Ūkininkų galvos skausmas – kenksmingos atliekos

Atliekų rūšiavimo, tvarkymo srityje, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Daugelis atliekų neperdirbamos, tad greičiau pripildomi sąvartynai.

Atliekų tvarkymo srityje ne mažiau opi ir kita problema, iškylanti daugeliui ūkininkų – kur dėti panaudotas plastikines pakuotes nuo chemikalų, kurių kratosi atliekas surenkančios įmonės. Lietuvoje sutvarkyti pakuočių atliekas arba finansuoti jų sutvarkymą turi gaminį į šalies vidaus rinką išleidusi įmonė – gamintojai arba importuotojai. Todėl ir įvairių cheminių priemonių, naudojamų žemės ūkyje, pakuotėmis turėtų pasirūpinti gamintojai. Tačiau kol kas ši pareiga realybėje nėra pilnai funkcionuojanti.

Pasak Plungės rajone Gintališkės kaime gyvenančio ūkininko Mariaus Kakčio, jis jau ne vienerius metus atskiroje patalpoje kaupia plastikines pakuotes nuo chemikalų, mat jų  niekas nepaima. Sakė ir toliau laikys, gal vėliau kas pradės surinkinėti.

Prieš kelerius metus ne mažesnį galvos skausmą ūkininkams kėlė ir nebereikalinga pašarų vyniojimui panaudota plėvelė – jos atliekų išvežiotojai taip pat nepriimdavo. Panašu, kad ši atlieka pagaliau „nebepuoš“ kaimo gyventojų kiemų. Akcinės bendrovės „Valda“ vadybininkė Edita Pučkorienė paaiškino, kad jų įmonė nuo praėjusių metų iš Plungės bei Rietavo savivaldybių ūkininkų  jas surenka: „Plėvelės turi būti be raiščių, be tinklelių, švarios, tvarkingos. Kai susikaupia didesnis kiekis, ūkininkas paskambina, mes  atvažiuojame ir  mašina išsivežame. Žmonėms už tai mokėti nereikia“. Beje, plastikinių pakuočių nuo chemikalų jie neima.

Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ specialistas Laurynas Birškys taip pat minėjo, jog  plastikinės pakuotės nuo chemikalų yra pavojingos, užterštos, tad jas priima tik tam tikros privačios Lietuvos įmonės, kurios už tai ima mokestį. Deja, Plungės savivaldybėje tokios įmonės nėra.

Iki šiol diskusijų objektu tarp ūkininkų ir gamintojų yra pašarams pakuoti naudojama plėvelė. Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus tarybos pirmininko Alfredo Kazimiero Bieliausko teigimu, ūkininkai siekia, kad šia plėvele pasirūpintų gamintojas – esą jie plėvelę panaudoja tik gamybos procese – supakuoja šienainį, tad gamintojai turėtų pripažinti, kad jie parduoda ne gaminį, o pakuotę. Taigi ja ir turėtų pasirūpinti ne ūkininkas, o gamintojai. Esą buvo apie tai su gamintojais kalbėta, bet visos kalbos bevaisės. A. K. Bieliauskas paaiškino, kad dar 2003 m. buvo tyliai įvestas mokestis ūkininkams už aplinkos teršimą, bet iki šiol jo niekas nemokėjo. Ūkininkai siekia, kad šį mokestį mokėtų gamintojai, žinoma, šie atsisako.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaitė patvirtino, jog ūkininkai seniai jau privalėjo mokėti šį mokestį, tačiau iki šiol „prasprūdo“. Esą šiemet gautas iš Aplinkos apsaugos ministerijos paaiškinimas, kad ūkininkai privalo susimokėti, todėl jie bus pradėti „judinti“.

Kaip ten bebūtų, net jei ūkininkai ir bus priversti sumokėti pinigus už aplinkos taršą, galvosūkis, kur dėti nenaudojamas atliekas, nebus išspręstas - kenksmingos chemikalų pakuotės ir toliau dūlės žmonių pašiūrėse ar bus deginamos. Gi ne kiekvienas ūkininkas yra itin besirūpinantis aplinka, kad mokėtų papildomą mokestį už kenksmingų atliekų išvežimą. Todėl natūralu, kad jiems būtų paprasčiau, jei visomis pakuotėmis pasirūpintų gamintojai.

Atliekų rūšiavimo, tvarkymo srityje, palyginti su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, Lietuva žengia pirmuosius žingsnius. Daugelis atliekų neperdirbamos, tad greičiau pripildomi sąvartynai.

Atliekų tvarkymo srityje ne mažiau opi ir kita problema, iškylanti daugeliui ūkininkų – kur dėti panaudotas plastikines pakuotes nuo chemikalų, kurių kratosi atliekas surenkančios įmonės. Lietuvoje sutvarkyti pakuočių atliekas arba finansuoti jų sutvarkymą turi gaminį į šalies vidaus rinką išleidusi įmonė – gamintojai arba importuotojai. Todėl ir įvairių cheminių priemonių, naudojamų žemės ūkyje, pakuotėmis turėtų pasirūpinti gamintojai. Tačiau kol kas ši pareiga realybėje nėra pilnai funkcionuojanti.

Pasak Plungės rajone Gintališkės kaime gyvenančio ūkininko Mariaus Kakčio, jis jau ne vienerius metus atskiroje patalpoje kaupia plastikines pakuotes nuo chemikalų, mat jų  niekas nepaima. Sakė ir toliau laikys, gal vėliau kas pradės surinkinėti.

Prieš kelerius metus ne mažesnį galvos skausmą ūkininkams kėlė ir nebereikalinga pašarų vyniojimui panaudota plėvelė – jos atliekų išvežiotojai taip pat nepriimdavo. Panašu, kad ši atlieka pagaliau „nebepuoš“ kaimo gyventojų kiemų. Akcinės bendrovės „Valda“ vadybininkė Edita Pučkorienė paaiškino, kad jų įmonė nuo praėjusių metų iš Plungės bei Rietavo savivaldybių ūkininkų  jas surenka: „Plėvelės turi būti be raiščių, be tinklelių, švarios, tvarkingos. Kai susikaupia didesnis kiekis, ūkininkas paskambina, mes  atvažiuojame ir  mašina išsivežame. Žmonėms už tai mokėti nereikia“. Beje, plastikinių pakuočių nuo chemikalų jie neima.

Uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ specialistas Laurynas Birškys taip pat minėjo, jog  plastikinės pakuotės nuo chemikalų yra pavojingos, užterštos, tad jas priima tik tam tikros privačios Lietuvos įmonės, kurios už tai ima mokestį. Deja, Plungės savivaldybėje tokios įmonės nėra.

Iki šiol diskusijų objektu tarp ūkininkų ir gamintojų yra pašarams pakuoti naudojama plėvelė. Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus tarybos pirmininko Alfredo Kazimiero Bieliausko teigimu, ūkininkai siekia, kad šia plėvele pasirūpintų gamintojas – esą jie plėvelę panaudoja tik gamybos procese – supakuoja šienainį, tad gamintojai turėtų pripažinti, kad jie parduoda ne gaminį, o pakuotę. Taigi ja ir turėtų pasirūpinti ne ūkininkas, o gamintojai. Esą buvo apie tai su gamintojais kalbėta, bet visos kalbos bevaisės. A. K. Bieliauskas paaiškino, kad dar 2003 m. buvo tyliai įvestas mokestis ūkininkams už aplinkos teršimą, bet iki šiol jo niekas nemokėjo. Ūkininkai siekia, kad šį mokestį mokėtų gamintojai, žinoma, šie atsisako.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros vedėja Irena Latakaitė patvirtino, jog ūkininkai seniai jau privalėjo mokėti šį mokestį, tačiau iki šiol „prasprūdo“. Esą šiemet gautas iš Aplinkos apsaugos ministerijos paaiškinimas, kad ūkininkai privalo susimokėti, todėl jie bus pradėti „judinti“.

Kaip ten bebūtų, net jei ūkininkai ir bus priversti sumokėti pinigus už aplinkos taršą, galvosūkis, kur dėti nenaudojamas atliekas, nebus išspręstas - kenksmingos chemikalų pakuotės ir toliau dūlės žmonių pašiūrėse ar bus deginamos. Gi ne kiekvienas ūkininkas yra itin besirūpinantis aplinka, kad mokėtų papildomą mokestį už kenksmingų atliekų išvežimą. Todėl natūralu, kad jiems būtų paprasčiau, jei visomis pakuotėmis pasirūpintų gamintojai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių