Tyrimas: rasizmas Lietuvoje išlieka opia problema

Diskriminacija - vis dar daugybės žmonių kasdienybė, tokią išvadą daro Europos tinklas prieš rasizmą savo Šešėlinėje ataskaitoje. Ataskaitoje nagrinėjamas švietimo, įsidarbinimo, prekių ir paslaugų sferų prieinamumas mažumoms, o taip pat elgesys su jomis policijos ir kriminalinės justicijos sistemose.

Ataskaita paremta Lietuvos žmogaus teisių centro ir kitų anti-rasistinių pilietinių organizacijų atliktu tyrimu Europoje.

Informatikos ir ryšių departamento duomenimis,  Lietuvoje dėl neapykantos kurstymo pernai pradėti 265, o 2011 m. fiksuoti 296 ikiteisminiai tyrimai.

"Daugumos apklaustų tautinių mažumų ar užsieniečių organizacijų nariai pasakoja apie kasdien pasikartojančius diskriminacijos, patyčių, kartais net smurtinių nusikaltimų jų atžvilgiu, atvejus. Dėl jų skundžiamasi retai, nes netikima, kad tai ką nors pakeis“, - teigia Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Birutė Sabatauskaitė.

Anot jos, dauguma minimų atvejų lieka niekur oficialiai neužfiksuoti, todėl nesiimama priemonių juos spręsti.

Ataskaitoje teigiama, kad romai, kaip ir anksčiau, yra viena labiausiai nemėgiamų grupių visuomenėje. Etninių tyrimų instituto 2012 m. duomenimis 62,6 proc. Lietuvos gyventojų nenorėtų gyventi romų (čigonų) kaimynystėje.

„Trūksta sisteminių priemonių integracijos problemoms spręsti, o 2012-2014 Romų integracijos veiklos planas parengtas be konsultacijų su pačių romų bendruomene ar su ja artimai dirbančiomis organizacijomis, - pažymi B. Sabatauskaitė.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie lenkus Lietuvoje pablogėjo 2011 m. - tai parodė Etninių tyrimų instituto apklausa.  2010 m.  40,6% gyventojų vertino lenkus palankiai, o 2011 m. net 48,1 proc. respondentų teigė, kad požiūris į lenkus pablogėjo.

Musulmonai, nors ir tradiciškai įsitvirtinę Lietuvoje ilgą laiką, susiduria su problemomis, siekdami atgauti savo istorinių maldos namų žemę Vilniuje ir nors būdami pakankamai nedidele bendruomene lieka nemėgstama ir nepažįstama Lietuvos visuomenei.

"Nuomonių kitimui ir situacijos tam tikroms mažumoms pagerėjimas ar pablogėjimas beveik tiesiogiai susijęs su politikų formuojama nuomone viešumoje ir noru bei galimybėmis sistemiškai žiūrėti į mažumų, kaip Lietuvos visuomenės, integraciją“ - teigia B. Sabatauskaitė.

Europos tinklo prieš rasizmą Šešėlinė ataskaita pabrėžia, kad diskriminacija dažnai paskatinama politinių partijų ir kai kurių palaikomo anti-žmogaus teisių diskurso, taip užkertant galimybes mažumoms pilnai prisidėti prie pilno socialinio ir ekonominio dalyvavimo visuomenės gyvenime.

Žmogaus teisių centro direktorė pažymejo, kad politinė valia ir nuomonė yra labai svarbi keičiant visuomenės nuostatas mažumų atžvilgiu. Neseniai politikų, tarp jų ir Respublikos Prezidentės, išreikšta parama nesankcionuotoms eitynėms Kovo 11-ąją tuo pačiu legitimuoja neapykantą, kuri atvirai skleidžiama eitynių organizatorių, nepaisant to, kad galbūt ne visi tą dieną einantys su ta nuomone sutinka.

„Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Diena ir pati demokratija diskredituojama tol, kol diena švenčiama Gedimino prospekte plėvesuojant vėliavoms su ženklais „skinhead movement“, “white power“ ir svastikoms bei skambant šūkiams „Lietuva - lietuviams!“. Norėtųsi aiškaus politikų pasisakymo ir atsiribojimo nuo tokių eitynių, o iš teisėsaugos pareigūnų - aiškų nesankcinionuotų eitynių ir joje vykusių galimai neteisėtų veiklų įvertinimo“, - sako B. Sabatauskaitė.

Tarptautinė rasinės diskriminacijos panaikinimo diena kasmet švenčiama kovo 21 d. Tą dieną 1960 m. policija nužudė 69 žmones taikios demonstracijos, besipriešinančios aparteidą palaikantiems įstatymams, metu (Šarpevilyje, Pietų Afrikoje). 1966 metais, prisimenant šią dieną Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja paragino tarptautinę bendruomenę padvigubinti pastangas panaikinant visas rasinės diskriminacijos formas.

Europos tinklas prieš rasizmą - tarptautinė organizacija, pasisakanti prieš rasizmą ir diskriminaciją ir siekianti lygybės ir solidarumo visiems Europoje. Jos narės Lietuvoje - Lietuvos žmogaus teisių centras, Romų visuomenės centras ir Lygių galimybių plėtros centras. Kasmet pristatoma šešėlinė ataskaita - tai diskriminacijos ir rasizmo atvejų apžvalga skirtingose srityse visoje Europoje.