Tremtinių kapams reikia daugiau Vyriausybės dėmesio

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT) ragina Vyriausybę imtis iniciatyvos išsaugant Sibire esančias lietuvių tremtinių kapines.

Vyriausybei įteiktame LiJOT kreipimesi nuogąstaujama, jog valstybės veiklos strategijoje neskiriama pakankamai dėmesio tam, kad lietuvių trėmimų vietose išlikęs tautos kultūrinis ir intelektinis paveldas būtų tinkamai saugomas bei pristatomas Lietuvoje.

Pasak LiJOT, nykstančiomis kapavietėmis Sibire rūpinasi tik atskiros, daugiausia jaunimo, rengiamos ekspedicijos, tačiau tam, kad jaunų žmonių jau sutvarkytos kapavietės artimiausiu metu vėl nesunyktų, būtina nuolatinė priežiūra, kurios neįmanoma įgyvendinti be aktyvios ir tikslingos valstybės politikos krypties.

LiJOT prašo Vyriausybės inicijuoti Sibire esančių lietuvių laidojimo vietų restauracijos, išsaugojimo bei priežiūros darbus.

Anot jaunimo organizacijų, autentiškų lietuvių laidojimų vietų kultūrinė priežiūra turėtų būti numatyta kaip valstybinės kultūros politikos dalis: prioritetines Lietuvai kapavietes vertėtų pažymėti vienodais atminimo ženklais ir nuolat jas prižiūrėti.

Jaunimo ekspedicijos „Misija Sibiras" vadovo Gintauto Aleknos teigimu, Rusijos teritorijoje anksčiau buvo daugiau negu 800 lietuvių tremtinių kapinių, iš kurių maždaug 300 išnyko statant hidroelektrines, tiesiant kelius.

Pasak jo, šiuo metu nustatyta 300 tremtinių kapinių Sibire, sutvarkyta apie 40-50. Maždaug 100 kapinių yra visiškai sunykusios ir jų neįmanoma sutvarkyti.

58 didžiausioms nacionalinėms jaunimo organizacijoms ir regioninėms jaunimo organizacijų sąjungoms atstovaujanti LiJOT treji metai iš eilės rengia jaunimo ekspediciją „Misija Sibiras", kurios tikslas - tvarkyti tremtinių kapavietes.

1941 metų birželį Lietuvoje buvo pradėtos masinės sovietų represijos. Per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau kaip 130 tūkstančių žmonių.