Trečdalyje alytiškių šulinių – per daug nitratų

Ketvirtadienį bendrovė „Dzūkijos vandenys”, savaitės pradžioje alytiškiams surengusi dviejų dienų akciją „Sužinokite, kokį vandenį geriate”, žiniasklaidos atstovus pakvietė į spaudos konferenciją supažindinti su jos rezultatais, taip pat su įmonės vykdomais projektais, kuriais vadovaujantis mieste tiesiami vandentiekio ir kanalizacijos tinklai, gyventojams sudaromos sąlygos prie šių prisijungti, gauti kokybiškesnį geriamąjį vandenį.

Savaitės pradžioje bendrovės nemokamai patikrintų alytiškių šachtinių šulinių rezultatai parodė, kad trečdalyje jų nitratų koncentracija viršija leistiną normą arba yra ties normos riba.

750 namų vandeniu apsirūpina individualiai

Pirmadienį ir antradienį „Dzūkijos vandenys” alytiškiams organizavo nemokamą akciją „Sužinokite, kokį vandenį geriate”. Iš anksto nurodytose vietose prie namų vandenį tikrinę bendrovės laboratorijos specialistai gautus tyrimų rezultatus pateikė iš karto. Gyventojams buvo išduodami tyrimų protokolai.

Akcijoje dalyvavo daugiau kaip 120 alytiškių. Geriamasis vanduo buvo tikrinamas iš 95 šulinių, esančių 49 gatvėse.

„Dzūkijos vandenų” laboratorijos vedėja Zita Aleksonienė konstatavo, kad trečdalyje tikrintų mėginių, kitaip tariant, trečdalyje tikrintų šulinių, nitratų kiekis viršija leistiną normą arba yra ties normos riba. Specialistų teigimu, nitratai pavojingi žmogaus, ypač vaikų, sveikatai, jais apsinuodijus ima trūkti oro, pamėlynuoja oda, kyla grėsmė susirgti vėžiu. „Nitratų iš šulinių vandens neįmanoma pašalinti. Tokių šulinių vandens nevertėtų naudoti kaip geriamojo. Akcijos metu vanduo buvo tikrinamas greituoju metodu. Patikrinus laboratorijoje rezultatai tikriausiai būtų dar prastesni”, - teigė Z.Aleksonienė.

Šiuo metu Alytuje 750 individualių namų, arba beveik 2 tūkst. 500 gyventojų, geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai, daugeliu atvejų - iš šachtinių šulinių. Iš jų 340 namų, arba apie 960 gyventojų, jau turi galimybę prisijungti prie miesto vandentiekio tinklų.

Europiniai milijonai ir reikalavimai

Kaip spaudos konferencijoje sakė „Dzūkijos vandenų” direktoriaus pavaduotojas gamybai Rimantas Mockus, šiuo metu bendrovė mieste eksploatuoja 160 kilometrų vandentiekio, 140 kilometrų nuotekų ir 120 kilometrų lietaus vandens nuotekų tinklų.

Vykdant didžiąja dalimi Europos Sąjungos struktūrinių fondų, taip pat valstybės biudžeto ir „Dzūkijos vandenų” finansuojamus projektus, kurių vertė - beveik 50 mln. litų, mieste turi būti patiesta 77 kilometrai vandentiekio ir nuotekų tinklų. Įgyvendinant projektus nuo 2007-ųjų 39 kilometrai šių tinklų jau paklota Domantonių kvartale, Panemunėje, dalyje senamiesčio, naujosios geležinkelio stoties, Likiškių kvartaluose.

Šįmet vandentiekio ir nuotekų tinklus numatyta tiesti likusioje senamiesčio dalyje, Pirmajame Alytuje, kurio gyventojai jau kreipėsi ir į miesto merą dėl spartesnės tinklų statybos, taip pat „Dzūkijos vandenų” vandentvarkos projektų vykdymo teritorijai priskirtoje Alytaus rajono Miklusėnų gyvenvietėje.

Visus šiuos projektus pristačiusį Inžinerinio-gamybinio skyriaus viršininką Audrių Stanaitį papildė bendrovės direktorius Rolandas Žakas, pareikšdamas, kad Europos Sąjunga, skirdama lėšas vandentvarkos projektams, kelia ir tam tikrus reikalavimus: „Šiuo metu Alytuje apie 80 procentų gyventojų naudojasi vandentiekiu ir kanalizacija. Iki 2015-ųjų tokių vartotojų turi būti 95 procentai. Antraip gali tekti grąžinti 20 procentų gautos europinės paramos. Aš tikiu, kad Alytuje taip neatsitiks. Įgyvendinus išvardytus projektus, naujų vartotojų turi atsirasti apie 2 tūkstančiai. Šiuo metu mes geriamąjį vandenį tiekiame daugiau kaip 60 tūkstančių alytiškių.

Pasak „Dzūkijos vandenų” direktoriaus pavaduotojo gamybai, vandentiekio ir nuotekų įvado įsirengimas nuo gatvės iki individualios teritorijos atsieina nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. litų, nemažai daliai gyventojų tai dideli pinigai.

Vanduo turėtų brangti

Spaudos konferencijoje „Dzūkijos vandenų” vadovai alytiškiams pranešė ir dar vieną naujieną - artimiausiu metu turėtų brangti geriamasis vanduo ir nuotekų tvarkymas. Dabar už 1 kub. metrą šio vandens ir tvarkomų nuotekų mokame 5 litus 26 centus su PVM. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateikta derinti vienu litu didesnė kaina, mat išaugo elektros kainos. Paprastai minėta komisija vandens kainą nustato penkeriems metams. Alytiškiams ji buvo patvirtinta 2005-aisiais ir, anot „Dzūkijos vandenų” atstovų, keliais centais padidinta 2007-aisiais, nustojus veikti „Alytaus tekstilei”.

2006-aisiais, kai dar veikė tekstilininkų įmonė, parduota beveik 3 mln. kub. metrų geriamojo vandens ir sutvarkytas maždaug toks pat kiekis nuotekų, 2008-aisiais - atitinkamai 2 mln. 500 kub. metrų ir 2 mln. 400 tūkst. kub. metrų, pernai - 2 mln. 300 tūkst. kub. metrų ir 2 mln. 240 tūkst. kub. metrų.

Statistiškai tarp daugiausia perkančiųjų geriamojo vandens lieka pramonės įmonės, pavyzdžiui, pernai jos iš „Dzūkijos vandenų” nupirko per 900 tūkst. kub. metrų. Daugiau kaip pusė šio pardavimo tenka karštam vandeniui gaminti, jį perka šilumos tiekėjai ir parduoda gyventojams. Tad didžioji dalis geriamojo vandens vartotojų yra gyventojai, o ne pramonės įmonės. Šios daugiau vandens nei gyventojai iš tikrųjų pirko iki 2000-ųjų.


Šiame straipsnyje: Kauno regionasšulinysvanduo

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių