Titulas – Seimo kontrolierius, pareigos – psichologas

Netrukus Seimo kontrolierių įstaigos vairą veikiausiai perimsiantis Augustinas Normantas tikina, kad kontrolierių kova su biurokratais vykdoma sėkmingai. Jo teigimu, ši įstaiga žmonėms tampa paskutine viltimi, net jei skųstis tenka dėl gėlių savo vestuvėms.

Institucijoms trūksta skaidrumo

Pasibaigus 14 metų Seimo kontrolierių įstaigos vadovo poste dirbusio Romo Valentukevičiaus kadencijai, parlamentas šiandien turėtų patvirtinti naują Seimo kontrolierių - Raimondą Šukį. Seimo užkulisiuose jau neabejojama, kad naujuoju įstaigos vadovu taps nuo 2005-ųjų joje dirbantis kontrolierius Augustinas Normantas. Laisvą liekančią A. Normanto vietą turėtų užimti buvęs sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys.

Abu Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Per metus įstaiga gauna apie kelis tūkstančius tokių skundų. Ištyrę juos kontrolieriai pateikia savo rekomendacijas, į kurias privalo būti atsižvelgta. Daugiausia skundų atkeliauja iš įkalinimo įstaigose esančių asmenų, taip pat daug žmonių į kontrolierius kreipiasi dėl viešojo administravimo pažeidimų.

A. Normanto teigimu, viena pastebimiausių skunduose atsispindinčių problemų – skaidrumo institucijose trūkumas. Žmonėms esą sudėtinga gauti norimą informaciją, į jų laiškus paprasčiausiai neatsakoma. Taip pat daug skundų gaunama dėl daugiabučių bendrijų veiklos.

„Gana daug kreipiamasi dėl daugiabučių namų bendrijų administravimo priežiūros. Nepateikiama informacijos, žmonės nežino, už ką reikia mokėti pinigus, savivaldybės nepakankamai kontroliuoja tuos dalykus. Tokių skundų daugėja ir tai galima prognozuoti, nes namai sensta, problemų atsiranda. Žmonės nori sužinoti, dėl ko reikalaujama pinigų ar suma tikrai tokia, kokia turi būti. Kitaip tariant, susiduriama su skaidrumo, viešumo problema“, – pasakojo A. Normantas.

Skundais ieško paguodos

Žmonės į kontrolierius kreipiasi ir žemės nuosavybės grąžinimo klausimais, nors nuo Žemės reformos įstatymo priėmimo praėjo jau daugiau kaip 20 metų.

A. Normantas sako, kad ši įstaiga dažnai tampa paskutine žmonių viltimi, nes į ją kreipiamasi tada, kai netenkina kitos institucijos sprendimas. Kontrolierius tikina, kad tenka reaguoti į kiekvieną skundą, nes tik taip įmanoma užtikrinti Konstitucijoje numatytą teisę ginti savo interesus. „Jeigu žmogus kreipiasi, vadinasi, jam skauda, jis nori išgirsti atsakymą. Vienas išgirsta ir jam užtenka, net jei yra neteisus, kitas toliau skundžiasi. Pasitaiko ir vadinamųjų lietuviškų skundų dėl kaimynų, dėl 20 centimetrų žemės, bet žmogui atrodo, kad jo teisės pažeistos ir jis pasinaudoja teise skųstis“, – sakė A. Normantas.

Pašnekovo teigimu, keistais ar kurioziškais skundais Seimo kontrolierių įstaigos žmonės neužverčia, nors kartais tenka nagrinėti neįprastas situacijas.

„Pavyzdžiui, kaliniui buvo neleista nupirkti gėlių savo vestuvių proga. Atrodo, paprastas dalykas, bet kadangi yra griežtas teisių reglamentas, žmogus kreipėsi į mūsų instituciją. Ji ištyrė ir pasakė, kad pareigūnai turėjo būti daug lankstesni. Po šio įvykio nustatytas reguliavimas, kad gėlių galima pirkti tiktai vestuvių proga“, – prisiminė kontrolierius.

Tik trečdalis skundų – pagrįsti

Vis dėlto, remiantis pernai metų įstaigos veiklos ataskaita, pagrįstais buvo pripažinti mažiau nei trečdalis gautų skundų. Net 42 proc. skundų buvo nepagrįsti, dar nemažai tyrimų nutraukta. Dažniausiai žmonės kreipiasi ne ten, nes paprasčiausiai nežino, kur iš teisų reikėtų.

„Yra tam tikri principai: nepriklausomumas, nešališkumas. Kitaip sakant, būtina išklausyti abi puses. Labai svarbu, kad pareigūnai, kurie dirba sąžiningai, nebūtų nepagrįstai apkaltinti. Tokiais atvejais žmonėms pasakoma, kad, deja, pareigūnai padarė viską, kas jiems priklauso pagal įstatymą. Dar kartais žmonės kreipiasi tuo atveju, kai jų skundai jau išnagrinėti teisme. Pagal Konstituciją teisingumą vykdo tik teismas, ir mes čia niekuo negalime padėti. Yra atvejų, kai skundą gali nagrinėti tik teismas. <...> Pasitaiko, kad pagal įstatymą žmogus pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę, o jis nesikreipia ir iš karto rašo mums. Tada mes negalime padėti, nes kita institucija turi priimti sprendimą“, – dėstė A. Normantas.

Įgaliojimų bausti neprašo

Seimo kontrolierių įstaiga įkurta 1994 m. ir iki 2010-ųjų joje darbavosi penki kontrolieriai. Tada priimtas įstatymas jų skaičių sumažinti iki dviejų. Paklaustas, ar įstaiga turi pakankamai galios ir pajėgų kovoti su biurokratija, A. Normantas sakė didesnių problemų nematantis.

„Šitos institucijos pobūdis toks, kad ji veikia savo autoriteto jėga. O ar reikėtų daugiau įgaliojimų? Tai nebūdinga ombudsmenams, nes ši institucija atsiradusi daugiau kaip prieš du šimtus metų ir paplitusi visame pasaulyje. Reagavimo būdas visur daugiau mažiau panašus. Žmogui svarbu, kad jo problema būtų išspręsta, o kaip – tai jau institucijos dalykas. Kartais tenka susodinti prie apskritojo stalo pareigūną ir žmogų, ir neretai problema labai greitai išsprendžiama“, – teigė kontrolierius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

premjeras

premjeras portretas
apie ka jis cia kalba? apie kova su biurokratais? :) o su kovos su ateiviais skyriaus nera seime?arba skyriaus kovos su praskrendanciu pauksciu apdergtom galvom zmoniu?kovot su savo seseliu...pasityciojimas is vergu ir daugiau nieko...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių