Tuštėjančius šalies didmiesčius gali išgelbėti ryškios asmenybės?

Valdžia visai nesidomi savo miestu ir tikrąja jo esme – žmonėmis, ir jis netraukia ryškių asmenybių iš kitų miestų bei užsienio piliečių. Taip teigia Kauno architektas Audrys Karalius. Filosofo Gintauto Mažeikio manymu, Lietuvoje didmiesčiai netenka gyventojų ir todėl, kad nėra pusiausvyros tarp emigracijos ir imigracijos.

Nepriklausomybės priešaušryje daugiausia gyventojų turėjęs Kaunas per 20 metų neteko 100 tūkst. žmonių. Šiauliams, oficialiai turintiems 107 tūkst. gyventojų, gresia netekti didmiesčio statuso. Tokio statuso jau netenka Panevėžys, kuriame nelikę nė 100 tūkst. gyventojų. Kodėl didmiesčiuose mažėja žmonių, kas gresia tokiems miestams ir ką reikėtų daryti?

Nauji pastatai didmiesčių nepadaro patrauklesnių

Filosofo, VDU profesoriaus G. Mažeikio teigimu, Šiauliuose didelės viltys dedamos į universitetą, tačiau jame studentų nėra, o universitetas turi būti konkurencingas. „Todėl jam reikia jam padėti, bet nekalbama, kokiomis priemonėmis ir kokiais ištekliais tai galima padaryti“, – teigia prof. G. Mažeikis.

Jis pasakoja, jog Šiauliuose dabar diskutuojama, kad dėl susiklosčiusios padėties reikia naujų pastatų ir įstaigų. „Tačiau tokias kalbas mes girdime jau 15 metų. Jos reikšmingos, bet duoda mažai rezultatų, nes nenagrinėja esminių problemų“, – teigia G. Mažeikis.

Anot jo, esminės problemos kyla dėl to, kad nėra pusiausvyros tarp emigracijos ir imigracijos. Esą Vilnius yra traukos centras, tačiau nėra papildomų projektų ir galimybių regionams, ypač didiesiems miestams. Tuo metu žmonėms, gyvenantiems kaimuose ir miesteliuose nesuteikiamos jokios privilegijos, taip pat nėra suderinta žmogiškųjų išteklių politika.

Lietuvoje, kai kas nors atsitinka, vis sakoma, kad reikia statyti naują pastatą. Tuščių pastatų ir Kaune, ir Šiauliuose pilna, o viena nauja biurokratų įsteigta įstaiga mažai padės“, – įsitikinęs filosofas G. Mažeikis.

„Už kapitoną stipresnė įgula laivą palieka“

Anot kauniečio architekto A. Karaliaus, yra per daug rūpinamasi kietuoju miesto kūnu (infrastruktūra, pastatais), bet visai nevertinami žmonės, kurie miestą kūrė. Esą miestas yra materija – ne pastatai ir ne gatvės, o žmonės ir vyksmas, kurį jie generuoja.

„Už kapitoną stipresnė įgula laivą palieka. Tas laivas gali būti perdažomas šimtą kartų, iliuminuojamas gražiausiais reklaminiais šūkiais (kaip kalbama strateginiame plane), bet esmės tai nekeičia“, – metaforiškai kalba A. Karalius. Jo teigimu, „įgulos“ stiprumas Kauno atveju yra labai svarbus veiksnys, nes Kaunas nuo seno garsėjo ne tik kaip „lietuviškiausias“, bet ir kaip labai aktyvus miestas.

Architektas A. Karalius pasakoja, jog Kaune visoje sovietinėje erdvėje gyveno stipriausias vidutinis sluoksnis. „Kažkada jis veikė nelegaliai, dabar bando tai daryti legaliai, tačiau prieš jį naudojamos suokalbio priemonės“, – tvirtina A. Karalius. Neva Kaune dygsta gausybė milžiniškų prekybos centrų ir kitų objektų, kurie ignoruoja tradicinį sluoksnį.

„Viena vertus, miesto valdžia visai nesidomi savo miestu ir tikrąja esme, kita vertus, miestas netraukia ryškių asmenybių iš kitų miestų, užsienio piliečių“, – apgailestauja Kauno architektas.

Per pusantrų metų didmiesčiai neteko 2 proc. gyventojų

Naujausiais 2012 m. liepos 1 d. duomenimis, Kaune gyvena 209 tūkst., Šiauliuose – 107 tūkst., Panevėžyje – 98 tūkst. žmonių. Vilniuje yra apie 539 tūkst., Klaipėdoje – 160 tūkst. gyventojų.

