėra prabanga.

„Klaipėdiečiui studijuoti Vilniuje gali būti brangiau nei Londone. Atrodytų, kad tai paradoksas, bet Didžiojoje Britanijoje dirbantis studentas reikalingus pragyvenimui pinigus gali užsidirbti daug greičiau“, - tvirtino pašnekovas.

Pasak R.Jurkėno, į studijas užsienyje išsiruošę studentai dažnai išvyksta dar neprasidėjus paskaitoms. Per mėnesį jie susiranda darbus ir į studijas pradeda vaikščioti jau žinodami, kad turės pinigų pragyventi.

Hogeschool Zeeland Olandijoje dirbantis Wim van der Markas  pasakojo, kad su lietuvių studentais susiduria jau treti metai iš eilės. „Lietuviai yra smalsūs, motyvuoti. Kai kurie angliškai kalba ypač gerai“, - apie tautiečius pasakojo olandas.

W. van der Markas pažymėjo, kad „dėl finansinių priežasčių“ Baltijos šalių studentai ypač domisi darbo galimybėmis. Būtent darbštumas – vienas iš dažniausių epitetų, skambančių iš užsienio universitetų dėstytojų apie lietuvius.

Lietuvos ateities planuose nėra

Į Didžiąją Britaniją 17-kos metų studijuoti išvažiavusi Eglė Dementjevaitė sakė studijas užsienyje pasirinkusi, nes netikėjusi Lietuvos švietimo sistemos skaidrumu. „Labai norėjau studijuoti žurnalistiką, tačiau girdėjau, kad turiu pažinoti tam tikrus žmones, kad patekčiau į tam tikras specialybes. Neturėjau, kas man padėtų, todėl pasirinkau studijas užsienyje“, - pasakojo šiuo metu Southamptono universitete magistrą studijuojanti mergina.

Mergina į Lietuvą nežada grįžti. „Kas turėtų pasikeisti Lietuvoje, kad grįžčiau? Pirmiausia lietuviai turėtų pradėti vertinti žmones pagal jų talentą. Man susidaręs toks įspūdis, kad čia talentų nereikia“, - teigė E.Dementjevaitė.

„Burberry“ mados namų parduotuvės vadybininke dirbanti lietuvė pasakojo, kad Lietuvos nesvetingumą pajuto ir per savo draugę. „Šiuo metu ji jau Anglijoje. Draugė baigė Riomerio universitetą, tačiau nerado darbo. Nesu mačiusi kito žmogaus, jaučiančio tokią didelę aistrą darbui. Kai kurie grupės draugai universitete jau seniai žinojo, kur bus įdarbinti. Šiuo metu ji dirba teisininke vienoje iš didžiausių Didžiosios Britanijos kompanijų „BritishGas“, - dėstė magistrantė.

Į užsienį tik iš didelių miestų?

2010 metais Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktos mokyklų apklausos duomenimis, į užsienį studijuoti ketino 16 proc. abiturientų.

Apklausoje pastebėta, kad apie studijas užsienyje labiausiai galvoja didžiųjų miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) moksleiviai.

Pagal LSAS atliktą apklausą į užsienį išvažiuoti mokytis svajoja ir gabiausi šalies moksleiviai – Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų laureatai bei gimnazijų moksleiviai.


Šiame straipsnyje: studentaistudijosLSAS

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių