Užsienio lietuviai nepamiršo švenčių tradicijų

Lietuviai, toli nuo tėvynės susibūrę į bendruomenes, kartu švenčia ir Kalėdas, ir Naujuosius metus. Pasak Šveicarijos ir Gruzijos lietuvių bendruomenių vadovių J.Caspersen ir Z.Karuchnishvili, ant šventinio stalo visada puikuojasi kūčiukai ir plotkelės iš Lietuvos. „Silkė ir aguonų pienas taip pat yra privalomi patiekalai", - priduria Australijos lietuvė Birutė Prašmutaitė.

Šveicariją lankė Kalėdų Senis iš Labanoro girios

Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Jūratė Caspersen sako, kad apie pusė lietuvių šeimų per Kalėdas ir Naujuosius metus stengiasi parvykti į tėvynę pas artimuosius, tačiau Šveicarijoje gyvenantiems tautiečiams dar rengiama tradicinė advento šventė.

„Šiais metais į šventę susirinko apie 100 lietuvių ir didžiausią dėmesį skyrėme vaikams. Lėlių teatras „Raganiukė" parengė vaidinimą, taip pat su vaikais liejome žvakes - tai labai tradiciška", - pasakoja moteris, Šveicarijoje gyvenanti 15 metų.

Pašnekovė pabrėžia, jog lietuviai bendruomenėje Kalėdas stengiasi švęsti kitaip nei šveicarai.

„Šveicarijoje Senelis Šaltis atkeliauja su dviem tamsiaodžiais pagalbininkais gruodžio 6-ą dieną. Čia jis atlieka auklėjimo funkciją. Jis pats nėra piktas, bet jo pagalbininkai krečia nemalonias išdaigas vaikams", - pasakoja J.Caspersen.

Lietuviai, anot jos, savo vaikams stengiasi Senelio Šalčio nevaizduoti kaip auklėtojo.

„Mes akcentuojame, kad Senelis Šaltis yra draugiškas ir sakome, kad jis ateina iš Lietuvos Labanoro girios. Visada pasakojame, kaip jis toli keliavo iki Šveicarijos", - sakė J.Caspersen.

Ji pabrėžia, kad saldainių vaikams stengiamasi parūpinti iš Lietuvos.

„Norime, kad mūsų mažieji šventiniu laikotarpiu valgytų lietuviškus saldainius", - tvirtina pašnekovė.

Ji taip pat akcentuoja, kad svarbūs yra ne tik saldainiai, bet ir kūčiukai.

„Kūčiukai visada yra ant lietuvių bendruomenės šventinio stalo, tik, deja, jau šieno nebetraukiame iš po staltiesės", - apgailestavo J.Caspersen.

Australijos lietuviams - proga susitikti

Australijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Birutė Prašmutaitė sako, kad daug lietuvių susirenka į šventas Mišias Melburne, kurias laiko kunigas iš tėvynės.

„Šv.Mišios - nuostabi proga susitiki su lietuviais, kurių jau senai nesi matęs", - tikina pašnekovė, gimusi Australijoje.

Anot jos, Kūčių vakaras dažnai yra švenčiamas Melburno lietuvių namuose, kur susirenka apie 60 žmonių.

„Pagiedame keletą lietuviškų tradicinių šventinių giesmių ir paskui sėdame prie stalo. Ant Kūčių stalo būtinai puikuojasi patiekalai iš žuvies, pavyzdžiui, žuvis su svogūnais", - pasakojo B.Prašmutaitė.

Ji priduria, jog neapsieinama be silkės, kūčiukų ir aguonų pieno.

„Tai būtina atributika, taip pat neužmirštame traukti ir šieno iš po staltiesės - žiūrim, kas ilgiau gyvens", - juokauja lietuvė.

Pasak bendruomenės pirmininkės, jau keletą savaičių prieš šventes galima įsigyti plotkelių iš Lietuvos.

„Šiais metais Kalėdų turgelyje buvo galima įsigyti ne tik plotkelių, bet ir kūčiukų, šventinių atvirukų", - tvirtina pašnekovė ir priduria, jog lietuvis kunigas gruodžio mėnesį vyksta kalėdoti.

„Kunigas vyksta pas parapijiečius į namus. Ten sukalbama malda, valgoma vakarienė, pasikalbama", - sakė B. Prašmutaitė.

Gruzijoje lietuviai renkasi vieni pas kitus 

Gruzijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Zina Karuchnishvili pasakoja, jog po šventų Mišių visi lietuviai susirenka pas ką nors į namus šventinės vakarienės.

„Pas mus nėra savų patalpų, tad vienais metais pas vieną, kitais metais - pas kitą lietuvį susirenkame", - kalbėjo pašnekovė.

Pasak jos, prie bendro stalo giedamos kalėdinės giesmės, žiūrimi lietuviški filmai, klausoma gimtosios muzikos ir vaišinamasi tradiciniais lietuviškais patiekalais.

„Valgiai būna lietuviški, ne gruziniški. Stengiamės, kad būtų 12 patiekalų ant stalo ir laužome pašventintą plotkelį, kuris būna atsiųstas iš Lietuvos", - sakė moteris.

Prancūzijoje - pyragas ir kava

Prancūzijos lietuvių bendruomenės narė Saulė Railaitė-Majcher sako, jog Prancūzijoje per bendruomenės šventinius susitikimus žmonės atsineša pyragų bei atsigeria kavos.

„Ypatingų kalėdinių vaišių nebūna", - apgailestauja pašnekovė, bet priduria, kad susirenka gausus būrys lietuvių.

Anot jos, lietuviai, kurie glaudžiai bendrauja tarpusavyje ir neišvyksta per šventes į Lietuvą, Kalėdas ar net Naujuosius metus praleidžia kartu.