Pasak statistikos departamento Demografinės ir migracijos statistikos skyriaus vedėjos Ingos Masiulaitytės-Šukevič, per pusantrų metų, nuo 2011 m. sausio mėn. iki 2012 m. liepos mėn., minėtuose miestuose gyventojų sumažėjo apie 2 proc. „Vis dėlto Vilniaus miesto gyventojų skaičius beveik nepakito – tik 0,1 proc., o Klaipėdoje žmonių sumažėjo apie 2 proc., Kaune – 2,6 proc.“, – sako I. Masiulaitytė-Šukevič.

Jos teigimu, didmiesčiuose gyventojų mažėja dėl neigiamos natūralios kaitos, kuri sudaro 23 proc. Kitas svarbus faktorius, anot I. Masiulaitytės-Šukevič, yra tarptautinė migracija, mat daug žmonių išvyksta gyventi į užsienį. „ Be to, nemažai didmiesčių gyventojų persikelia į sostinę, todėl Vilniaus gyventojų skaičius nelabai kinta“, – teigia I. Masiulaitytė-Šukevič.

Netekus didmiesčio vardo Panevėžy beveik nieks nesikeis

Tuo metu Panevėžys dėl mąžtančio gyventojų skaičiaus jau šiandien netenka didmiesčio vardo. LRT radijo bendradarbio Panevėžyje Skirmanto Pabedinsko teigimu, mieste mažėja gyventojų visų pirma dėl emigracijos.

Kita priežastis esą yra ta, kad panevėžiečiai neturi aukštosios mokyklos, todėl jauni žmonės važiuoja mokytis į Kauną ar Vilnių ir po studijų į Panevėžį grįžti neketina. „Be to, Panevėžys sensta“ – sako S. Pabedinskas.

Jis pasakoja, jog mieste pastačius gamyklą „Ekranas“ buvo sukurta 5–6 tūkst. darbo vietų, tačiau dabar ši gamykla, kaip ir kitos, uždaryta. „Nėra pramonės – nėra ir žmonių“, – tvirtina S. Pabedinskas.

Anot jo, netekus didmiesčio statuso, Panevėžyje visų pirma bus mažiau miesto tarybos narių – galbūt tik 25, mero ir jo pavaduotojo atlyginimai sumažės 800–900 Lt. „ Visa kita nesikeis. Juk nesvarbu, ar yra 100 tūkst., ar 99,5 tūkst. žmonių. Didmiesčio vardas tėra vizitinė kortelė norint pritraukti investuotojus“, – įsitikinęs S. Pabedinskas.

Šiauliams netekus didmiesčio statuso, atsilieptų oro uostui

Panevėžio likimas gresia ir Šiauliams. LRT radijo bendradarbės Šiauliuose Lidijos Jankauskienės teigimu, per pastaruosius trejus metus iš Šiaulių išvyko per 18 tūkst. gyventojų. Ir nors iki lemtingos 100 tūkst. ribos dar yra daugiau nei 7 tūkst., tačiau, atsižvelgiant į paskutines tendencijas, Šiauliai didmiesčio statuso gali netekti jau po kelerių metų. Esą tada gali mažėti ir Europos Sąjungos parama, skiriama atsižvelgiant į gyventojų skaičių.

„Šiauliuose tai pirmiausia pajustų oro uostas, kuris iš kariškių atgautoje teritorijoje už ES lėšas planuoja kurti savo infrastruktūrą. Kaip sako Šiaulių oro uosto direktorius Romas Mikšys, miestui netekus didmiesčio statuso, oro uostas praras maždaug 230 mln. Lt – tokia parama žadama įgyvendinant NAKO planą“, – teigia L. Jankauskienė.

Ji taip pat pridūrė, jog jau dabar mieste trūksta aukštos kvalifikacijos darbininkų, nes jie išvyko ieškoti geresnio gyvenimo ir didesnio uždarbio svetur. Tuo metu verslininkai sako, kad prarastas didmiesčio statusas paveiks ir tiesiogines investicijas, kurios susijusios su darbo vietomis ir miesto socialiniais klausimais.

„Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas dideles viltis sieja su Šiaulių universitetu, kuriamu pramonės parku, logistikos centru ir kitais projektais, kuriuos įgyvendinus mieste padaugės darbo vietų“, – apie šiauliečius viltis sakė L. Jankauskienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klausimas

Klausimas portretas
O iš kur tų ryškių paimti?

Atsakomybė

Atsakomybė portretas
Mažėjant gyventojų, mažinti ne tik mero bet ir visos savivaldybės valdininkų algas. Ir siūlyčiau įpareigoti mokytis rusų, baltarusių, latvių ir lenkų kalbas, nes jų prireiks dėl didėjančios imigracijos. Sėdi valdžioje, - atsakai už padarinius.

klausimas

klausimas portretas
a pabludot? :) Kaune 200 k???? :)))
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių