Tyrimas: už kremavimą pasisako vis daugiau lietuvių

Daugiau kaip prieš metus Lietuvoje pradėjęs veikti Kėdainių krematoriumas sparčiai keičia šalies gyventojų požiūrį į laidojimo būdą kremuojant. Šių metų vasarį tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „Berent“ atlikto tyrimo duomenimis, vertinančių palaikų kremavimą, kaip labiau priimtiną laidojimo būdą, Lietuvoje yra apie 36 proc. Tai – 11 proc. daugiau nei prieš penketą metų: 2008 m. atliktos apklausos duomenimis, tąkart palankiai vertinančių kremavimą buvo apie 25 proc.

„Atsižvelgiant, kad kremavimo paslaugos Lietuvoje teikiamos gana trumpą laiką, kad anksčiau neturėjome ilgamečių laidojimo kremuojant tradicijų, kaip kitos Europos šalys, matome statistiškai reikšmingą pokytį, – sako bendrovės projektų direktorius Julius Neviera. – Iš esmės 2013 m. tyrime tik 30 proc. respondentų atmetė kremavimo galimybę, kai 2008 m. tokių buvo 40 proc.“. Iš nesirenkančiųjų kremavimo, kaip pagrindines to priežastis nurodė tradiciją palaikus laidoti į žemę (27,6 proc.) ir naujos paslaugos neįprastumą (22,5 proc.).

Pasak J. Nevieros, nors tradicijos ir visuomenės nuomonė turi įtakos šalies gyventojų apsisprendimui renkantis laidojimo būdą, tačiau abu kartu – ir kremavimas, ir laidojimas į žemę – priimtini trečdaliui šalies gyventojų. Aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės labiau vertina ir teikia pirmenybę kremavimui (39 proc.) nei vidurinį išsilavinimą turintieji (28 proc.). Labiau apsisprendę, kurį laidojimo būdą rinktųsi, yra vyresnio amžiaus (60+) šalies gyventojai: 35 proc. jų rinktųsi laidojimą, 25 proc. – kremavimą, o 21 proc. priimtini abu laidojimo būdai.

„Pagarba mirusiojo valiai yra pripažįstama a priori ir net viršesnė nei tradicijos, – pastebi J. Neviera. – Net 85 proc. apklaustųjų įvardino, jog svarbu laikytis mirusiojo valios, išreikštos testamente ar kitame jam prilygstančiame dokumente, beveik tiek pat – 81 proc. – vykdytų ir mirusio artimo žmogaus norą būti kremuotam“.

J. Nevieros teigimu, dabartinio tyrimo metodologija skiriasi nuo atlikto 2008 m., pavyzdžiui, šįkart respondentų buvo klausiama daug daugiau klausimų, susijusių su mirusiojo išlydėjimu Anapilin, tad galima susidaryti įvairiapusį vaizdą apie šiandienines laidojimo tradicijas mūsų šalyje. „Mirties tema jau nėra tabu mūsų visuomenėje, gyventojai daugiau ar mažiau, bet apgalvoja savo paskutiniąją kelionę, – pastebi J. Neviera. – Net 59 proc. gyventojų mano apsisprendę, kokiu būdu norėtų būti palaidoti, iš jų apie 27 proc. norėtų po mirties būti kremuoti, 18 proc. – palaidoti į žemę“.

Tyrimas atskleidė, kad tik 36 proc. gyventojų mano, jog kiekvienas žmogus turi pats sukaupti lėšų, kurios bus reikalingos jo laidojimo išlaidoms, o 77 proc. gyventojų netapatina brangesnių laidotuvių su didesne pagarba mirusiajam. „Beje, šiuo klausimu kategoriškesnės yra moterys – „visiškai nesutinka“ 67 proc., tuo metu „visiškai nesutinkančių“ vyrų – 54 proc.“, – atkreipia dėmesį J. Neviera.

Atliekant tyrimą buvo pažvelgta ir per religinių įsitikinimų prizmę. „Įdomu pastebėti, kad iš 73 proc. priskiriančiųjų save krikščionims katalikams 34 proc. pasisako už kremavimą, kaip priimtiną laidojimo būdą, o 32,8 proc. – už laidojimą į žemę“, – sako atstovas.

„Prieš penketą metų atlikta visuomenės nuomonės apklausa buvo labiau prevencinė, nes tik gavę jos rezultatus bei įvertinę tendencijas, galėjome rengti verslo planą ir kreiptis dėl planuojamo krematoriumo projekto kreditavimo į įvairias finansines institucijas, būdami tikri, jog projektas nebus nuostolingas, – sako krematoriumą valdančios bendrovės „K2 LT“ direktorius Vytenis Labanauskas. – Jau tada matėme šalies gyventojų poreikį gauti kremavimo paslaugą gimtinėje – už kremavimą pasisakė 83 proc. Šių metų tyrimas daug išsamiau parodė gyventojų lūkesčius laidojimo kremuojant paslaugai, ir tai kelia mums naujus iššūkius bei plėtros galimybę“.

Tyrimas vyko 2013 m. vasario mėnesį. Buvo apklausti 506 respondentai (18+ amžiaus grupė) visoje Lietuvoje, apklausa vyko internetu ir telefonu. Apklausos respondentų demografinių charakteristikų pasiskirstymas atitinka Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal lytį, amžių ir regionus.

Pirmasis krematoriumas Lietuvoje pradėjo veikti 2011 m. lapkričio 29 d. Šiuo metu jo kremavimo linija užtikrina 4000 kremavimų per metus, t. y. visiškai tenkina šiandieninį Lietuvos poreikį. Per pirmuosius veiklos metus buvo kremuota 1360 mirusiųjų palaikų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

As uz kremavima

As uz kremavima portretas
Kremavimas reikalingas dalykas ypac kada zmones po avariju, po ligu, kitokiu traumu neatpazystamai pasikeicia ju beveik neatpazysta artimieji, o kur jau draugai ar tik pazystami kam duot tada uzdirbt sarvojimo saliu nuomotojam kai gali tada per gedulingus pietus paziuret i mirusiojo nuotrauka ji prisimint pokalbiuose. Kremavimas ekologiskesnis ir kiek pigesnis laidojimo budas .

nepolitikas

nepolitikas portretas
1000 metų lietuvoje buvo kremuojami mirusiųjų palaikai (kunigaikščių taip pat) tik krikščionybė atnešė nesveiką požiūrį į mirusių laidojimą...

....

.... portretas
Vienareiksmiskai uz kremavima, bet kategoriskai pries tokius kolumbariumus, kokius padare Kauno petrasiunu kapinese. Klaipediskiai siuo klausimu saunuoliai, grazus kolumbariumai. Pavyzdys turetu buti Kaunui!
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių